|
Nuk kam preferuar
tė bėj poezi pėr poetė,
se ndoshta pasioni
mė tingėllonte lėvdatė.
Por njė gojėdhėnė thotė
se para dymijė e ca vjetė,
njė Ēirēe zemėrligė
zuri rob Homerin e lashtė.
Ajo i kthente nė gur
kalimtarėt e rastėsishėm
dhe ngrinte me ta
murin e saj nė oborr.
Zemra e bardit lėshonte
njė lėng tė ēuditshėm,
qė zbuste ngurtėsimin
e trupit njerėzor...
Magjistarja u mundua
me ngulm tė tepruar,
dhe kur s’mundi asesi
arritjen e dėshirės,
bardėt dhe aedėt pėrveē
s’i deshi tė gurėzuar,
lejoi tė kalonin nė prona,
duke i rėnė edhe lirės.
Sikur lėngun ēudibėrės
tė zemrės sė tij bujare,
tė kishte mundėsi sot
ta pikonte ēdo poet,
do shkriheshin kudo
gjithė gurėt e halleve,
dhe mirėsia njerėzore
do lundronte nė njė det.
|
