Tė kam njėzetekatėr orė nė dhoma
e nė shtrat tė shtrirė. Profili dhe imazhi yt mė fle e mė zgjohet brenda trurit. Hera-herės mė ngjan vetja si
bėrthama e frutit tė arrirė dhe ti mė ke mbėshtjellė me ėmbėlsinė e tulit. Herė tė tjera mė duket sikur mė ke
burgosur lirinė pėr tė shijuar fruta tė tjera tė ėmbla tė kėsaj bote. Por shpejt ndjej se shpirti mė ka humbur
qetėsinė, kur zgjatet koha trishtuese qė sjell mungesa jote... Ti ike te njerėzit e fisit nė largėsinė tre-katėr
male. Dhe kur erdhi nata monotone me shurdhimin e vetmisė, shtėpia u mbush gjithandej me mungesėn tėnde tė madhe,
sikur shirat pėrmbytėn dhomat me ujėrat e fshehtėsisė. Pyeta veten si mund tė vinte dita pa meloditė e zėrin
tėnd? Nata ime e gjatė si mund tė kalonte vetėm? A do tė vinte prapė marsi me gjethet dhe zogjtė nė shtegtim? A
do tė binte sėrish nėpėr dhoma ylberi yt qė ngjyros jetėn ? Kjo zemra ime ka filluar tė ruaj nė kujtesėn ritmike,
faktin se pa ritmin e frymėmarrjes tėnde tė afėrt, mund tė mbetet pa gjak dhe me venat krejt anemike. Ndaj tė
lutem mos mė lėr vetėm as ditėn as natėn!
|