Mbaj mbi shpinė
shtatėdhjetė dimra me acare,
duke shtuar dhe ca muaj tė vonė mė shumė.
Por te stacioni i unazės njė bukuri njėzetvjeēare
mė
vėshtroi gjatė e sytė i mbetėn tek unė.
Nuk ishte nga “ato”
qė lexohen tek balli,
kishte pamje dėlirėsie dhe sjellje respekti.
Nė autobus mu ngjit afėr si pranė njė djali
dhe
fatorinos i tregoi njė abone studenti.
Vajza nėnqeshi
ėmbėl e shkoi dorėn nė gushė,
kafshoi buzėn e shtjekėzat njomi disa herė.
Me bishtin e syrit druhesha mos i dukem pusht
dhe isha stepur pėrballė si njė trung i prerė.
Mė shigjetonte
me ca sy zjarrmėtarė tė ndezur,
teksa qėndroja gjithnjė si manekini mes vitrine.
Kur zbritėm, u ndamė me njė buzagaz
tė heshtur.
Por gozhda e saj u ngul thellė nė mendjen time.
Nuk e kuptova pse
u magjeps ajo vajzė prej meje,
dhe ndoshta nuk kam pėr ta kuptuar asnjėherė.
Ē’priste nga njė fytyrė dimri me
flokė reje,
ajo fytyrė engjėlli me trupin lastar nė pranverė?...