Gruaja me barkun deri nė buzė
po shkonte drejt muajit tė tetė.
Pyetjet e djalit tė gjata tėrkuzė,
bėnin tė mohonte ēdo tė vėrtetė.
-Pse vėllai i vockėl aty brėnda,
tė gjuan me shkelma ty te barku?
-Stėrvitet futbollist, tė keqen nėna,
tė lozni me top tė dy sė bashku.
-Pse s’e ushqen tė rritet shpejtė,
ta marr te sheshi vetė pėrdore?
-Mė ka kėshilluar doktori rreptė,
mos dali nga stėrvitja para kohe.
-Ēar ha mė shumė atje nė bark,
bebushi i vogėl qė e kam xhan?
-Pėrtyp bananet qė lė ti nė darkė,
tė tėra ushqimet pa naze i pėrlan.
-Po salēiēet i ha dhe ai pa bukė,
t’i jap unė vetė me dorėn time?
-Jo, ai nuk do ta ushqejė askush,
se ha kurdoherė nga goja ime.
-Do ma tregosh mua si do lindet,
ta shoh ku do hapi derėn nė bark?
-E nxjerr doktori nga sqetulla ime,
po nė spital fėmijėt s’lejohen aspak.
Tė gjitha moshat i nxit kureshtja,
pėr derėn e fshehtė nga kanė dalė.
Por asaj po i ndryshken menteshat,
nga daljet shpesh me dritare tė ēarė...
