Kur gjethon pylli nė pranverė, duart
bleroshe zgjat drejt diellit, gishtat e gjelbėr shtrin nėpėr erė tė ulen zogjtė kėngėtarė tė qiellit.
Kur
gjethon pylli nė pranverė, thėrret njerėzit me fėshfėritje lehtas, me kėngė bilbilash fėmijėt ndjell, tė
lozin pas drurėve kukafshehtas.
Kur gjethon pylli nė pranverė pleqve u dhuron freskun e agut, nga palca
e drurit oksigjenin nxjerr, t’u shtojė nė trup rruazat e gjakut.
Kur gjethon pylli nė pranverė, djemve
u jep flatra te muskujt, t’u vėrsulen vajzave si skifterė, puthjet e ėmbla t’u rrėmbejnė nga buzėt.
Kur gjethon pylli nė pranverė, bėn te vajzat gjokset tė gufojnė, kopsat e bluzave t’u shpėrthejnė,
derman nga djemtė tė kėrkojnė.
Kur gjethon pylli nė pranverė, ēifteve u shtron dyshek tė butė, tė
ngėrthehen fshehtas syve tė tjerė, nė prehrin e tij tė bėhen njė trup.
|