Make your own free website on Tripod.com

krijimtariaime800x150.jpg

.

Home
Ajo qė fjeti me tė panjohurin
Dashuria brenda varrit
Dashuri para provimeve
Gruaja e spiunit
Haka e grave
Kėngetarja fatkeqe
Kosa qė kositi koka
Zemėr guri
Pėllumbat e dėnuar me vdekje
Para lamtumirės
Porta e shqyer
S'ka pėrdhunim tek pėr tek
Tė kesh zili tė ēmendurin
Tė vėrtetat e plakės Rabie
Tė bėhesh kriminel
Armiq tė dashuruar
Klithmat e atyre vajzave
Ndarja
Pėrtej durimit
Kur del Dana nė ballkon
Prova sekrete e vajzės
Ēifti i heshtur
Ngatėrresa e pandreqshme
Gruaja ēapraze
Ēbėre, o bir!...
Falja e kotė
Mos ma puth vajzėn
Burri i pesė grave
Dashuri e verbėr
Trėndafila nė zemėr tė vajzės
Dashuri e verber
I shėmtuari misterioz
Kopsa e varur
Forumi i kuq
Porta e leprozit
Nepėrka dhe nusja
Njė vajzė magnetike
Shpulla e embel

Ajo qė fjeti me tė panjohurin


Tregim
Zamira hodhi sytė njė grimė mbi xhamin e trashė ku ishte shkruar me varak tė verdhė “Telegrame e Lajmthirrje” dhe mbėshteti dorėn e saj tė butė mbi dorėn e tij.
-Do shtoj edhe njė shokun tim, -tha befas me njė ton krejt tė zakonshėm.
- Shok? -ia bėri Agroni duke u kthyer kundruall. - Ē'ėshtė ky shok?...
- Mė mirė tė them, njė i njohur i rastit, -korrigjoi ajo me njė buzėqeshje tė lehtė.
-Dhe njė i njohur i rastit duhet ftuar nė dasmėn tonė?! -mblodhi supet ai.
-Mendoj se po, pasi ėshtė njė person tė cilit i detyrohem...
Agroni u kthye i tėri dhe hetoi ngultas sytė e sė fejuarės.
-Pėr ēfarė?
Zamira ndjeu padashur njė skuqje tė lehtė dhe uli sytė aty ku kėmbėt e shumta tė njerėzve ishin grumbulluar pėr tė bėrė telegrama e lajmthirrje.
-Ē'ke qė mė shikon ashtu? -e qortoi ajo me zė tė ulėt. -Kam dashur tė ta tregoj me kohė, po mė ka dalė nga mendja... -dhe bėri fresk njė ēast me letrėn ku kishte shėnuar emrat e personave tė largėt qė do t'i ftonte me telegram. -Mirėpo edhe tė shpjegohem gjatė kėtu, nuk ėshtė as vendi as koha...
Agroni hetoi me dyshim profilin e bukur tė sė fejuarės dhe e fiksoi vėshtrimin te qepallat, ku dukej sikur mbahej mbuluar me rimel ai sekret, pėr tė cilin ajo kishte zėnė tė shprehej me druajtje.
-Edhe... -gėrmoi pėr mė tej zėri i tij.
-Tė thashė pra, mos mė vėshtro me kaq habi, se kjo mėnyrė mė acaron'. -iu kthye ajo me njė shprehje bezdie. -Unė do tė tė sqaroj ēdo gjė, pėrderisa po tė tregoj vetė. Po nuk hapet ai muhabet kėtu mes njerėzve...
-Fol, se nuk e ka njeri mendjen te ne! -ngulmoi Agroni.
Zamira hodhi njė sy tė shpejtė pėrqark dhe ndonėse u ndie e imponuar, filloi tė tregojė duke ulur paksa zėrin.
-Kjo ka ndodhur parvjet, kur ne nuk ishim njohur...Nė atė kohė unė punoja mėsuese nė Himarė. Mamaja me babanė mė pėrcollėn nga Fieri me trenin e mesditės. Mamaja, siē e ka zakon, m'u qep me tė lutura: "Mira, tė keqen nėna, mos harro, sa tė vėsh kėmbėn nė Himarė mė nis telegram, po deshe tė mė zėrė gjumi sonte!" E dija qė mamanė s'kishte valium nė botė ta vinte nė gjumė pa marrė telegramin tim. Sapo zbrita nė Vlorė, shkova preva biletė pėr autobuzin. Po pėr dreq, atė ditė autobuzi i pasdites seē pati njė defekt dhe u vonua. Na lajmėruan tė prisnim, se do tė vinte nė atė linjė njė autobuz tjetėr. Dhe kėshtu kaluan nja dy orė tė mira. Bėra njė llogari tė shpejtė. Kur tė arrija unė nė Himarė, do tė ishte shumė vonė pėr gjumin e mamasė dhe vrapova te posta. I nisa telegram nga Vlora, pėr ta qetėsuar nė kohė. Mirėpo pėr dreq, kur u ktheva autobuzi sapo ishte nisur dhe unė mbeta te agjensia me valixhe nė dorė. U bėra helm. Tė nesėrmen duhej tė isha patjetėr nė mėsim dhe dola pėr makinė tė rastit. Por nuk mu mbush mendja tė hipi te asnjeri nga ata qė kaluan dhe mė zuri mbrėmja nė rrugė. Nė Vlorė ne nuk kemi asnjė tė njohur ku mund tė trokisja pėr tė fjetur dhe pashė ē'pashė, iu drejtova hotelit...
Agroni ndėrroi pozicionin e kėmbės mbi kėmbė dhe u pėrkul fare pranė saj, duke kapur nofullėn e vet me dorė. Kureshtja dhe parandjenja, se mund tė zbulohej ndonjė ngjarje e pakėndshme e bėnė mė tė vėmendshėm.
-...Ishte njė hotel i vjetėr nė qendėr tė qytetit. Lexova shėnimin "Vende s'ka" te sporteli dhe atėherė u shqetėsova seriozisht. Ishte vonė dhe sportelisti, qė sapo kishte marrė turnin e natės, mė tha tė prisja sa tė sigurohej pėr njė dhomė, ēelėsi i sė cilės kishte mbetur nė tabelė. Vendosa tė pres, sepse ai telefonoi nė hotele tė tjerė dhe s'kishte vende askund. Kontrolloi regjistrin dhe tha, se aty flinin prej njė muaji dy oficerė tė ministrisė. Kishte mundėsi tė kishin shkuar pėr ta kaluar tė dielėn pranė familjeve, por nuk ishte i sigurt, sepse sportelisti i mėparshėm s'kishte lėnė asnjė shėnim pėr atė dhomė. Kėshtuqė nė orėn dhjetė e gjysmė ai mė regjistroi dhe mė dha ēelėsin me njė numur qė s'e harroj: “28”. Nė fund mė tha, se edhe po tė vinte ndonjėri prej tyre, do t'i lėshonte krevatin e vet nė zyrė. Ngjita shkallėt tepėr e lodhur dhe hyra nė dhomė. Ajo ishte e vogėl e me njė dritare tė vetme qė shihte nga Sheshi i Flamurit. Gjatė gjithė kohės qė sportelisti mė diskutoi ēėshtjen e dhomės, mua filloi tė mė hante meraku pėr ēarēafėt. Por i kontrollova me kujdes dhe pashė, se ishin tė ndėrruar dhe fare tė pastėr. Ndonėse ajo era e dhomave tė hoteleve ku pihet duhan s'mė ka pėlqyer kurrė, isha e kėnaqur qė mė nė fund u rregullova pėr bukuri. Hėngra diēka nga ato qė mė kishte vėnė mamaja nė ēantė dhe aty nga ora njėmbėdhjetė rashė pėr tė fjetur, duke pėrfytyruar spiralet e Llogarait. Isha aq e raskapitur dhe e tronditur nga tersllėqet e asaj dite, sa edhe vet nuk e di se si mė zuri gjumi menjėherė dhe fjeta si e vdekur...
2

Pasdite, kur po kheheshim nga reparti ku kishim shkuar pėr inspektim, Kurti u ndal nė mes tė rrugės e mė tha krejt pa pritur: "Shko Fisnik, unė do dal njė herė te kryqėzimi, po gjeta ndonjė makinė pėr Tiranė, do shkoj nė shtėpi sonte." Dhe kėshtu u ndamė qysh aty. Nė mbrėmje shkova te njė i njohur qė mė ftoi pėr tė parė nė televizor ndeshjen Holandė - Gjermani. U ktheva nė hotel rreth orės dymbėdhjetė pa ēerek. Kalova pranė sportelit dhe si e pashė qė Xhezua po dremiste, u ngjita te dhoma ku flinim prej njė muaji qė ndodheshim nė Vlorė. Njė kopje tė ēelėsit e mbaja gjithmonė me vete pėr tė hyrė nė ēdo kohė, sepse qėllonte qė sportelisti nuk ishte aty. Kur rastiste tė dilnim herėt e tė ktheheshim vonė, meqė ishim bėrė si tė shtėpisė, paguanim nė mėngjesin tjetėr edhe pėr natėn e kaluar. Hapa derėn dhe u habita pa masė, kur, ashtu nė errėsirė, pashė Kurtin qė flinte. Nuk e ndeza dritėn pėr tė mos e zgjuar. Megjithėse njė herė mė shkrepi njė dėshirė tė shkoj ta kap pėr hunde e t'i them: O haxhipishman, pse nuk shkove nė shtėpi? Por u pendova, se ishte shumė vonė e mund tė vuante derisa ta kapte gjumi pėrsėri. U zhvesha dhe u rrasa menjėherė nė krevat. Njė copė herė u rrotullova, duke kujtuar rastet e bukura tė golave tė shėnuara nga gjermanėt, derisa mė kaploi gjumi. Nė mėngjes, siē e kam zakon, mė doli gjumi herėt. Sapo zbardhi, ktheva kokėn pėr t'i hedhur njė sy Kurtit qė s'ishte bėrė i gjallė kėsaj nate. Por, pėr habinė time tė patreguar, pashė njė tufė flokėsh tė gjatė e tė ndritshėm si mėndafsh i zi, qė kishin shkarė nga jastėku e vareshin deri poshtė nė anė tė krevatit. Shqeva sytė mirė, se mos ishte ndonjė fanepsje nga ato qė krijojnė hijet e pasqaruara tė mėngjesit. Por jo. Gjithēka kishin konstatuar sytė e mi prej qitėsi tė pagabueshėm, ishte mėse e vertetė. Po pėr besė, paskėsha fjetur gjithė natėn me njė femėr dhe nuk e kisha ditur... Fati mė kishte sjellur aq pranė njė mėllėnjė pėndėzezė dhe unė budallai isha shushatur gjithė natėn nė njė gjumė artilerie, siē i themi ne ushtarakėt. Duke mbajtur sytė i shtangur mbi format e trupit qė lejonte batania, ndjeva atė ēast njė trazim tė ēuditshėm, qė zgjoi tek unė ndijime tė fjetura. Ai shkarėzim i lėmuar flokėsh me njė shkėlqim xixėllitės ma rrėqethi trurin tmerrėsisht e ma mbushi si me atė rrėkenė e xixėllimave qė lėshon saldatriēja natėn, duke mė salduar diku thellė njė mendim jo tė zakonshėm. Lakimet e valėzura tė trupit tė saj, nga qafa e bardhė te supi, rėnia e thellė te beli, e pastaj ngjitja e rrumbullakėsuar e kofshės, mė shkaktoi menjėherė njė joshje tė fshehtė, qė m'i mpiu tė gjitha shqisat e tendosura prej kureshtjes pėr t'i parė fytyrėn e kthyer nga muri. Mė rrihte zemra sikur kishte marrė njė revan tė madh e mezi prisja tė komunikoja me tė, pėr tė marrė vesh kush ishte ajo grua dhe pse ndodhej nė dhomėn time. S'dija si tė veproja fillimisht pėr ta zgjuar. Nga padurimi m'u errėn sytė e mu turbullua shikimi. Tekefundit vendosa. Ndeza abazhurin e komodinės. Reflekset e dritės sė fortė, qė u pėrplasėn nė murin e bardhė, e goditėn menjėherė nė fytyrė. Ajo u zgjua. Lėvizi. Nė fillim u kthye ngadalė. Pastaj kėrceu rrėmbimthi mbi krevat dhe, duke u mbledhur kruspull me ēarēafin rreth gjoksit, thirri me sy tė zgurdulluar:
-Ēdo ti kėtu?... Nga ke hyrė?... -dhe papritmas pėrpėliti sytė te ēelėsi i saj qė ndodhej mbi komodinė.
-Prit, mos u nxito!…Ti ēdo kėtu! - ia ktheva me tė butė e duke buzėqeshur lehtė, pėr tė mos e trėmbur sorkadhen qafėgjatė qė e kishte zėnė nata fare pranė dyshekut tim.- Unė kam njė muaj qė fle nė kėtė dhomė...
Nuk mund tė shprehem, se si ajo mė pa me aq tmerr. Flegrat e hundės i dridheshin siē turfullon delja milore kur befas sheh pėrballė njė ujk. Mbeti e shtangur dhe hapi pak gojėn, sikur po bėhej gati pėr t'i rėnė njė sirene alarmi, e cila mund tė ngrinte nė kėmbė tė gjithė hotelin.
-Dil! Dil shpejt, se atij sportelistit ia rregulloj unė!... -tha me njė zė murmuritės gjithė turp e me njė vėshtrim tė egėr.
Dua tė them, se e dija shumė mirė sa e rrezikshme ishte pėr mua si ushtarak kjo gjė qė bėja, nėse merrej vesh. Por, pamja e saj aq magnetike, mė elektrizoi tė tėrin dhe iu dorėzova shpirt e trup ndjenjės lakuriqe tė sensualitetit, kėshtuqė nuk kisha mė fuqi mbi veten.
-S'ka faj sportelisti, -i thashė dhe u mundova t'i shpjegoj rrethanat e mia.
Ajo mė dėgjoi me sytė gjithnjė tė frikėsuar e tė hapur tej masės, aq sa qerpikėt e gjatė i preknin vetullat e holla. Dhe vazhdonte tė shtrėngonte ēarēafin mbi gjoks, sikur aty tė ruante dy qese tė mėdha me florinj. Buzėt e ngushta i kishte tė bumbyera nga gjumi e pak tė thara nė cepat. Majėn vezake tė mjekrės e mbante mbėshtetur mbi dy grushtet e vegjėl, qė i kishte ngjeshur thellė te gusha. Flokėt e gjatė i kishin mbuluar dy anėt e qafės dhe supet e rrumbullt i kishin mbetur jashtė me njė bardhėsi vezulluese. Merrte frymė aq shpesh, sa ēarēafi para gjoksit punonte sikur e rrihte era e ftohtė e Karaburunit. Vetėm kėto, qė m'i kapi syri shpejt e shpejt, ma bėnė gjakun tė mė marrė flakė si baruti i thatė. Ē'fshihej nė ata sy tė bukur nė formė bajameje dhe nė ato buzė tė vogla tė shtrėnguara?...S'mund ta pėrshkruaj dot, se nė ēfarė gjendje mbeta. E gjithė qenie ime ishte trazuar, aq sa tėmthat mė rrihnin si dy trompeta tė vogla, tė padukshme. Vetėtimthi mendova, se buzėt e thara duhet t'ia njomja me buzėt e mia dhe supet e ftohur duhet t'ia ngrohja me frymėn time. Rasti mė kishte sjellur pranė njė lumturi tė dėshiruar aq shumė pėr njė beqar si unė. Pasioni, qė mė kishte rrėmbyer, mė turbulloi gjithė trurin dhe mė pushtoi ideja therėse pėr ta zotėruar patjetėr kėtė femėr. Mendova, se sė pari duhej ta qetėsoja e ta bindja se jeta i kishte kėto gjėra...
Por ajo, sikur tė ishte duke vrojtuar tabelat brėnda trurit tim, m'i preu mendimet pėrgjysmė:
-Tė lutem, -tha duke u dridhur nga tė ftohtit.- ngjau si ngjau, dil pak jashtė sa tė vishem!
Pėrse duhej tė dilja jashtė patjetėr, si ndonjė qen i pėrzėnė prej saj? S'ishte aspak e drejtė. Mė kishte rėnė pa pritur e pa kujtuar njė fat i madh nga qielli dhe unė tė dilja jashtė si fajtor! Jo, jo, unė s'isha ndonjė ushtar i thjeshtė, qė duhej t'i bindesha me doemos urdhėrit suprem tė saj. Po njė goxha oficer artilerie me akademi ushtarake tė plotė. Pra, nė kėtė rast eprori qė dikton urdhėrat isha unė, jo ajo. Ndryshe do tė ndjehesha mjaft i fyer nė sedėr. Ishte njė shans i rrallė ky qė mė kishte rėnė mua nė pjesė. Edhe ajo vet s'duhej tė mė vinte faj, por t'i nėnshtrohej kėtij rasti, pėr tė cilin s'kishte pse ta vriste ndėrgjegjja, sepse nuk e kishte kėrkuar vet. Nė kuptimin e qartė tė fenomenit konkret, ishim thjesht dy njerėz qė rastėsia e deshi t'i ngrohnim zemrėn njėri-tjetrit e tė zinim miqėsi. Fundja, ē'janė lidhjet midis ēifteve?... Rastėsi. Njohje nė vende nga mė tė ndryshmet, ku s'mund tė pėrjashtohej edhe hoteli. Ne tė dy, vetėm pėr vetėm nė kėtė dhomė, mund t'i kursenim njėri-tjetrit kohėn e gjatė tė ecejakeve pėr tė arritur te ēasti aq i zakonshėm pėr tė gjithė tė dashuruarit. Pra, ē'kuptim kishin fjalėt e rrėmbyera tė saj "Dil jashtė shpejt!" Sė pari, ne duhet tė njiheshim...
-Kaluam njė natė tė tėrė bashkė pa u shpejtuar, pse tani duhet tė nxitohemi kaq shumė? -i thashė qetėsisht e me njė zė, qė nga emocioni m'u duk si u huaj.
Ajo e shkrehu predhėn e syve tė saj e mė goditi me njė vėshtrim tepėr tė ftohtė.
-Nėse je njeri qė ke jetuar me motėr e me nėnė, mos e zgjat mė tej, po mė ler tė vishem!- tha me njė frymėmarrje gulēuese, tashmė krejt e zverdhur nė fytyrė.
Por unė, duke u nisur nga mendimi, se nazet e kundėrshtitė janė pjesė e natyrės femėrore, buzėqesha me qejf tė madh. Dhe tek vėshtroja, sesi dridheshin supet e saj tė bardhė e tė mbushur me materie femėrore, ndjeva njė trazim mashkullor sfilitės e mė pushtoi njė dėshirė e marrė, qė mezi po e pėrmbaja. Sido qė kish folur ajo nga pozicioni i njė femre, unė nuk mund ta lėshoja aq shpejt pozocionin tim prej mashkulli, qė tė mė quante budalla njė ditė. Ky mendim dhe tundimi i tmerrshėm qė mė shkaktonte kurmi i saj i butė i mbėshtjellur me ēarēaf, mė nxitėn qė tė ngul kėmbė deri nė fund. Dhe atė ēast m'u tendosėn mė keq tė gjitha shqisat. Aq sa fillova tė ndjej drithėrima nė ēdo milimetėr katror tė trupit. Mė ēakėrdisi ideja, se duhej tė pėrfitoja patjetėr nga ky rast, pėr ta bėrė timen. Duhej me ēdo kusht t'i shihja ato supet e bardhė dhe krahėt e saj tė hollė duke u pėrpėlitur nėn krahėt e mi. Kėshtu mė thoshte instikti im prej mashkulli. Kurrė ndonjėherė nuk i kisha rėnė nė qafė me kaq vendosmėri njė femre. Por ky rast bėnte pėrjashtim nga vet terreni i jashtėzakoshėm ku gjendeshim. Pėrfytyrova se si kjo femėr e akullt nė dukje, mund tė zbutej si manare e tė bėhej krejt e zjarrtė nė atė shtrat tė ftohtė. Si tė gjitha gratė, qė kanė njė kufi morali me disa piramida ndaluese tė vendosura nė tru qysh nė fėmijėri, edhe kjo, tej kėtij kufiri tė diktuar, duhej tė shfaqte instiktin e vet biologjik me ngacmimet e natyrshme tė seksit tė kundėrt. Po tė isha taktikisht i zoti, unė mund t'i shmangia tė gjitha pengesat e ta kaloja atė kufi nė mėnyrė paqėsore.
Mesa dukej, ajo, me intuitėn e saj tė habitshme, e kuptoi pėrsėri ē'mendoja unė atė ēast. Sepse rrudhi vetullat, sikur deshi tė largonte sa mė parė nga vetja dikė, qė s'po e duronte dot t’i binte nė qafė mė tej.
-Tė lutem kuptomė, dil, mos u vono mė tepėr! - pasi i tha kėto fjalė, sytė e saj mė vėshtruan egėr, nė mėnyrė urdhėruese dhe me padurim tė dukshėm.
Vėshtrimi i saj ishte si njė vetėtimė qė mė futi shkarkesėn e zjarrtė nė tė gjitha indet. Por unė s'doja ta bėja veten tė mundur e tė pranoja njė humbje tė padenjė. "Qėndro nė pozicion luftimi, mos u thyej nga refuzimet e zakonshme tė femrės, binde!", mė diktonte zėri im i brėndshėm.
-Mos u ngut! -i thashė. -Para sė gjithash jemi njerėz dhe mund tė kuptohemi...
Ajo mė pa me tmerr. Fytyra e saj u bė e tejshkuar, e ashpėr, bojėhiri. Por me njė bukuri delikate tė rrallė. Kėto nuanca tė portretit pata filluar t'i dalloj qysh nė shkollėn e mesme, kur bėnim analizat e personazheve nė lėndėn e letėrsisė dhe prej asaj kohe njerėzit i vrojtoja me kėtė sy tė kujdesshėm.
-S'kemi ē'tė kuptohemi mė tej, po dil tani pa e zgjatur! -tha me zė tė mprehtė e urdhėrues, sikur tė komandonte njė togė ushtarėsh.
Kjo mėnyrė komunikimi e saj, nė ato avantazhe strategjike qė zotėroja unė aty, nuk mė pėlqeu aspak. I goditur gjer nė palcė nga rrufeja verbuese e atyre syve urdhėrues, desha t’i hidhem, siē hidhet njė tigėr mbi gjahun e vet. Por pėrsėri mendova, se duhej me durim e urtėsi tė gėrmoja akoma nė transhenė e hapur deri tani. Nė mėnyrė qė pas asaj pamjeje kėrcėnuese tė zbuloja pasionet e fuqishme, pas atyre buzėve tė ngushta e tė shtrėnguara, tė ēliroja puthjet e saj tė zjarrta. Ide kjo, qė ishte ngulur nė trurin tim si dhėmbėt e njė pėrbindėshi. Dhe pas pak mėrmėrita:
-Kuptomė, moj vajzė e mirė, rrethana e veēantė ku ndodhemi, kėrkon t'i flasim njeri-tjetrit jo me urdhra, po me zėmėr...
Ajo rrudhi vetullat me padurim, prej bezdisė qė i shkaktonin jo vetėm fjalėt, po edhe sytė e mi, tė cilėt po e rrėmonin thellė. Dhe m'i preu fjalėt nė mes, duke i dhėnė kokės pėrpjetė si njė mėz i harbuar. Lėvizje kjo, me tė cilėn sikur deshi ta flakte tej me pėrbuzje kėtė bisedė qė po zgjatej.
-Tė lutem, mos hap kot muhabete tė tilla, se unė mezi po tė duroj!...
Pėr disa sekonda me rradhė ne vėshtruam njėri-tjetrin. Ajo nė mėnyrėn e qingjit tė mbledhur kruspull, unė nė formėn e ujkut qimepėrpjetė, qė ėshtė gati pėr t'u vėrsulur. Ato qė bluaja nė kokė atė ēast mund tė pėrligjeshin, po tė kihet parasysh, se isha njė njeri qė po mė kalonin ditėt nėpėr inspektime ushtarake, i ndarė prej botės femėrore nė pjesėn mė tė madhe tė kohės dhe me ndjenja tė ndrydhura nga disiplina e detyrės. Ja, ku pa pritur e pa kuptuar njė grua mahnitėse vjen e futet nė "vendstrehimin" tim prej artilieri tė stazhionuar nga pritja e gjatė. Pikėrisht, nga njė periudhė e tillė boshe, plot mėrzi dhe vetmi, qė shtrihej para kėsaj ngjarjeje tė madhe tė zemrės, matet edhe forca e jashtėzakonshme e dėshirės qė mė kish kapluar ato ēaste. Ajo kundėrshtonte, por ku dihej, pikėrisht pasiguria mė bėnte mė ngulmues pėr tė thyer rezistencėn e saj. Dhe prapėseprapė, nė kėtė rezistencė kish njė bukuri qė mė tėrhiqte dhe ma ndizte gjakun ca mė keq. I pushtuar nga marrėzia e qėllimit tim, ende po ngulmoja, ende s'doja ta bėja veten tė mundur.
-Nuk e kuptoj, pse kundėrshtoni kaq shumė pėr tė biseduar! Mos vallė nuk keni besim tek unė? Nuk jam aspak njeri i pabesė siē kujtoni...
Dėgjova pėr herė tė parė psherėtimėn e saj tė thellė, tė dridhshme, tė ankthshme.
-Po ke besė e nder, tė lutem shumė tregoje tani menjėherė, se mua po mė pushon zemra! -ma ktheu me njė padurim tė prerė, duke i lėshuar kėto fjalė si thikė therėse, madje edhe vėshtrimin e pati depėrtues si njė teh tė hirtė ēeliku.
Zėri i saj tingėlloi shumė i qartė, kundėrshtues, lutės, mėshirues njėherėsh. Nuk vura re asnjėherė te fytyra dhe te fjalėt e saj mėdyshjen, apo lėkundjen mė tė vogėl, qė tė mund tė shpresoja diēka mė tej. Mė nė fund ndjeva plotėsisht kundėrshtimin e hekurt tė kėsaj femre mizore. Ajo po shprehte njė vendosmėri demoniake pėr tė mė refuzuar me ēdo mėnyrė. Tani u duk aēik, s'kisha mė asnjė shpresė, se mund tė pranonte ndonjė veprim kundėr vullnetit tė saj, pa njė reagim tė vrazhdėt, alarmant e me pasoja pėr mua. Dhe kjo mė trishtoi pa masė. Mbeta i ngrirė njė copė herė dhe pata njė dyluftim tė ashpėr me vetveten. Dyluftimi midis instinktit dhe arsyes vazhdoi disa sekonda. Zemra ma qėllonte gjoksin me njė batare aq tė fortė, sa mė dukej sikur binin predha artilerie diku thellė nė moēalishtet e Nartės. Pikėrisht nė atė ēast, s'di se si mė erdhi ndėrmend ajo thėnia qė diku kisha lexuar "Mos e fal kurrė puthjen pa dashuri!" Kėto fjalė dhe vajza e lebetitur qė kisha pėrballė, mė bėnė tė mendoj, se kėtu, me njė femėr tė panjohur, duke shfrytėzuar me imponim rastėsinė e keqe qė iu krijua asaj, duke pėrfituar nga terreni i mbyllur ku ajo s'kishte nga t'ia mbante, mu duk jo vetėm me vlerė thėnia e mėsipėrme, po edhe sjellje e ulėt e paburrėri tė veproja kundėr dėshirės sė saj. Pra, m'u duk budallallėk i madh e poshtėrsi tė veproja mė tej, pėr t'i hapur udhė dėshirės sė ēmendur me kėmbėngulje shtazarake. Vura dorėn mbi zemrėn time tė butė qė filloi tė qetėsohej ngadalė dhe e vėshtrova vajzėn me njė ndjenjė faji, ndonėse s'kisha kryer asnjė veprim tė natyrės sė dhunuesit. Mendova, se po tė kishte qenė ndonjė horr kėtu nė vendin tim, nuk do ta kishte falur kurrsesi, por sa tė thuash tre, do t'ia kishte mbyllur atė gojė tė bukur me ēarēafin qė mbante shtrėnguar rreth qafės. Mirėpo unė e njihja mirė veten time, qė nė thelb nuk isha aq agresiv, sa ēdo tė kisha dėshiruar pak mė parė. Dhe kur njeriu i humbet tė tėra shpresat, atėherė nis lufta pėr dinjitet.
-Kthehu nė anėn tjetėr, tė vishem unė i pari e tė dal! -i thashė dhe u orvata ta siguroj: -Qetėsohu! Unė s'jam njeri i lig, nga ata qė tė shkon mendja ty.
Ajo ktheu kokėn nga muri nė ēast dhe unė vura re si pėrgjonte me dyshim e tmerr hapat e mi, qė silleshin rreth krevatit gjatė kohės kur mora teshat nga karrigia e fillova tė vishem. Dyshemeja prej dėrrasash dridhej nėn kėmbėt e mia. Por edhe ajo dridhej, sikur tė ndodhej duke notuar nė njė pellg me ujė tė akullt. Mė sė fundi u bėra gati. Vėshtrova orėn. Ishte gjashtė pa pak. E ndjeja veten tė tulatur si njė kalė i rrahur dhe m'u deshėn disa minuta, derisa munda tė luaja njėrėn kėmbė drejt derės. Megjithatė, tani logjika mė punonte mirė dhe para se tė dilja e sigurova edhe njė herė:
-Mund tė qėndroni krejt e qetė derisa tė gdhihet plotėsisht, se unė po zbres poshtė nė restorant tė ha mėngjesin e s'kam pėr t'u kthyer mė kėtu. Ju lutem mos mendoni keq pėr mua! - e thashė frazėn e fundit, duke menduar, se pavarėsisht ē'kisha bluar pėrbrėnda blindazhit tim prej burri, jashtė nuk kisha shpallur hapur ndonjė ultimatum sulmimi. Dhe as e kisha treguar hapur pasionin tim tė rrėmbyer, qė tė mė vinte turp prej saj e tė mė vriste ndėrgjegja. Tė gjitha fjalėt i kisha lėshuar tė matura e qė mund tė merreshin edhe thjesht si dėshirė pėr komunikim midis njerėzish tė panjohur. Nė fund tė fundit, njė burrė dhe njė grua, qė veēse qėndrojnė tė shtrirė nė dy krevatė tė ndryshėm, janė njėsoj si nė dy varre tė ndryshėm.
Vetėm atėherė ajo doli nga gjendja e shtangėt, psherėtiu thellė, mė hodhi ca sy tė tjerė dhe u mundua tė buzėqeshte nė njė mėnyrė qė tregonte mirėnjohje.
E pėrshėndeta ushtarakisht dhe dola. Zbrita shkallėt me njė lėmsh tė madh, qė mė kishte krijuar nė kokė ajo ngjarje e ēuditshme dhe hyra nė restorantin qė ishte nėnvete.
Kisha porositur ushqim dhe isha duke ngrėnė, kur vura re, se ajo vajzė e panjohur dhe e veshur bukur po mė kėrkonte me sy. Pasi dalloi fytyrėn time zeshkane me vetulla tepėr tė zeza, erdhi drejt e te tryeza...
3

-Agron, po mė dėgjon? -i tha Zamira tė fejuarit, duke vėnė re, se sytė e tij vėshtronin pėrdhe te valėzimet e pllakave tė postės.
-Po, po, vazhdo! -u gjegj ai duke kapėrdirė pėshtymėn me trishtim.
-...Isha ngopur me gjumė dhe gjendesha nė njė dremitje tė sipėrfaqshme, kur ndjeva njė dritė tė fuqishme qė mė goditi qepallat. M'u bė sikur papritur doli dielli dhe atėherė u zgjova plotėsisht. Drita vinte nga prapa shpinės sime dhe u ktheva nė ēast. Por oh, mė ngriu zemra menjėherė e m'u ftoh gjithė trupi, kur pashė njė burrė tė shtrirė nė krevatin pėrballė qė m'i kishte ngulur sytė...
-Hm... - ia bėri Agroni duke e kundruar tė fejuarėn me sy zhbirues tė zgurdulluar. Mbi buzė, i dallohej njė dridhje nervoze qė e pėrmbante me vėshtirėsi.
-Si e pashė qė ēelėsi ndodhej aty ku e kisha lėnė, ndjeva morrnicat e tmerrit, qė mė shkaktoi e fshehta e hyrjes sė tij nė dhomėn e mbyllur dhe mė pushtoi ajo llahtara e zakonshme, qė ndjejnė tė gjitha vajzat kur gjenden papritur pėrballė rrezikut tė turpėrimit. Desha tė ulėrij pėr t'i shpėtuar asaj tė keqje. Por e pėrmblodha veten, sepse kjo do tė mė damkoste nė tė gjithė qytetin. Njė gjė mė habiti pa masė. Teshat e tij tė vendosura tė gjitha mbi shpinėn e karriges tregonin, se kisha fjetur gjithė natėn me atė burrė tė panjohur. Dhe nuk po kuptoja, si tė isha pėrsėri e paprekur?...
Agroni turfulloi nė mėnyrė shpėrthyese dhe rrahu thembrėn pėrtokė.
-Bah, kėtė s'e beson as njeriu mė idiot nė botė! - shfryu duke kėqyrur tė fejuarėn gjithė dyshim.
Ajo e kundroi me dashuri dhe hodhi sytė njė grimė nga unazat e florinjta tė gishtave.
-Po tė ishte ndryshe, nuk do tė ta tregoja, mor Goni. Ti nuk beson qė ka edhe meshkuj tė ndershėm?...
-Mira, ja ku po tė them dhe dije mirė, ky mė duket muhabeti mė i kotė qė mund tė bėsh pėr tė mė mbushur mėndjen, se paske fjetur gjithė natėn nė njė dhomė me ujkun dhe ai s’tė paska zgjatur as thoin!... -turfulloi ai duke nxjerrė gjuhėn me pezm e disi i zverdhur nė fytyrė.
Sytė e Zamirės u lėngėzuan pakėz. Ajo uli kokėn dhe vėshtroi kėmbėt e njerėzve tė shumtė te sporteli, qė dukeshin sikur peshonin rėndė mbi pllakat e bardha tė mermerit.
-E shoh qė ėshtė e kot tė tė them, se as fryma e tij nuk mė ka prekur. Po ai s'ishte nga ata njerėz, more Goni, Ishte mė i turpshėm se unė...
-Mira! -thirri ai me njė tension tė dukshėm mes zallahisė sė zėrave tė shumtė. -Mė mirė tė mos ma kishe treguar fare kėtė mesele tė dhier, se mė gėrrice nervat pėr dreq!
-Po unė dua tė jem krejt e sinqertė me ty, mor zoti Agron... Nė qoftė se ti mban rezerva nga jeta jote, kjo ka tė bėj me ty, jo me mua... Po tė lutem dėgjomė deri nė fund, pastaj daē beso, daē mos beso! -tha ajo me njė zė tė prajshėm duke iu mbushur fytyra me gjak.
-Vazhdo! -shfryu ai sėrish me ton tė rėndė dhe lėvizi kokėn anash.
Zamira hetoi sytė e tij tė rrėzuar pėrdhe, harkun e vetullės qė i dridhej sikur do t'i kėputej, ca bulėza djerse mbi ballė dhe u pėrtyp njė grimė. Mandej gjeti kurajė tek e vėrteta e saj dhe vijoi:
-Edhe unė s'do tė ēuditesha aspak, sikur ai tė mė sulej egėrsisht dhe tė them tė vėrtetėn atė ēast u pėrgatita t'i hidhem pėrsysh me thonj e me tė pėshtyra surratit... Por ai ishte njeri i mrekullueshėm. Doli nga dhoma duke kėrkuar falje pėr ngatėrresėn qė kishte ndodhur. Nė fillim m'u duk e pabesueshme qė pėrfundoi gjithēka kaq thjeshtė. U desh tė kalonin disa minuta, gjersa tė merrja veten e tė gjykoja mė drejt pėr atė person. Ndaj pak mė pas ndjeva shumė respekt pėr tė dhe shkova e gjeta nė restorant, tek po hante mėngjesin i vetėm. Do tė qe e tepėrt tė prisja tė mė ftonte dhe i kėrkova leje tė ulem. Burri hijerėndė qė po shihja tani, mė tregoi karrigen pėrballė dhe vazhdoi tė pėrtypej ngadalė, duke pritur t'i flas pėr ēka mė kishte shkrepur nė kokė.
“Mund t'ju them diēka?” -ia nisa unė me druajtje.
Ai buzėqeshi pakėz dhe u pėrgjigj :
“Mund tė mė thoni gjithēka! “
“Sjellja juaj mė ka bėrė tė kem njė detyrim tė madh shpirtėror. Dhe jam e mendimit, se mirėnjohjen time s'mund ta shpreh, veēse duke ju pyetur nėse pranoni t'ju quaj vėlla? “
Ai qeshi me gjithė shpirt dhe mė vėshtroi me respekt.
“Kam tri motra, -tha -po meqė nga ē'kuptova, jeni vajzė e ndershme, mund tė pranoj tė bėhem edhe me njė tė katėrt”.
E falėnderova dhe, siē ndodh zakonisht, shkėmbyem pyetjet e shkurtėra tė njohjes, Quhej Fisnik Ibro. Banonte nė Tiranė nė lagjen “Ali Demi”. Mė foli, se kishte ndėrmend tė fejohej sė shpejti dhe unė i kėrkova adresėn e familjes. Nuk mė la tė paguaj mėngjesin qė hėngra me tė dhe mė pėrcolli te autobuzi si vėllai motrėn. Vjet mė ftoi nė dasmė. Po nuk pata mundėsi tė shkėputem nga shkolla ato ditė dhe i dėrgova telegram urimi, duke i shkruar nė fund “motra Zamira”. Mė vonė shkėmbyem kartolina pėr Vitin e Ri. Dhe meqė nuk shkova dot nė dasmėn e tij, mendoj se kam njė arsye tė pastėr ta ftoj nė dasmėn time. Tani ti, Goni, besoj je dakort t'i bėjmė edhe atij njė telegram?...
Ai vėshtroi njė ēast dorėn e saj qė tundte lehtė listėn e ftesave pėr t'u freskuar. Mandej sytė e bukur qė shprehnin njė lutje tė sinqertė. Nga fjalėt e fundit tė saj sikur ndjehej paksa mė i qetė, por jo krejt i qetėsuar.
-Pėr dasmėn tėnde vendos ti vet... -tha me njė zė tė vrarė dhe pyeti: - Po ta ftosh atė do tė jesh e kėnaqur?
-Po nuk deshe ti, nuk e ftoj. Unė s'dua tė bej diēka qė nuk tė pėlqen edhe ty.
-Ti e dėshiron vėrtet ardhjen e tij? -ai e hetoi nė sy.
-Mė duket gjėja mė e mirė qė mund tė bėj pėr tė e pėr gruan e tij. Mirėnjohja mė e bukur pėr ndershmėrinė e tij.
-Bėj si tė duash. - tha ai me zė tė lehtė.
Zamira i shtrėngoi dorėn ėmbėlsisht.
-Pas kėsaj qė tė tregova, s'ka pėr tė ndryshuar asgjė midis nesh? Ti do mė duash prapė siē mė ke dashur?
-Ti e di, Mira, qė unė tė dua shumė, se tė kam njohur thellė kush je dhe si je. Po se si bėhem kur dėgjoj gjėra tė tilla, qoftė edhe nga goja jote. Mua s'mė vjen mirė kur tė tjerėt kanė tė bėjnė me ty, qoftė edhe fare pak. Qoftė edhe kur mendojnė pėr ty, apo kur janė tė panjohur rrugės e tė shohin me sy nepsqarė. Mua s'mė vjen aspak mirė. Dua tė jesh e gjitha e imja, kupton?...Nė ēdo gjė e tėra imja...
Zamira mbėshteti kokėn nė supin e tij, si pėr t'ia plotėsuar atė pėrkatėsi, pėr tė cilėn ai kishte aq

shumė nevojė.

 

Dashuria brenda varrit

– tregim-

 

Teksa jeta gjallon e zhvillohet pa ndėrprerė nė tokė, nė qiell e nėpėr planetėt pa fund tė galaktikave, nė trojet tona ajo lėviz e krijon ngjarje edhe brenda varrit. Kjo mund tė duket disi e habitshme, por ėshtė e vėrtetė.
Komshiu Leksi me fytyrė tė dreqosur deri nė atė shkallė, sa dukej si ndonjė xhind i sapodalė nga humnerat e errėta tė thellėsive, thirri Amin te hyrja e apartamentit pėrballė. Ai i ra ziles me ngut e me njė tringėllimė tė zgjatur pa e hequr gishtin nga butoni.
Kur Ami hapi derėn dhe e kundroi me sy tė ēakėrritur nga habia e shkatėrrimit qė vuri re nė fytyrėn e tij, komshiu Leksi lėshoi breshėrinė e vet fatale:
-Eja merre tėt shoq, se paska qenė fundėrrinė e fundėrrinave, njė maskara i ndyrė dhe imoral i paskrupullt!... Unė po shkoj tė dorėzohen nė polici ! – tha ai prerazi, me vetulla tė ngėrthyera nga zemėrimi i tejskajshėm dhe iku nė ēast duke brambullitur poshtė shkallėve.
Ami, e shtangur nga kjo e papritur kaq tronditėse, ndjeu njė dridhje tė fortė nė tė gjithė gjatėsinė e trupit tė saj delikat. Vrulloi drejt derės pėrballė dhe hyri krejt pa frymė brenda dhomės sė hapur. Por ē’tė shihte?... Aty kishte ndodhur njė gjėmė e paimagjinuar. I shoqi i saj gjendej i vdekur dhe krejt lakuriq pėrkrah gruas pa jetė tė komshiut Leksi. Ajo i vėzhgoi njė grimė herė tė dy kufomat lakuriqe me sy tė shqyer nga habia dhe tėrbimi, pėr tė parė gjurmėt e pėrgjakshme tė asaj vrasjeje tė dyfishtė. Por ēuditėrisht, asnjėri nuk kishte plagė te koka apo te gjoksi. Ishte njė krim fare pa gjak, i paparė ndonjė herė as nė filmat horror. Burri i saj dukej sikur flinte i zhveshur nė shtratin e vet bashkėshortor. Por pėr fatin e saj tė zi, ai flinte gjumin e madh tė vdekjes nė shtratin e njė gruaje tjetėr, tė cilėn ajo e kishte pasur shoqe tė ngushtė...
Ka njė prag fundor ku dashuria e madhe kthehet papritmas nė njė urrejtje tėrbimtare tejet tė fuqishme. Dhe ky ėshtė ēasti kur gjen befas bashkėshortit tėnd nė marrėdhėnie intime me njė partner tjetėr. Ami u xhindos brenda pak sekondave. Njė urrejtje gati vjellėse iu mblodh nė grykė dhe po i pengonte frymėmarrjen.
Ajo u kthye si ndonjė egėrsirė e plagosur pėr vdekje dhe vrapoi te hyrja e saj, duke shtrėnguar tėmthat nga njė dhimbje e tmerrshme qė ia mbėrtheu kryet nė ēast. U shtri te shtrati i saj krejt pa vetėdije dhe priti gati si e trullosur, derisa e mori disi veten. Pastaj zgjati dorėn te aparati telefonik mbi komodinė dhe u bėri njė telefonatė prindėrve tė saj, qė banonin nė lagjen e Alliasit, te fundi verior i Tiranės.
Nuk vonoi shumė dhe te dera e hapur pėrballė, hyri ekipi i specializuar i ekspertėve tė policisė hetimore. Ata kontrolluan gjithēka, i kthyen trupat pa jete nga tė gjitha anėt dhe nė fund dolėn me pėrfundimin qė dha mjeku ligjor: Burri kishte vdekur nga njė atak kardiak gjatė sforcimit nė marrėdhėniet seksuale. Ndėrsa gruaja ishte goditur nga i shoqi nė kokė me tenxheren e trashė tė presionit tė gjetur aty pranė. Mjeti rrethanor me tė cilėn bashkėshorti i kishte shkaktuar viktimės gjakderdhje tė brendshme nė tru dhe prova e vetme e krimit, e pėrdorur nė ēastet e tronditjes sė fortė psikike. Nė ēastin kur ai kishte ardhur befasisht nga jashtė dhe e kishte gjetur gruan ende nė shtrat, duke u pėrpjekur tė kthente nė jetė dashnorin e mbaruar.
Pasi u kryen tė gjitha formalitetet e zakonshme, Ami, qė ziente pėrbrenda nga njė erupsion gati vullkanik, por krejt e qetė nė pamjen e jashtme, porositi arkivolin. Pastaj me ndihmėn e banorėve te shkallės, ajo e mbėshtolli tė shoqin me ēarēaf dhe e vendosi brenda kutisė me kapak tė thjeshtė fibre. Po atė ditė, pa kryer asnjė ceremoni mortore pėr besėthyerin e saj tė kurorės, ajo pagoi shėrbimin e funeralit dhe e ēoi arkivolin te varrezat e Sharrit, duke mos lajmėruar askėnd pėr shoqėrimin e zakonshėm familjar.
Pak kohė mė pas, po atė ditė, zuri vend aty edhe arkivoli i gruas sė Leksit, tė cilėn ceremonia familjare pa shumė bujė, e vendosi sipas radhės te varri i hapur pėrbri tij. Kėshtu u duk se u mbyll ajo dramė e fshehtė dashurie midis dy komshinjve, e cila qe kthyer papritmas nė njė tragjedi tė rėndomtė, tė heshtur.
Por motra e gruas sė Leksit, e mbuluar nga lotėt, nuk ndjehej aspak e qetė shpirtėrisht. Ajo kishte dėgjuar nga motra e madhe gjithēka mbi marrėdhėniet qė kishte me burrin e Amit, tė quajtur si dashuria e vėrtetė e jetės sė saj. Madje si me e vogla, ruante edhe njė amanet tė saj: “Po te vdes ndonjė dite, tė mė varrosesh nė njė varr me tė dashurin tim tė zemrės, sepse vetėm atėherė do tė jem e qetė nė atė botė.”
Pas dy ditėsh, kur varri kishte ende pėrsipėr dheun e freskėt, ajo pagoi varrmihėsit nė fshehtėsi dhe trupin e burrit, tė cilin motra e madhe e kishte dashuruar me tė gjithė pasionin e vet vdekatar, e ēoi tė prehej te varri i saj. Duke e vendosur brenda arkivolit tė pėrbashkėt, pėrkrah njėri-tjetrit, siē ishin nė shtratin ku gjeten vdekjen. Ndėrsa nė arkivolin bosh, sipas kėrkesės sė varrmihėsve, la vetėm njė pusullė, qė gjithsesi tė dihej mė vonė vendndodhja e trupit tė tė vdekurit qė mungonte.
Kishin kaluar pak ditė dhe ėma e Amit, si besimtare fanatike, e qortoi tė bijėn e rrėmbyer nga pabesia e tė shoqit:
-Bėre gabim tė madh, moj bija ime, qe e varrose tėt shoq tė mbėshtjellė vetėm me ēarēaf. Ėshtė gjynah i madh nga Zoti tė mos e veshėsh me kostum, si gjithė burrat e tjerė...
-Ai nuk ishte si burrat e tjerė ! – kishte kėrcyer pėrpjetė Ami. – Ai ishte faqezi, qė mė nxiu faqen e mė shkatėrroi jetėn.
-Po ama, do s’do ti, ėshtė i ati i vajzės tėnde tė vogėl...
-Vajzėn e la pa baba, ai i pacipė! Kur s’mė donte, le tė mos martohej me mua e tė bėnte fėmijė. Zgjedhja e njeriut pėr tė bashkėjetuar bėhet vetėm njė herė dhe para martesės. Kush nuk di tė zgjedhė nė atė kohė atė qė i duhet, pas martesės zgjedh ose shkatėrrimin e familjes, ose vdekjen.
- Epo, ja, allahu e dėnoi me goditje nė zemėr dhe atė tjetrėn me goditje nė tru, se martesa ėshtė e shenjtė, moj bijė. Prandaj me punėt e allahut duhet tė kesh kujdes, se tė vjen e keqja nga s’ta pret mendja, po sidomos te fėmija...
Ami u trondit shumė, u mendua thellė dhe pastaj tha:
-Do t’i lutem zotit tė ma mėshirojė vajzėn...
-Dėgjomė mua, nuk tė kushton gjė tė blesh njė kostum e tė shkosh qė t’ia veshin punėtorėt e varrezės... - ia preu fjalėn e ėma.
Ami rrėzėlliti sytė mbi tė ėmėn me njė mėdyshje tė dukshme.
-Kostumin e martesės e ka fare tė ri ai, po ata varrmihėsit duhen paguar shumė qė tė hapin varrin fshehurazi...
-Paguaji, se tė jap edhe unė ca para nga ato qė morėm pėr kompensimin e pronės.
Mė nė fund vejania pa rroba zie nė trup, u bind dhe shkoi pėr tė biseduar me dy varrmihėsit, qė e vunė nė dyshim me ngulmimin e tyre pėr tė mos rihapur varrin. Ami u premtoi se veprimin e tyre zhvarrosės, do ta mbante si tė fshehtėn e varrit, dhe u pagoi nė dorė tė tėrė shumėn e majme qė kėrkuan.
Ata hapėn arkivolin pasdite vonė pėr t’i veshur kostumin tė vdekurit. Por pėr habinė e tejskajshme qė e la gruan vejane pa mend, aty brenda kishte vetėm njė letėr tė zhyer me dhera. Nėn dritėn e dobėt tė perėndimit ajo lexoi shėnimin e shkruar keq: ”Jam te varri i komshies!” Si ka mundėsi! tha me vete Ami e mahnitur aq shumė, sa pėr pak ēaste mendja e saj u shkėput krejt nga realiteti dhe u zhyt padashur nė misticizmin ireal tė besimeve fetare.
-Maskarai, kurvari i poshtėr, as nė varr nuk rri rehat! Lakuriq le tė mbetet!... - murmuriti ajo lehtas dhe rendi e nervozuar te taksia nė njė cep tė varrezės, ku po e priste e ėma.
Varrmihėsit e paguar dy herė, qeshėn nėn hundė dhe rrėshqitėn pėrmes rreshtave mortorė. Fashat e perėndimit tė flakėruar qė kishin rėnė mbi kryet e varreve, e kishin bėrė varrezėn tė dukej si njė djegurishte e madhe me kėrcunj tė prushėritur.

Tiranė, dhjetor 2009

 

Dashuri para provimeve

(Fragment)

Po bėheshin gjashtė ditė qė Sokoli ishte mbyllur nė shtėpi, pėr tė pėrgatitur provimin e parė. Vetmia, lodhja dhe malli pėr shokėt, sidomos pėr Alketėn, po e bėnin gjithnjė e mė tė pavėmendshėm. Bėri ēdo orvatje pėr tė larguar mendjen prej tyre, por ishte e pamundur tė pėrqendrohej mė tej.
Tekefundit ai mbylli librin, mori pyetjet e letėrsisė me vete dhe nė orėn nėntė pa ēerek u gjend nėn dritaren e Alketės. Hodhi sytė disa herė pėrpjetė, por nuk pikasi gjė. Nė tė gjithė fasadėn e pallatit qenė lėshuar perdet e holla qė ruanin intimitetet familjare. Fėrshėlleu tri herė si gushėkuq, por ajo nuk dėgjoi. Atėherė nxori celularin dhe i tha se gjendej poshtė dritares pėr tė folur me tė.
Befas u luhat perdja e tylit dhe Alketa buzagaze nxori kokėn zeshkane te dritarja e katit tė tretė.
- Koli, prit se erdha! - zėri i saj pak si i mbyllur pati njė tingull tė largėt, gati qiellor. Pastaj perdja e tylit u lėshua sėrish, sikur mes tyre tė kishte rėnė papritmas njė copė re flurore.
Ai u tėrhoq nėn hijen e njė shelgu lotues, qė bleronte aty pranė dhe i drejtoi sytė nga cepi i pallatit. Kish filluar tė bėnte pak vapė. Lart, nė ujėvarat gjelbėroshe tė shelgut, cicėronte pareshtur njė zog, qė thėrriste me ngulm zogėzėn e vet. Pak mė tej, disa fėmijė gajaseshin me njė vajzė tė vogėl, duke i pėrsėritur thirrjen e gjyshes: "Oj Ivona, tė keqen nona, mos u bėj pis se tė rreh moma!" Ndėrsa pas shpine, nė xhadenė e asfaltuar tė unazės, ndihej rrapėllima e paprerė e makinave.
Ja, mė nė fund ku u duk ajo fytyra e saj e ēiltėr, nė tė cilėn pėrzihej shprehja e zakonshme e pėrzemėrsisė. Kishte veshur njė fustan shtėpie tė hollė me lule tė bardha, qė i qėndronte lirshėm nė trup dhe me kėmbėt e plota tėrhiqte bran njė palė shapka tė kaltra. Me atė afrimin e saj tė shpejtė e tė lehtė, ajo iu duk Sokolit si njė degė e mbushur me lule molle, qė e shtynte era pranverore drejt shelgut.
Alketa iu qas fare pranė dhe me vėshtrim ledhatues e me buzėqeshjen plot adhurim i dha dorėn. Ai ndjeu butėsinė e gishtave tė saj si tė veshur me push zogu. Fytyra e saj nazike dukej pak e hequr. Sytė e zinj me qerpikė tė dendur kishin njė shikim tė ngrohtė, tė ėmbėl e mjaft tė pėrmalluar. Atij i gufoi zemra dhe pati ndjesinė e thellė se dashuronte ēdo fije floku tė kėsaj vajze.
- Sa mirė bėre qė erdhe! - murmuriti Alketa me atė zėrin e saj tė thellė, qė i jehonte pėrbrenda kraharorit dhe mbėshteti dorėn te trungu i lėmuar i shelgut.
Sokoli kundroi njė grimė lojėn vezulluese tė rrezeve tė mėngjesit, qė praronin pushin e hollė nė qafėn e saj dhe ndjeu njė trazim nė gjoks e njė dėshirė te buzėt e prushta.
- U ēmenda ! – i tha duke rrėshqitur vėshtrimin e ethshėm nga qafa e gjatė te jaka e hapur e fustanit, te faqet e kuqėluara nė mollėza e deri te ninėzat si dy bulėza zifti. - Ku jemi mėsuar ne tė rrimė mbyllur e pa e parė njėri – tjetrin kaq gjatė, moj Keta!
Alketa e kuptoj se ai kishte nevojė tė domosdoshme tė ēmallej me praninė dhe zėrin e saj, qė ishte mėsuar ta kishte gjithmonė te banka pėrbri vetes. Ajo ndjeu njė fėrfėllimė drithėruese nė kraharorin e njomė dhe, si pėr tė fshehur gjendjen e saj tė brendshme, hodhi njė grimė herė sytė e saj tė qelqėruar nga gėzimi diku tej rrugės sė zhurmshme. Pastaj me njė vėmendje tė veēantė, sikur t'ia kishte harruar krejt fytyrėn, u kthye edhe ajo e kundroi me mall ballin e tij me dy dallgėzime tė lehta sipėr vetullave harkore, buzėt e ngrohta e tėrė afsh me njė nėnqeshje djaloshare tė kėndshme dhe, atė mjekrėn e tij katrore tė pushėritur me qime zijoshe tej e tej faqeve tė rrafshėta. Dukej sikur gjatė kėtyre ditėve ai qe rritur e burrėruar mė shumė.
- Edhe unė u mėrzita vetėm, - i tha ajo me njė psherėtimė, - po s'ke si mėson ndryshe...
- Genti me Bibanin dhe ca goca studiojnė kėtu matanė, te pylli i akacieve, - bėri tė ditur ai. - Shtrojnė batanije nėn hijet me bar dhe rrinė deri nga dreka bashkė. Si thua, Keta, shkojmė dhe ne tė dy?
Alketa u mendua me njė buzagaz tė ėmbėl.
- Do merremi me muhabete e do mbetemi pa mėsuar, - tha ajo me mėdyshje. - Nja njėzetė pyetje unė s'i kam kaluar fare...
- Tė paktėn vetėm sot, - iu lut ai me pėrgjėrim - Do t'i pėrsėritim bashkė, ja, unė i kam marrė pyetjet me vete...
Lart nė degėt e shelgut u dyzuan cicėrimet dhe u bėnė mė ngulmuese. Dukej sikur njė soprano dhe njė tenor kėndonin njėherėsh e i pėrgjigjeshin njėri - tjetrit me tonalitete tė larta.
- Nesėr, - diktoi ajo prerazi. - Do marr edhe Odetėn e shkojmė tė tre qysh nė orėn tetė.
Sokoli mbeti kokėvarur e si i brengosur pėr pak sekonda. Mandej, duke e fiksuar shikimin mendueshėm tek ai shtegu i bardhė qė ēante mes pėr mes flokėve tė Alketės, u rrek tė ēante edhe njė shteg nė mendjen e saj.
- Tė lutem eja sot, ma plotėso dėshirėn, se ashtu ėshtė puna...
- Pse, si ėshtė puna? - ajo ia nguli shigjetat e zeza tė ninėzave me kėrshėri.
Sokoli vėshtroi me lakmi buzėt e saj tė bumbėzuara, qė kuqėlonin si njė lule shege e sapoēelur.
- Do drejt ti?... Mė ėshtė bllokuar truri, nuk mėsoj dot dhe ka rrezik tė rrėzohem nė provimin e letėrsisė... Mė ėshtė bėrė goja helm, dua patjetėr pak nektar nga ai i buzėve tė tua. Mė rri mendja aty gjithė ditėn, vdiqa, mbarova...
Migana ia dha njė tė qeshure tė fortė, qė jehoi me gufim nė gjoksin e saj dhe e mbyti menjėherė, duke vėnė pėllėmbėn e dorės mbi buzė. Pastaj shikoi rreth e qark dhe tha me zė tė ulėt:
- Ua, ti Koli qenke fare i lojtur, si tė paska rėnė nė tru kaq keq?
- Nuk e di, - i tha ai duke u shkuar gjuhėn buzėve tė veta, qė kishin zėnė t'i thahen nga sikleti. - Thonė se kur pi drogė njė herė, nuk rri dot pa pirė pėrsėri. Qėkur provova atė nektarin e buzėve tė tua, jam droguar keq dhe s'ka antidrogė qė mė shėron. Vetėm po pėrsėrita dozėn qė mė dhe, mė qetėsohet shpirti...
Ajo u kukuris sėrish dhe vėshtroi njė grimė anash, ku ndeshi fytyrėn e ngrysur tė njė plake, e cila kaloi trotuarin duke tundur kryet.
- Epo, s'kam ē'bėj, - pranoi ajo me njė pėrtėritje tė beftė nė fytyrė dhe kapėrdiu njė psherėtimė, - Gjithė kėtė farė ēuni s'mund ta lė tė shkoj dėm pėr hiē asgjė...
Sokoli vuri buzėn nė gaz i kėnaqur dyfish, si nga pranimi i saj, ashtu dhe nga ironia e lezetshme qė pėrdori.
- Atėherė shko merr antologjinė bashkė me shėnimet dhe mos u vono!
Ata u takuan tej pallatit, te trotuari i unazės dhe morėn rrugėn drejt njė kodrine qė ngrihej matanė ndėrtesave tė dendura. Ai ecte me hapin fitimtar tė tė riut tė shkujdesur, ajo me lėvizjet lozonjare e me freskinė e tė pėrkėdhelurės sė fatit. Vėshtrimi i tyre, i gjallėruar nga natyra plot vegjetacion tė harlisur, binte gjithandej mbi blerimin e pėrshkėnditur prej rrezeve tė ngrohta tė diellit dhe mbi trumbat e zogjve, qė ē’vendoseshin pareshtur me fluturime tė hareshme nga njėra pemė nė tjetrėn.
Pylli i dendur i akacieve, tė mbjella para shumė vitesh nga punonjėsit e pyjores, ishte njė parajsė pranverore e vėrtetė. Me barin e dendur si velenxė jeshile dhe me freskinė e hijeve tė thella, ai krijonte njė atmosferė tė kėndshme ngjyrė gri, me tė cilėn ftonte kėdo pėr tu kėnaqur nė gjirin e tij bujar. Tė parėt qė e shijonin mrekullinė shpirtėrore qė u dhuronte ky pyll, ishin maturantėt, tė cilėt vinin kėtu pa filluar ende vapa me dyndjen e njerėzve tė shumtė.
Ata hodhėn sytė rreth e rrotull pėr tė parė shokėt e klasės. Sokoli thirri me zė tė lartė Gentin dhe Bibanin. Por nuk mori asnjė pėrgjigje. Ndjehej gjithandej vetėm heshtja ndjellamirė e kėtij pylli.
- Mund tė kenė ndėrruar vend sot, - tha ai me habi dhe vėrejti fytyrėn e Alketės, mos kapte nė tė ndonjė shenjė meraku, qė po mbeteshin vetėm.
Por pėrkundrazi, ajo buzėqeshi ėmbėlsisht dhe aty nėn ngjyrimet fantastike tė pyllit, fytyra e saj u duk ēuditėrisht mė e bukur e mė joshėse. Ndoshta sepse shpesh femrat i kuptojnė dredhitė e djemve, po meqė u pėlqen loja e tundimit, bėjnė sikur veprimet e tyre janė krejt rastėsore.
Sokoli zgjodhi njė vend tė sheshtė me bar tė pashkelur, midis dy gėmushave, tė cilat krijonin njė gjysmėharku tė mbyllur dhe shtroi aty plastmasin. Drita e kufizuar, qė vėrshonte nga nėnfletėt, ishte aq e blertė, sa edhe trupat e tyre tė ngjyrosur prej saj merrnin njė pamje fantastike. Disa bimė kacavjerrėse, qė ndėrthureshin me degėt e gėmushave, kishin ēelė lulet e tyre tė bardha nė formė hinkash.
- Ė, Keta, si thua, a nuk jemi kėtu si nė mes tė njė kurore tė madhe?
Ajo buzėqeshi sėrish dhe pati njė pėrtėritje tė beftė pėrbrenda vetes.
- Me ē'po duket, tė erdhi frymėzimi pėr tė thurur ndonjė poezi...
- Tė them tė vėrtetėn, kur jam me ty mė kėndon shpirti padashur dhe mė duket sikur do fluturoj... Po ti, Keta, ndjen tė njėjtėn gjė kur jemi bashkė?
Ajo e shigjetoi drejt nė sy pak si gjatė dhe pasi kapėrdiu njė peng tė krijuar nga emocioni i ēastit, i tha :
- Normal, pėrderisa unė ndjej pėr ty...
Sokoli, si pėrgjigje dhe si paradhėnie pėr kėrkesėn e bėrė qysh te pallati i saj, e puthi befas me njė shtrėngim tė fortė. Nė tė cilin shpėrtheu i tėrė pasioni i dėlirtė, i zjarrtė dhe i pėrmalluar i moshės sė tij tė njomė. Pastaj tė dy njėherėsh ata u shtrinė vetvetiu me krahė tė kryqėzuar. Dhe pėr disa sekonda tė gjata mbetėn gati pa frymė nė buzėt e njėri – tjetrit, duke thithur me forcė tė pazakonshme gjithė nektarin e mbledhur aty gjatė javės sė tmerrshme tė vetmisė. Pak nga pak temperatura nė buzėt dhe faqet e tyre filloi tė rritej me shpejtėsi, aq sa krejt trupi po u digjej si prush. Duke mos duruar mė tej ngasjen e zjarrtė, nė gulēim e sipėr, Sokoli ēoi dorėn e dridhshme te tė brendshmet e saj.
- Mos! – i tha Keta gati duke shfryrė pėrmes gjuhės sė tij magjike, qė ia kishte elektrizuar tė tėrė trupin nė mėnyrė flakėruese dhe shtrėngoi llastikun fort me dorė.
- Pse, shpirt?...
- Jo aty, jo! - kundėrshtoi ajo vendosmėrisht e me njė ndijim turpi.
- Ti je imja dhe unė yti. Ē'ka pėr tu bėrė mė vonė, pse tė mos bėhet tani, nė kulmin e lumturisė sonė?...
- Jo, nuk dua tė bėhet ajo gjė ...
- Ti nuk ke besim tek unė?
- Nuk ėshtė puna te besimi, - tha ajo duke gulēuar, aq sa kraharori dhe zemra po i ēahej.
- Po ku?...
- Nuk mund tė bėj kaq lehtė diēka qė s'e kam bėrė ndonjė herė... Po hiqe dorėn se janė tė holla e m'i grise!
- Unė e di qė ti je vajzė, po tė lutem bėj sakrificė pėr mua, kam shumė dėshirė...
Ajo i hapi sytė tej masės fare afėr syve tė tij.
- Ore ēun, ē'kujton ti se ėshtė ?... Mos vallė ndonjė copė ēokollatė dhe na, merre, haje!...
- Ke frikė? – i tha ai duke ia kaluar dorėn te pjesa mė e ndjeshme.
- Po, edhe frikė kam...
Ai turfulloi me drithėrimė i eksituar sė tepėrmi.
- Ti e di qė unė s'kam qenė nxėnės i keq nė edukatėn seksuale. Jam nė gjendje tė tė mbroj plotėsisht...
- E di, megjithatė, nuk mundem...
- Hė, tė lutem, Keta!
- Tė thashė pra, jo! - ngulmoi ajo duke shtrėnguar gjithnjė llastikun
- Hė, shpirt, se mezi po duroj!
Edhe ajo ndodhej nė njė gjendje tė tmerrshme dhe tė padurueshme. Faqet i kishte flakė tė kuqe dhe i digjnin. Me puthjet e tij tė flakta, tė pareshtura e tėrė dridhėrima pėrvėluese, ai po ia zgjaste tej masės atė gjendje ekstaze tė paprovuar ndonjė herė deri nė atė shkallė. Por gjithsesi, ajo nuk jepej dot.
- Duhet tė presim, kur t'i vijė koha! - i tha ajo pa u menduar pėr kėtė lloj justifikimi.
- Ē'farė kohe, Keta?... Ne jemi tamam nė moshėn qė duhet...
- Mosha po, por kemi probleme tė tjera pėrpara. Zemra ime vėrtetė ka pranuar tė dojė njė djalė, por nuk mund tė pranojė edhe tė bėhem grua edhe tė vazhdoj shkollėn njėherėsh...
- Ato nuk na pengojnė aspak tė bėjmė dashuri me njėri- tjetrin.
Ajo largoi buzėt nė mėnyrė kundėrshtuese njė grimė.
- Mė vjen keq, Koli, po veprimet e dashurisė kanė radhėn e tyre. Nė jetėn e njerėzve ka edhe ca rregulla...
Ai e puthi sėrish me mospėrmbajtje dhe e shtrėngoi me tė gjithė forcėn e krahėve tė tij djalosharė. Pastaj i zbėrtheu tri kopsat e kreut tė fustanit prej basme dhe duke lėmuar gjoksin e saj tė fortė me njė ndjesi zemėrdridhėse, tha me zė gati tė mekur:
- Natyra, qė ka krijuar organizmin tonė, ka vėnė aty ligjet e saj, jo rregullat qė vėnė njerėzit... - ai tregoi me gisht njė lule kumbulle tė egėr aty pranė. - thuaji asaj lules aty, mos lidh kokėrr, se kėshtu kemi vendosur unė dhe Keta!
Ajo u befasua kėnaqėsisht me argumentin e menēur qė gjeti njeriu i zemrės sė saj. Por instinkti i vetėmbrojtjes ende nuk e linte tė jepej plotėsisht.
- Koli, shpirti im, jam gati tė bėj ēdo gjė qė dėshiron ti, po nuk dua tė prishem qė tani dhe pastaj deri sa tė vijė koha tė bashkėjetojmė, ta ndjej veten femėr e pėrdalė, mė kupton?
Ai u ndie paksa i nervozuar, megjithatė, nuk la shkak tė kuptohej prej saj.
- Nuk besoja kurrė qė ti, Keta, tė ruaje pėr kėtė rast mendime tė tilla jashtė kohės. Ē'rėndėsi ka ekzistenca e himenit tek njė vajzė si ti? Nuk tė mjafton dashuria ime e sinqertė, pėr ta ndjerė veten gjithmonė vajzė me dinjitet?
Ajo lėshoi papritmas njė breshėri tė puthurash nė tė gjithė fytyrėn dhe gjoksin e tij tė mbuluar nga pushi i zi djaloshar.
- Tė lutem, Koli, mos ngul kėmbė o sot o s'ka! E lėmė ta bėjmė njė herė tjetėr, qė tė jem edhe unė e pėrgatitur nga ana psikologjike... Mbasi nuk kam menduar se do arrij kaq shpejt deri aty...
- Si nuk je pak kurioze, moj gocė, tė provosh kėnaqėsinė e madhe qė na ka falur natyra?!...
- Edhe unė i ndjej ngacmimet e hormoneve tė mia dhe tė gėnjej po tė them se nuk dėshiroj ta provoj atė gjė. Por mė duket si diēka e tmerrshme... tė bėj shpejt e shpejt njė hap kaq tė madh nė jetėn time...
- Tė thashė, moj Keta, se ti kot kėrkon tė dalėsh jashtė kėrkesave tė natyrės. Kur i di pasojat psikologjike po t'u kundėrvihesh ligjeve tė saj. Unė qė tani ndjej nėnvete njė shtrėngim tepėr tė dhimbshėm, qė mezi po e duroj... Ti duhet tė mendosh edhe pėr gjendjen time... - zėri i tij ishte bėrė tani fare i butė e i ėmbėl, fjalėt gati po i rridhnin nga goja.
Ajo u zu ngushtė dhe heshti njė grimė. Dukej se po kalonte ēaste tė jashtėzakonshme dyluftimi me vetveten. Ishte midis dy zjarresh: Zjarri i brendshėm qė e shtynte drejt tij dhe zjarri i djalit tė dashur qė e tėrhiqte fort drejt vetes. Mandej edhe kureshtja e kaq viteve tė vajzėrisė pėr atė gjė aq tė pėrfolur. Prapė se prapė mbeti e stepur nga njė frikė thuajse instiktive.
- E lėmė me kaq. S’dua ta humb virgjėrinė pikėrisht sot dhe pikėrisht para provimeve, kur duhet tė mendoj vetėm pėr to...
- Mesa duket, ti, Keta nuk mė do qė gjen justifikime tė tilla njėrin pas tjetrit...
- Uh, tė dua me shpirt, po... - u duk se rezistoi sėrish gati e mekur.
- Mos ki frikė, zemėr, - belbėzoi ai me zė tė shuar. – Tė betohem, do mundohem tė veproj me mjaft kujdes, pa tė dėmtuar asgjė. Unė jam njeriu tė cilit duhet t’i besosh... Hiqi, t'u bėfsha, se vdiqa s'duroj dot mė!...
Ajo e vėshtroi me dhimbsuri dhe ia mori kokėn nė gjoksin e saj. Atė ēast i vezulloi mendimi, se nė shkollė, madje edhe nė klasėn e tyre kishte vajza tė tjera qė shkonin me ēuna, tek tė cilat ai mund tė plotėsonte nevojat e rastit. "Por Sokoli mė do vetėm mua dhe pėr kėtė jam mė se e bindur." – i tha vetes me ndjenjė krenarie dhe ky mendim e tulati krejt.
- Uh, moj nėne, si t’ia bėj kėtij njeriu, qė s’ia prish dot! Mirė, atėherė, - u thye mė nė fund ajo dhe uli pėrgjysmė tė brendshmet. - mund tė veprosh nė sipėrfaqe deri sa tė ēlirohesh. Vetėm kėtė mund tė ta lejoj. Po shpejt se u vonuam pėr pyetjet e provimit...
Sokoli, djalė i butė dhe i bindur prej lutjeve tė vajzės qė e donte sinqerisht, bėri ashtu siē tha ajo. Ai u lėshua me njė dallgėzim puthjesh pėrvėluese nė tė gjitha pjesėt e zbuluara tė trupit. Prej kodėrzave bardhoshe tė gjoksit, deri te rrafshina e errėt fundore, duke i shoqėruar me nanurisjet e avullta dhe pėshpėritjet si nė jerm: "O Keta, shpirti im, zemra ime, tu bėfsha unė ty! Oh, mė ēmende, tė kem ta rrufis tė tėrė kėtė skulpturėn e gjallė tė trupit tėnd dhe pastaj le tė vdes!".
Diku aty pranė, njė bilbil i fshehur midis fletėve kėndonte me ca tinguj magjepsės, cėkėr, cėkėr, cėkėr - cuk, cuk, cuk, - cėrėq, cėrėq, cėrėq.
Sakaq Sokoli ra nė njė pėrhumbje tepėr tė kėndshme dhe e shkarkoi tė gjithė dufin e rėndė tė frymėmarrjes rėnkimtare mbi atė gjoksin e saj tė njomė. Ku ndjehej njė erėmim qė ua kalonte tė gjitha aromave tė kėndshme tė trėndafilave qė ēelte toka. Dhe ato ēaste mendoi qetėsisht, se kishte fituar kėnaqėsinė mė tė madhe tė dashurisė sė saj, vetėm me atė konceptin e tij, se asnjė kėshtjellė nuk duhej marrė me forcė shkatėrrimtare. Mbeti edhe disa sekonda ashtu i shtrirė, i turbulluar, i lumtur dhe ndjeu nė shpirt se e donte atė vajzė, si s'kishte dashur kurrė as ndonjė shok, as babanė, as nėnėn dhe as vet perėndinė.
- Sot qė u afrova te dera e parajsės, besova plotėsisht se ajo ekziston! – tha ai mė nė fund, nė kulmin e kėnaqėsisė.
Alketa qeshi me zė.
- Ē’ja kėput kot, o Koli ! Po tė ishte ashtu siē thua ti, tė martuarit nuk do kishin fare halle nė kėtė botė.
- Ndoshta, kjo lumturi i bėn hallet e tyre mė tė lehta. – u detyrua ai tė korrigjojė shprehjen superlative qė pėrdori. – Por sidoqoftė, me parajsėn qė mė joshe sot, ti mbetesh pėr mua njė mister i vėrtetė...
Pastaj krejt i lehtėsuar, ai u ēua ndenjur dhe i dha Alketės edhe puthjen e vakėt tė falėnderimit, para se tė fillonin nga mėsimet.
Mirėpo ndryshe nga Sokoli, Alketa gjatė gjithė kohės ndjehej mjaft e hutuar dhe po aq e tensionuar nga mbingarkesa qė i kishin krijuar ato ngacmime seksuale tė papritura. Madje edhe kur u larguan nga pylli e mė pas deri nė mbrėmje nė shtėpi, ajo ndjeu dhimbjen e pareshtur tė tėmthave. Ndonėse u kujtua qė Sokoli kishte pohuar diēka tė vėrtetė pėr pasojat, asaj pėrsėri i dukej herėt dhe i mungonte guximi e vendosmėria pėr tė lejuar qė ai ta eksploronte plotėsisht trupin e saj. Por mendoi, se ndėrkohė nuk do t'ia kursente asnjėherė nektarin e buzėve, aq tė dėshiruar prej tij. Atė nektar aq tė ėmbėl, qė, siē e quante ai, ishte droga mė e mirė kundėr vetmisė e qė s'mund tė krahasohej kurrė me tė gjitha kėnaqėsitė shkatėrrimtare tė substancave eksituese tė rrezikshme. Apo tė atyre dozave me alkool e nikotinė, tė cilat i pėrdornin kot mė kot disa moshatarė kureshtarė e snobistė.
Keta vėshtroi orėn befas.
- Pu, pu, sa vonė ka shkuar !... Kushedi sa do mė shajė mamaja ! – i tha ajo duke mbledhur librat dhe u ēua vrullshėm me dorėn tė zgjatur drejt tij. - Mirupafshim Koli !
- Takohemi nė ėndėrr ! – u gjegj ai gjithė gaz. – Ta dish se sonte do ta gdhi me kujtimet e kėsaj dite tė paharruar.

 

Gruaja e spiunit

Tregim

 

Ai ishte nga ata njerėz, qė mund tė duronte me shumė kėnaqėsi ta kalonte tė gjithė natėn nė ndonjė bodrum tė errėt, i dėrrmuar nga uria e tė ftohtit, mes minjve dhe ēdo lloj kafshe neveritėse, vetėm e vetėm qė nė mėngjes tė raportonte nė Degėn e Sigurimit ca fjalė armiqėsore.
Bejkul Sakrami ishte prototipi mė i pėrsosor i njeriut tė poshtėr. Poshtėrsia lexohej shkoqur edhe nė fizionominė e tij tė mprehtė, si ajo e dhelpėrit nė pėrgjim. Edhe nė ngjyrėn e fytyrės sė tij, qė i ngjante atij dheut tė hirtė tė bokėrimave. Edhe nė sytė e tij tepėr tė bardhė e tė ftohtė, qė u ngjanin syve tė gjarprit tė shkėmbinjve. Madje edhe hunda e tij kurrizore, me njė ind kockor gati tė tejdukshėm nėn lėkurė dhe me dy flegra qė i dridheshin pas ēdo frymėmarrjeje, e bėnte mė tė plotė leximin antipatik tė portretit tė tij. Mbase edhe vet Bejkul Sakrami ishte i vetėdijshėm pėr atė zymti qė shprehte pamja e tij. Pėrderisa prirej aq shpesh nga bėmat e kėqija e tundohej nga poshtėrsitė. Thua se donte tė hakmerrej me njerėzit fytyrėpaqe, pėr atė damkė qė kishte vėnė natyra nė fytyrėn e tij.
Kam dėgjuar shpesh tė thuhet, se ekziston njė lidhje e ngushtė ngjashmėrie midis pamjes sė jashtme tė njeriut dhe shpirtit tė tij. Kėtė pėrqasje s'kam dashur ta besoj, veēse te ky person i jashtėzakonshėm, qė shquhej nga mania e tij pėr tė bėrė fėlliqėsira ndaj njerėzve tė zakonshėm. Te pamja e tė cilit, krijuesi i mistershėm kishte gdhendur tė gjithė plasticitetin e pėrēudnuar tė shpirtit, duke u bėrė kėsisoj i shėmtuar nė tė gjitha kuptimet.
Dhe mė e keqja, ai nuk pendohej kurrė pėr bėmat e tij tė mbrapshta, tė kryera me mjetet e veta tė preferuara, cinizmin, shpifjen, intrigėn. Madje as fjalėt dhe vėshtrimet pėrbuzėse tė shokėve tė punės nuk arrinin ta frenonin sadopak. Ai mjaftohej vetėm duke mos u folur mė tej me gojė.
Ndonėse kisha dėgjuar pėr karakterin e tij tė mbrapshtė, me Bejkulin u njoha nga afėr krejt rastėsisht. Nė njė nga ato diskutimet skenike pas provės gjenerale, qė organizonte nė atė kohė instruktori i komitetit tė partisė pėr ideologjinė me punonjėsit e kulturės dhe krijuesit e artit. Ku biseda sillej rreth realizimit ideoartistik tė shfaqjes qė do tė jepej tė nesėrmen. Bejkuli u ngrit vrikthi nga mesi i sallės, ku ishim mbledhur. Me flegrat e hundės qė i dridheshin dhe me vėshtrimin e shqetėsuar, tė tendosur pėrballė skenės tha:
- Pa shikoni hijen e kazmės e tė pushkės, qė bie prapa, nė perden e bardhė tė fondalit! Ajo krijon figurėn e njė zezaku tė lidhur me litar. Ky ėshtė njė gabim jo i vogėl ideologjik qė i ka shpėtuar skenografit. Njė gabim qė ka tė bėjė me pėrbuzjen raciste ndaj proletarėve me ngjyrė... Ne duhet tė jemi mė vigjilentė! – pas kėsaj sytė e tij shkreptinė njė dritė tė verdhė, tė ethshme dhe iu rrėqethėn tėrė dejet e fytyrės.
Kuptohet, vetėm masa djallėzore e trurit tė Bejkul Sakramit, qė shkrepte vetėtima tė zeza brėnda kafkės sė tij, mund tė sajonte njė fantazi tė tillė ideologjike, pėr tė goditur skenografin e pafajshėm e pėr tė lartėsuar mprehtėsinė e vet kritike. Pas fjalėve tė tij pasoi njė heshtje e zymtė, gjatė sė cilės tė gjithė shikonin tė ēmeritur herė nga skena dhe herė nga instruktori i rreptė. Mua m'u drodh tėrė shtati nga neveria. Diēka m’u pėrdrodh pėrbrėnda stomakut. Atėherė, sikur tė mė kishte djegur njė spec atje ku s'thuhet, brofa papritmas nė kėmbė. Dhe me njė thirrje tė beftė iu luta punėtorit tė ndizte dritat e skenės. Pas pak gjithēka u ndriēua dhe hija e dyshimit tė tij u davarit menjėherė.
-Ja ku u zgjidh edhe zezaku! -thirra me mllef dhe e shigjetova kritizerin absurd drejt e nė ata sytė e tij tė akullt.
Shpėrthyen tė qeshura qesėndisėse dhe sikur u zgjidhėn nga litari i padukshėm tė gjithė ata qė gjendeshin nė atė diskutim.
Kur dolėm nga salla, djaloshi skenograf mė shtrėngoi dorėn fort dhe u shpreh buzagaz:
-Vetėm njė bir kurve mund tė bėhet kur tė duash edhe kritik i arteve figurative!
Nė vijim tė bisedės i thashė atij, se tė gjitha energjitė keqbėrėse tė kėtij njeriu ishin si tė mbyllura nė njė shishe magjike. Mjaftonte vetėm rasti, qė ai t'i hiqte tapėn, pėr tė dalė andej djalli i zi i shpirtit tė tij. Ky mendim i pėlqeu mjaft skenografit, i cili, duke gjetur nė atė krahasim shfrimin e pezmit tė vet, tha:
-Mė kėnaqe aq, sa ma nxore menjėherė gozhdėn e tij!
Por ndėrhyrja ime, sado krejt e rastit dhe pėr tė ndriēuar tė vėrtetėn, e goditi keqas vanitetin e atij njeriu dhe mė kushtoi tepėr shtrenjtė. Si fillim Bejkul Sakrami mė hidhte vetėm ca vėshtrime agresive me bishtat e syve tė shpėlarė e tė mrrolur nga urrejtja e fshehtė. Gjeste kėto qė nuk mė frikėsonin aspak, sepse rrekesha gjithmonė tė isha i rregullt nė gjithēka. Mirėpo ndodh, qė nė interes tė keqbėrėsit, rasti punon me martel minatori, pėr tė shkėrmoqur qėndrimin shkėmbor tė njeriut tė drejtė. Pak ditė mė vonė, pesėmbėdhjetė vjersha tė mia, tė dėrguara nė jurinė e konkursit tė rrethit, ku bėnte pjesė edhe Bejkuli, u dorėzuan prej tij nė Degėn e Punėve tė Brendshme. Kėsisoj, Sigurimi do tė kishte mundėsi tė vlerėsonte nė to, jo vetėm zbulimin e "aluzioneve ideologjike" qė kishte gjetur kritiku vigjilent, pėr fjalėt aq tė pafajshme si lule, flutur, qengj, por edhe tė mė jepte "ēmimin" e vet tė tmerrshėm. Siē ua kishte dhėnė pak kohė mė parė dy poetėve tė rinj, tė cilėt u dėnuan me pushkatim pėr poezi armiqėsore. Pasuan diskutime pa fund, debate nė disa tubime krijuesish dhe zyra "kompetentėsh" trumykur, vijuan net stresante pa gjumė dhe ditė terrori psikologjik. Mė kishte pushtuar njė ndjenjė e errėt frike, tė cilėn mundohesha ta zhdukja nga mendja, por mė kot, sepse ajo mė ishte ngjitur nė ndėrgjegje si nepėrkė. E gjithė kjo katrahurė idioteske e frikshme e plot ankth zgjati derisa u sqaruan metaforat e krahasimet e mia njė pėr njė. Por pėr njėrėn nga vjershat, u bėra problem deri nė organet botuese. Pra, i humburi isha unė. Bejkuli fitoi triumfin e pėrgėzimit.
Mirėpo ashtu siē thotė vargu i njė kėnge popullore "Kam lėnė zotin tė marrė hak.", u tėrhoqa nė shpellėn time, shtrėngova rropullitė mirė me rrip, pėrmblodha rradaken e hallakatur nė zgavrėn e saj dhe lashė gjykatėsin suprem tė merret me atė njeri.
Ai zuzar me gjakun e infektuar nga pasioni pėr ligėsi, vijoi mė tej veprėn e vet tė paskrupullt. Spiunoi, doli dėshmitar nė gjyq kundėr njė kėngėtari tė dėgjuar, qė u dėnua pėr ndikime tė huaja dhe bėri mjaft pisllėqe tė tjera tė kėsaj natyre, tė cilave nuk u nxirret fundi duke i numėruar.Tekefundit u mėsuam me mendimin, se me Bejkulin e pandreqshėm ndodhnin gjithmonė rrengje tė tilla, intriga, shpifje, spiunime e sjellje tė ulta. Mbasi ai ashtu ishte prerė dhe asgjė nė botė s’do tė mund ta ndryshonte destinacionin e tij drejt keqbėrjes fundore. Por, gjithėsesi, atė ēka ndodhi atėherė me gruan e tij s’kam pėr ta harruar sa tė jem gjallė. Ishte vet zoti, qė, nėpėrmjet shpirtit tė njė gruaje, mori hakun e tė gjithėve ndaj Bejkul Sakramit tė poshtėr.
Asokohe ai ishte baba i dy kolopuēėve tė pashėm dhe burrė i njė mėsuesje me bukuri tė rrallė. Kėto ishin tepėr tė mjafta pėr tė qėnė, jo vetėm njeri i lumtur, por edhe familjar i qetė e i kredhur nė andrallat e kėndėshme tė ēerdhes sė vet bashkėshortore. Por nėse ėshtė ashtu siē thotė Bibla, qė njeriu ėshtė gatuar nga balta e shndėrruar nė mish, atėherė zoti nė nxitim e sipėr, ose kishte harruar, ose e kishte lėnė enkas Bejkul Sakramin njė qenie prej bataku. Dhe ashtu si te personazhet e Hygoit, ku bashkėjetojnė tipa tė kundėrt, kishte ndodhur edhe nė bashkėjetesėn reale tė kėtij rasti, ku baltovina flinte nė njė shtrat tė butė me njė perri.
Alketa ishte njė femėr elegante me shtat tė lartė e tė hijshėm, qė tė tėrhiqte vėmendjen. Flokėt ngjyrė ari tė dallgėzuar, sytė qiellor dhe ēdo gjė tjetėr femėrore tek ajo, pėrbėnin njė pasuri tė lakmuar nga tė gjithė ata qė hidhnin vėshtrimin nė fytyrėn dhe trupin e saj. Fliste me njė ton gazmor e tė pėrzemėrt. Kishte njė tė qeshur tė paperėnduar mbi buzė, qė i ēelte herė pas here, siē ēelin gonxhet e zambakut pas shiut tė verės. Ky krahasim merr vlerė mė tej, po tė kihet parasysh, se lulet e buzagazit tė saj, ēelnin gjithmonė pas breshėrimave tė poshtėrsive tė Bejkulit. Edhe mbas dy lindjeve tė afėrta, ajo femėr dukej sikur qe rinuar ca mė tepėr. Ata qė nuk e njihnin, e merrnin fare natyrshėm pėr vajzė bukuroshe.
Mė duhet tė pohoj kėtu pėr sinqeritet, se i kisha hedhur kėsaj gruaje ca vėshtrime ngultas, krejt tė pavetėdijshme, si shprehje tė admirimit tim pėr atė pamjen e saj aq tė hirshme. Dhe ajo mė ishte pėrgjigjur me florėn e lulėzuar tė buzėve tė veta. Vetėm kaq. Sepse nė tė vėrtetė, vėshtrimet e mia tė pakontrolluara, mė tepėr se dėshirė dhe zili, ishin stepje habie pėr atė padrejtėsi tė madhe tė fatit, qė kishte bashkuar njė djall skėterre me njė ėngjėll parajse. Shpesh herė pyesja veten, si qe e mundur qė Bejkuli aq i lig tė flinte pėrnatė nė tė njėjtin shtrat me Alketėn aq hirėplote. Madje, s'arrija tė kuptoja, se si mund tė bashkėjetonin aq pranė dhe nė sinkron dy nocionet e kundėrta estetike: E ulta neveritėse dhe E bukura mahnitėse? A thua ajo grua e zgjuar s'kishte arritur ende ta njihte shpirtligėsinė e tė shoqit?...
Por jo, s’kishte qenė thjesht ashtu. Njėsoj si vėrshimet e parreshtura tė disa pėrrenjve tė ndotur, qė arrijnė me kohė tė turbullojnė njė lumė tė madh e tė kulluar, vėrshimet e karakterit tė pėrbaltur tė tė shoqit, kishin turbulluar pak nga pak edhe marrėdhėniet e tyre intime. Rritja e vazhdueshme e fluksit tė opinioneve negative rretheqark, bėnė qė njė ditė Alketa tė vendosė pėrfundimisht pėr tė ardhmen e martesės sė saj. Me njė qetėsi ėngjėllore tė admirueshme ajo u drejtua nė dyert e gjykatės dhe e hoqi Bejkul Sakramin nga jeta e saj, siē mund tė hiqet njė veshje e njollosur, pa asnjė mundėsi pastrimi. Madje sapo ajo mori nė dorė dokumentin e shkurorėzimit, iku sė bashku me dy fėmijėt pėr tė jetuar te prindėrit e saj nė qytetin e lindjes.
Njė kohė tė gjatė ndarja e tyre u pėrfol gjerėsisht dhe tė gjithė ata qė i njihnin, binin nė njė emėrues tė pėrbashkėt: "Sa mirė ia bėri!".
Paskėtaj Bejkul Sakrami nxitonte hapat pėr t'u larguar nga njerėzit e njohur. Dhe dukej si njė bishė e plagosur pėr vdekje, qė kishte frikė mos i suleshin langonjtė pas shpine. Sytė iu zgavruan thellė, buzėt iu tkurrėn e iu thanė si dy copa sholle. Ai u bė nga fytyra dyll i verdhė dhe mori njė ēehre tė sėmurė. Dukej si njeri i kalbur gjer nė palcė. Dhe kjo s'qe thjesht njė pėrfytyrim i atyre qė e urrenin. Ndodhi qė para syve tė tė gjithėve ai u shndėrrua vėrtetė nė njė kokė tė vdekuri dhe ngjante me njė maskė mortore, e cila endej rrugėve krejt vetėm.
Por edhe shfaqja herė pas here e kėsaj kufome nė qytetin e vogėl krahinor nuk zgjati shumė. Qysh nga dita e ndarjes me gruan, me sa kuptohet, ai bluante ditė e natė pėr t'i gjetur njė kundėrpeshė opinionit tė krijuar prej shuplakės sė madhe qė hėngri nė jetė. Shpejt u muarr vesh, se Bejkul Sakrami ishte martuar nė kryeqytet me njė vejushė tė operas. Ajo e tėrhoqi nė shtėpinė e saj dhe i rregulloi vendin e punės nė arsim, diku nė fshatrat e periferisė. Kėshtu pak nga pak edhe zhurma e ndarjes sė tij me Alketėn edhe buja e martesės nė Tiranė zunė tė shuhen e tė harrohen bashkė me emrin shijekeq tė Bejkul Sakramit.
Mirėpo prishja e njė martese, ndonėse bėhet e ditur nė kohė relativisht tė shkurtėr, shkaqet dhe misteret e saj vijojnė tė zbulohen dalngadalė, si gurėt qė shkėputen pak nga pak prej mureve tė njė ngrehine tė rrėzuar. Pas tre vjet martese me Bejkul Sakramin, vejushja e operas, e cila mezi priste njė fėmijė, para se menopauza tė shuante shkėndijat e fundit nė shpuzin e pjellorisė sė saj, kėrkoi ndihmėn e mjekut. Pas disa vizitave dhe analizave tė pėrsėritura tė tė dy bashkėshortėve, doli se sperma e Bejkul Sakramit kishte lindur e vdekur.
-Si ka mundėsi? -kishte pyetur Bejkuli i skandalizuar mjekun, -Unė kam lindur dy fėmijė me gruan e parė!
-Dy fėmijėt i ka lindur gruaja, jo ti, -i qe pėrgjigjur shkurt specialisti i analizave tė pagabueshme.
Bejkul Sakrami, i tėrbuar prej kėtij fakti, qė e goditi mė rėndė se gjylja e njė obuzi, kėrkoi vėrtetim legalizimi nga komisioni mjekėsor. Dhe e mori pa vonesė. Me njė dokument tė tillė, ai e hodhi menjėherė nė gjyq Alketėn e largėt. Jo vetėm pėr ta poshtėruar publikisht, por edhe pėr ta shkarkuar veten nga detyrimi financiar i dy fėmijėve, e pėr tė kėrkuar rikthimin e pagesave mujore tė tre vjetėve tė shkuar.
Me njė gjakftohtėsi tė habitshme, Alketa deklaroi nė gjyq, se kishte qenė nė njė moshė vendimtare, kur gruaja pendohet qė i ka qėndruar besnike njė burri, tė cilin ka filluar ta urrej pėr shkak tė karakterit tė tij tė ulėt. Ndonėse kishte pritur gjatė njė fėmijė tė ėndėrruar, ish bashkėshorti i saj nuk kishte qėnė nė gjendje t'i pėrgjigjej. Por e kalonte tė gjithė kohėn duke vrarė mendjen pėr t'u ngritur kurthe njerėzve tė pafajshėm. Nė kushte tė tilla, kur Alketa mendohej thellė pėr tė zgjedhur, tė bėhej nėnė apo tė mbetej beronjė, edhe pse e aftė si femėr, ajo kishte gjetur mundėsinė tė kryente detyrėn e amėsisė, qė i kėrkohej nga ligjėsitė natyrore me njė person tjetėr dy herė rradhazi. Kėtė zgjidhje e kishte quajtur si mė tė arsyeshmen, pėr tė mos u shkaktuar prindėrve tė sėmurė njė tronditje tė pamerituar me bujėn e ndarjes. Duke e shtyrė kėsisoj bashkėjetesėn e saj me tė shoqin, deri nė atė pikė, sa ishte bėrė e pamundur...
Thuhet, se gruaja ia mat burrit kokėn me pe mėndafshi dhe ia vė festen tamam sipas kokės. Feste mė tė bukur e mė fikse se kjo, qė Alketa i kishte vėnė Bejkul Sakramit tė poshtėr, zor se mund tė gjėndej. Ajo e vuri eunukun e saj tė urryer tė mėkojė me lugė tė vogėl, tė laget nė prehėr, tė pėrkėdhelė e tė rrisė dy fėmijė tė ngjizur nė mitrėn e saj prej njė mashkulli tjetėr. Duke i ngulur atij nė kokė dy brirė mė tė mėdhenj se tė kaut pėr gjashtė vjet me radhė.
Shpesh herė, i habitur nga ai fund, zakonisht i palavdishėm, i dėshpėruar, apo i turpshėm, qė i pret tipa tė tillė si Bejkul Sakramin, kam shtruar pyetjen: Ē'ėshtė ajo dėshirė e egėr, ajo ndjenjė mizore e kėtyre njerėzve pėr tė hyrė nė jetėn e tė tjerėve me ligėsi, pėr t'ua bėrė jetesėn tė zezė e tė padurueshme? Pėrse duhet tė zhyten patjetėr nė llumin e gjirizit tė poshtėrsive, kur jeta e shkurtėr ka aq shumė gjėra tė bukura me tė cilat mund tė merret njeriu? Pėrse duhet tė presėsh stuhi urrejtjesh, duke krijuar humnera mes njerėzve, kur mund tė vjelėsh buzagaze mirėnjohjesh dhe tė sigurosh pėrkrahje miqėsore nė bashkegzistencėn tėnde njerėzore?
Bota e brėndėshme e njeriut ėshtė njė univers aq i pasur e i mahnitshėm, sa edhe vet universi qiellor qė na rrethon. Pėrse tė mos gėrmosh nė vetitė e bukura e nė cilėsitė e mira tė tjetrit, pėr ta bėrė shok, mik, e bashkudhėtar tė kėsaj jete. Por duhet patjetėr ta sulmosh atė me tė gjitha bateritė e fshehta tė arsenalit djallėzor, e ta bėsh armikun e vetes. Dhe pas tij tė shtosh armiq tė tjerė, pėr t'u vetėrrethuar njė ditė nga njė gardh i zi me gjėmba tė helmėt? Pėrse kėta tipa duhet tė provojnė fundin e hidhur, atė shpagim tė pashmangshėm qė i pret pas njė vargu aventurash poshtėrsie? A nuk mund tė nxirret mėsim nga fundi i turpshėm i dikujt tjetri tė kėsaj natyre, pėr tė mos i hyrė gjithė asaj rruge tė zezė? Pėrse vallė, pėrse? Nuk di, nuk di...
Tė gjithė ne qė u gėrvishtėm nė ndjenja e nė shpirt nga ingranazhet e djallėzisė sė Bejkul Sakramit, ishim tejet tė kėnaqur me hakmarrjen e heshtur, qė i bėri zoti i shfaqur nė trajtėn e njė gruaje atij keqbėrėsi tė pandreqshėm. Dhe pas zhvleftėsimit tė tij, si njeri i kthyer nė paēavure, morėm frymė me njė dinjitet shembullor.
Madje edhe dėnimi shporrės qė i dha gruaja e dytė nuk na bėri aq pėrshtypje. Sepse dihet qė inercia ndjek rrugėn e nisur, duke tė shtyrė deri nė fundin e kahjes sė vet, si pėr keq, ashtu edhe pėr mirė...

 

Haka e grave

 

 Tregim

 

Kisha shkuar nė Korēė pėr tė takuar disa miq tė hershėm dhe pėr tė ēuar nė bibliotekėn e qytetit pesė kopje tė romanit tim tė fundit. Pasi mbarova punė me librat, hyra nė kafen "Kursal" qė kisha  frekuentuar prej kohėsh. Teksa po kėrkoja ndonjė tryezė bosh, vura re dy sy tė mėdhenj, me njė vėshtrim tė vrarė prej kali, qė nuk po mė ndaheshin. Personi mjekėrrosh ma bėri me dorė tė shkoja te tryeza e tij, ku ndodhej krejt i vetėm. U afrova instinktivisht dhe e pėrshėndeta me kokė, duke e kundruar me vėrejtje, si njeri krejt tė panjohur pėr mua.

-Ke tė drejtė tė mos mė njohėsh, o byrazer, kam ndryshuar nga mjekra… -tha ai dhe befas deklamoi njė varg: -"Moj mėze qė mė tėrbove…"     

-"Kapistallin s'ma pranove…" -ia plotėsova unė nė ēast dhe i buzėqesha kėnaqėsisht, duke sjellė ndėrmend poezinė e vėllimit poetik, qė mė kishte dhuruar nė njė takim poetėsh, para dy vjetėsh nė Korēė.

-Ai jam, Ilka, kirurgu qė bėn vjersha, -tha duke mė zgjatur dorėn dhe mė ftoi tė ulem.

-Po ē'e ke lėnė gjithė atė mjekėr, mor Ili? -i thashė dhe u ula si me mikun qė mė kishte lėnė mbresa tė kėndshme me poezitė e bisedat e tij gazmore.

-Mjekrėn e kam lėnė qė tė mos mė njohin tė njohurit e kėtushėm. Kurse juve qė vini pe Tirane, u flas vet, -tha me njė buzagaz tė rezervuar.

Nuk kėrkova sqarim pėr rebusin e shprehjes sė tij dhe kalova tangent te kujtimet e mia. Madje mė ra ndėrmend  edhe pėrshkrimi qė i kishte bėrė njė letrareje qė shkruante vetėm pėr seksin: "Ajo kur ulet tė shkruaj, heq breēkat qė tė frymėzohet! " 

-Kam menduar shpesh pėr ty dhe pėr qyfyret e tua, - i thashė miqėsisht.  

-Ashtu? Mė bėhet qejfi shumė. -u shpreh me gaz.

-Po hė, ia vure kapistallin mėzes tėnde, apo vazhdon t'i thurėsh vargje?   

Ai u prish pakėz nė fytyrė. Por mė pas e mblodhi veten menjėherė dhe kaloi nė gjendjen e mėparshme, me ata sytė e tij qė ruanin njė pėrndezje tė vazhdueshme.

-Ia vura kapistallin bashkė me samarkėn dhe hipa kaluar. Po ē'e do, ajo e kish revanin shumė tė shpejtė dhe mė rrėzoi plasur nė tokė… -tha duke lėkundur kryet dhe thirri kamerierin.

Ai vet pinte konjak, unė porosita njė krem uiski.

-Pijet e grave tė pėlqejnė… -tha dhe nėnqeshi lehtė.

-Mė pėlqen, se ka pak alkool, -ia ktheva  

-E ke trurin tė pagoditur nga hallet, qė s'tė kėrkon alkool. -vėrejti dhe heshti mendueshėm.

Ndjeva, se ndryshe nga humori i dikurshėm, diēka fshihej pas mėrzisė dhe gotės sė konjakut qė kishte vėnė pėrpara. Veē kėsaj, sytė e njeriut, buzėt dhe duart e tij flasin nganjėherė mė shumė se fjalėt.

-Po, hė, si qe puna, qė mėzja tė plasi pėrtokė? -vijova ta gėrmoj.

-Megjithė mend kėrkon ta dish?

-E kam thjesht nga kureshtja…

Ai mė hodhi njė vėshtrim tė thellė drejt nė sy, me mėdyshje pėr ta zgjatur atė bisedė. Por duke parė pėrqėndrimin tim nė pritje tė vėmendshme, vijoi me njė pamje paksa dramatike nė fytyrė.

-Ėshtė histori qė nuk kam qejf ta tregoj, bile as ta kujtoj. Po ty do tė ta them, o byrazer, se ke kohė pa mė takuar dhe e kuptova qė s'din ē'mė ka ndodhur...

-Dramė ?

 -Tragjedi. -tha dhe filloi tė flasė me ton tė shtruar. -Eh, or, mik vėllai, mos pėsoftė njeri atė qė pėsova unė…Njeriu nė jetė duhet t'i presė tė tėra, se s'dihet nga i vjen e mira dhe e keqja. Ja, ajo qė s'e prisja kurrė, mė erdhi nga s'e kisha pandehur… Tė them tė drejtėn, mė vjen zor tė t'i tregoj tė gjitha, po ndryshe nuk kam si tė jem i sinqert me ty… Dihet qė femrat kanė gjynahet e tyre, po ne burrat e martuar, tė stėrvitur nė atė zanat, kemi neps pe qeni. Le tė jetė gruaja e mirė sa tė dojė, pulka e botės na duket mė e majme. Kjo ėshtė fabula mitologjike e tradhtisė sė tėrė mashkujve... Dhe qe ta kam llafin, me njė kolegun tim kirurg, qė punonim bashkė nė spitalė, Tomi quhej, na u tek tė hanim njė drekė tė mirė matanė kufirit, nė Kostur. Unė me mėzen time, mjeken stazhiere pe Kolonje dhe Tomi me dashnorkėn e tij, njė pelė e bardhė me flokė tė verdha, qė punonte drejtoreshė nė bankėn e kursimeve. Tomi e kish zėnė mikeshė, kur i kishte hequr njė kallo te gjishtrinjtė e kėmbės dhe ia kishte pėlqyer ato kėmbkat e mbushura e syēkat bojėqielli. Mė pas zuri t'ia digjte edhe atė kallon kronike nė krye tė kėmbkave. Ajo qe e martuar me njė veteriner, po ama vdiste pėr mustaqkat e Tomit. Kurse stazhierkės sime beqare, i pėlqeu mėzja e vjershės dhe deshi vet kapistall tė pėrdorur. Mos qesh me proēkat tona si burra tė martuar. Se dashuria ėshtė sėmundje, ėshtė njė patologji qė askush nuk mund ta shpjegojė. Misteret e dashurisė janė nga mė tė ēuditshmet. Kush mohon pasionet qė tė krijon, e ka gabim, ato janė mė tė fuqishme nga ēdo gjė, se tė shpien deri nė marrėzira. E, nejse, rregulluam vizat nė konsullatėn greke pėr vajtje e ardhje brėnda ditės dhe me bencin e Tomit shkuam nė Kostur. Afėr ėshtė pe kėtej, njė orė e pak. U lamė nė gjolin e Prespės dhe drekuam nė njė restorant lluksoz, shumė tė shtrenjtė. Katėrqint e pesėdhjetė euro na bėri dreka. Pimė shampanjė dhjetėvjeēare. Hajd, or hajd, shampanja dhjetėvjeēare tė bėn kalė varvat, ē'e do viagrėn para saj, bre. Ata tė parėt s'kanė qenė budallenj qė e pinin me poēka e i bėnin gratė tė pillnin njė dyzinė. Mė pas u ngjitėm nė dhomat tona, te moteli qė kishim zėnė…

Kamerieri solli porosinė time dhe Ili vijoi:

-Do thuash ti, aq shumė para, pėr tė bėrė qejf me njė grua tjetėr…Nuk ėshtė vetėm ndėrrimi i gruas, bre. E vėrteta ėshtė, se gruaja ime kur u bė me dy fėmijė e kishte bezdi tė madhe atė punė. "Plasa me punėt e shtėpisė, laj, shpėlaj, gatuaj e ushqej fėmijėt, vjen edhe ti e mė thua mbaji kėmbėt ngritur tė bėj qejf unė, mė ler rehat sot, tė tė bėj njė lakror qė tė pėlqen!" Ja kėshtu mė thoshte gruaja. Kurse kjo tjetra, mėzja pe Kolonje: "Ilkė, o shpirt, do vdes po s'tė kam pranė!" dhe mė rrufiste e mė lėshonte avullin e ngrohtė nė gojė. E si tė mos mė prishej mendja tė harxhoja pėr tė bėrė qejf me tė, bre!…Mėndja e burrit me vidha ėshtė, gratė kanė kaēavidhėn nė dorė, tė zhvidhosin kur tė duash, shpėton vetėm po i pate vidhat tė ndryshkura. E, nejse, ajo pela e bardhė e Tomit, Florenca, ishte aq e lojtur pas tij, sa do e linte edhe mamanė duke vdekur, pėr tė bėrė gjysmė ore dashuri me Tomin. Pastaj qė t'i shkonte sė ėmės, do vraponte si e hazdisur. Edhe atė ditė e kishte kohėn me krėk, se nė orėn katėr pasdite duhej tė ishte patjetėr nė punė, tė mbyllte llogarinė e bankės. Dhe pėr shkak tė saj, mė tre e ēerek u nisėm nga Kosturi tė kthehemi me yrysh tė madh. Nė njė gjendje tė atillė ishte marrėzi tė rendje me revan galopant. Po ne si tė pjerdhur nga trutė qė ishim, kaluam dy doganat me njė frymė dhe po zbrisnim kthesat e Kapėshticės pėr tė arritur kohėn. Kjo do tė kishte qenė tmerrėsisht komike, po tė mos ishte bėrė tragjike…

 Ili ndaloi njė grimė, uli kryet dhe fytyra e tij mori njė shprehje tepėr tė dhimbshme. Mandej vijoi me njė ton krejt tė ndyshuar, duke u gėlltitur shpesh pėr tė mposhtur ringjalljen e emocioneve.

   -Qė tė ta ngas llafin, te njė kthesė, jo dhe aq e ngushtė sa tė mos merrej me shpejtėsi nga Tomi, benci ynė fluturovi poshtė greminės, njėsoj sikur ta kishte thėthitur vet djalli…Mbaj mend vetėm qė ne bėrtitėm tė katėr njėherėsh dhe pas tre-katėr rrokullimash tatėpjetė rrėpirės, nuk mora vesh gjė tjetėr…Erdha nė vete pas dy ditėsh te salla e reanimacionit. Kur hapa sytė, pashė se mė kishin hequr njėrėn kėmbė dhe mė kishin ngjitur e arrnuar dorėn e bėrė sallatė. Kokėn prapa e kisha tėrė xhumba…

-Po tė tjerėt? -nuk m'u durua mua.

-Vdiqėn nė vend, bre !... -tha Ili me dėshpėrim dhe iu mbushėn sytė me lot. -Benci u bė rrangalle bashkė me ta, vetėm mua mė kishte flakur pėrjashta gjatė rrokullimave.

-Pah, ē'tersllėk i tmerrshėm! -shtova i pėrpirė trup e shpirt nga ngjarja.

Ai fėrkoi mjekrėn, rrudhi ballin dhe tha trishtueshėm:

-Lere, o byrazer, na zuri haka e grave... Po edhe haka e burrit tė Florencės…Bile ai nuk e pranoi fare arkivolin e saj nė shtėpi. U kishte thėnė: "E kam dėrguar gruan nė zyrė, jo nė Greqi, ku paskėrka shkuar ajo me jaran brėnda orarit tė punės." Edhe gruaja e Tomit, ia bėri nderet pėr hir tė fėmijėve, po nuk derdhi asnjė pikė lot pėr tė. Kurse gruaja ime mė la menjėherė, mori fėmijėt dhe shkoi tek i ati. Korēa nuk i honeps dot kėto imitime skandalesh tė jetės perėndimore, qė na i ka qejfi ne dhe sa tė hapėsh e tė mbyllėsh sytė, tė var teneqenė…Eh, ē'grua e rrallė ishte ajo imja, bre byrazer! Me njė fisnikėri tė madhe karakteri. Po unė jam sjellur si koqe me tė. Rastis qė ne, intelektualėt, ngaqė na pėlqen mėndja shumė, veprojmė me gratė fare pa mėnd…

Duke vėrejtur shprehjen qė kishte marrė tani fytyra e tij, kuptohej pa mė tė voglin dyshim, se nė brendėsi tė vetvetes, veē pendimit, ai ndiente pėshtjellim dhe zbrazėtirė tė dhimbshme. 

Vėshtrimi im u vendos padashur pas shpinės sė Ilit dhe vetėm atėherė pashė dy patericat e mbėshtetura pas murit. 

- Kam mbetur pa punė, se zanatin s'kam si e punoj me dorėn qė s'e komandoj dot pe nervave tė dėmtuara. Me protezėn e kėmbės sė djathtė, tani s'bėj as pėr portier spitali. Se edhe ajo punė kėrkon t'i kesh tė dy kėllqet tė saktė. Kam mbetur si lanxho, siē mė sheh. Tani unė s'i pėrkas mė kėsaj bote dhe mundohem tė mos bie nė sy tė njerėzve. Nė njė situatė tė tillė njeriu bėhet fatalist. Megjithatė ruhem tė mos bie nė ndonjė plogėshti depresive dhe kam filluar gjene tė shkruaj poezi. Ato sikur mė ngushėllojnė cazė!...

Kisha mbetur i topitur, me njė tokėl nė fyt dhe mė shkreptiu nė mendje: Sikur ta dinin njerėzit e shkretė cilat rrugė tė jetės ēojnė nė greminė, mbase do tė bėnin shmangie tė mėdha nė jetė.

 

Kėngetarja fatkeqe

 

Pamjet e madhėrishme tė shuarjes ditore tė yllit tonė jetėdhėnės, qė vdes e ringjallet herė pas here pėr tė na dhuruar jetėn, mė kanė tunduar t'i sodis sa herė ndodhem nė brigjet detare. Lindja e diellit ka njė bukuri ngazėlluese, po nuk di pse mua mė pėlqen sidomos solemniteti i perėndimit. Ndoshta ngaqė melankolia e diapazonit fantastik tė ngjyrave tė tij tė kuqėrremta, gjatė zbritjes nė horizontin e kaltėrt, i sfidon tė gjithė piktorėt...
Nė verėn e nxehtė tė vitit dymijė e katėr po endesha pėrgjatė shėtitores buzė detit tė Vlorės. Ishte pikėrisht ēasti kur lėmshi i kuq i diellit po fundosej nė peizazhin e pėrflakur pranė Sazanit. Me tė hequr sytė nga deti pėr t'i kthyer nga toka e mbuluar prej muzgut, mė tėrhoqi vėmendjen njė afishe. Lajmėrohej pėr njė konkurs tė zėrave tė rinj qė zhvillohej atė mbrėmje. Mendova se duke shkuar aty, u gjet edhe mėnyra pėr t'i shtyrė orėt para gjumit.
Krejt i vetėm, zura vend nė rreshtat e parė tė sallės sė koncerteve, nė pozicionin pėrballė jurisė. Nga tė gjitha sa pashė e dėgjova, mė bėri pėrshtypje njėri nga anėtarėt specialistė tė muzikės. Ai ishte njė burrė qė e ēmova te mosha afėr tė pesėdhjetave. Ndryshe nga tė tjerėt, tabelat e tij vlerėsues pėr kėngėtarėt e rinj luhateshin vetėm te shifrat e larta tetė deri nė dhjetė. Madje edhe kur tė tjerėt jepnin njė ose dy pikė. Kureshtja ime zevzeke pėr tė mėsuar diēka tė re, ngacmohet pikėrisht nga disa cingėrima tė tilla tė veprimeve ekstreme njerėzore, ndaj dhe kėrkova tė njihem me tė. Gjėja mė e lehtė qė mund tė bėhet te ne, ėshtė tė njihesh me njerėzit. Kjo s'kushton asgjė, pėrveē njė pyetjeje tė thjeshtė. Lamė takim pas njė ore te veranda e njė lokali tė ndriēuar pranė Ujit tė ftohtė. Morėm nga njė birrė vlonjate "Norga" dhe gotat tona shkumbėzuan mbi shkumbėzimin zhauritės tė dallgėve. Sakaq miku im muzikant filloi tė mė shpjegojė edhe shkakun tronditės pse ishte aq bujar me kėngėtarėt e rinj.
“Kur mbarova konservatorin pėr dirigjim dhe mė emėruan nė atė qytet tė largėt e tė veēuar nga rrugėt kryesore, desha tė mos paraqitem fare nė punė. Por prindėrit e mi dhe sidomos babai, mė qortuan ashpėr qė nuk po i pėrgjigjesha thirrjes pėr tė shkuar atje ku kishte nevojė atdheu. Kundėrshtimi im mund t'i kushtonte atij, si kuadėr i vjetėr, pasoja politike nė biografi. Isha emėruar pergjegjės i sektorit tė muzikės nė shtėpinė e kulturės tė Gramshit. Shkova krejt zemėrthyer nė atė vend tė izoluar, ku ardhja e autobuzit tė ditės nga Elbasani pritej me aq kureshtje, sa pothuaj i tėrė qyteti, dilte nė rrugė e nėpėr dritare. U mėrzita pa masė dhe me mjaft vėshtirėsi u pėrshtata me jetėn prej gjysmė robinsoni qė bėja aty. U qetėsova disi, vetėm pasi njoha mėsuesen e muzikės, me tė cilėn krijova familje pas njė viti.
Fill pas pushimeve verore nė Vlorėn time, po kthehesha tani bashkė me gruan pėr tė vijuar punėn. Aty nga ora dhjetė paradite arritėm me autobuz nė stacionin e trenit tė Rogozhinės. Premė biletat pėr nė Elbasan dhe po prisnim trenin e vonuar prej dyzet minutash. Njė grua e re, me njė foshnjė disa muajshe nė dorė, e ulur nė njėrin nga stolat e rėndė, mė pėrshėndeti dhe lėshoi vend pėr mua dhe gruan time. Tha se banonte nė Gramsh dhe mė njihte nga koncertet nė shtėpinė e kulturės. Bebja e saj si top sheqeri, e bukur dhe e shėndetshme, zgjati duart drejt meje. E mora nė dorė, e putha nė faqet e njoma dhe ajo qeshte aq gėzueshėm, sa mė bėri pėr vete brėnda pak minutave.
- Si e quajnė? -pyeta tė ėmėn pas pak.
-Aneta, po Neta i thėrresim, - u gjegj ajo duke i buzėqeshur gruas sime, me tė cilėn kishte filluar njė bisedė tė kotė, pėr njė ndodhi tė rėndomtė provinciale.
Vijova ta pėrkėdhel vajzėn vogėlushe, tė loz me tė e ta puth disa herė, aq sa ime shoqe u detyrua t'i thotė sė ėmės:
-Beni vdes pėr kalamajtė e vegjėl...
Dhe ja, koha me punė mė kaloi si fluturimi i njė shpendi me krahė tė padukshėm. Kėrkova disa herė transferimin nga ministria por nuk ma dhanė, pėr shkak se nuk pranonte rrethi pa u dėrguar zėvendėsuesi. Unė kisha qenė kali qė u kap pėr tė shirė nė atė lėmė. Tė tjerėt nuk pranonin. Nga ky shkak kisha filluar tė mos i numėroja mė vitet e punės nė Gramsh. Aq sa shumė prej tė ardhurve mė pas mė dinin gramshak. Ndėrkohė, isha bėrė me dy fėmijė, djem.
Njė ditė, kur isha duke punuar nė piano, nė derėn e hapur trokiti papritmas njė vajzė simpatike.
-Profesor Beni, a mund tė hyj pak? -pyeti ajo me druajtje, duke xixėlluar sytė e zinj nėn vetullat bishtngritura si dy bishta dallėndysheje.
-Urdhėro! -i thashė duke hequr gishtat nga tastiera e "Parrotit" tė vjetėr dhe e kundrova vajzėn e panjohur me kureshtje.
Ajo nėnqeshi lehtė dhe u skuq nga druajtja. Kishte njė pamje aq tė hijshme dhe njė freski vajzėrore, sa tė merrte mendtė. Topolake me kėmbėt dhe llėrėt e bardha, gati transparente.
-Fol! -i thashė, -Mos ki turp!
U pėrtyp njė ēast. Dhe pasi dėgjoi kukurisjet e dy shoqeve qė e prisnin nė korridor, mori guxim:
-Mė quajnė Neta... Mamaja mė ka thėnė, se kur kam qenė e vogėl mė ke mbajtur nė duar... Dua tė provoj zėrin pėr nė konkursin e festivalit nė radiotelevizion...
E vėshtrova i pataksur e me sy tė zgurdulluar. Ishte njė habi tepėr e kėndshme pėr mua. Kishin kaluar shumė vite dhe as mė kishte shkuar ndėrmend, se ajo vogėlushja e dikurshme me emrin Neta, ishte bėrė tani njė bukuroshe gjimnaziste. Ajo ē’ka po shihja, ishte dėshmia mė e qartė e ikjes pėrpjetė tė moshės sime nė kėtė qytet, i cili, ndryshe nga njerėzit, mezi rritej.
-Patjetėr, meqė tė kam mbajtur nė duar dikur, tani ke pėr tė patur nga unė tė gjitha privilegjet. Dhe vetėm talentin duhet ta keshė tėndin. -ia ktheva buzagaz.
Ajo qeshi me zė dhe unė i thashė:
-Thirri edhe shoqet, tė tė dėgjojnė!
Neta zgjati kokėn te dera dhe ua bėri me dorė. Ato hynė brėnda, pėrshėndetėn dhe mbetėn tė heshtura. Ishin moshatare me tė, por jo me pamjen e saj tė papėrsėritshme.
Bėra disa variacione mbi tastjerė pėr tė ēmpirė gishtat dhe e pyeta:
-Mė thuaj ndonjėrėn nga kėngėt qė di mė mirė!
Ajo pėrmendi nja dy-tri kėngė tė njohura tė muzikės sė lehtė dhe unė zgjodha njėrėn. Kapa disa akorde pėr tė parė deri ku arrinte tonaliteti i saj dhe u intonuam shpejt. Neta filloi tė kėndonte me emocione tė dukshme. I thashė tė mbushej me frymė, tė qetėsohej dhe filluam sėrish. Nė pak masa muzikore kuptova, se ajo kishte njė zė tė ngrohtė me ngjyrime interesante. Ndonėse nuk ngjitej nė tonalitete tepėr tė larta, kėndonte pastėr dhe e lakonte zėrin bukur nė tė mesmet dhe tė ulėtat. Lartėsitė mund tė arriheshin me punė. Kuptohej qartė, kishte nevojė pėr prova tė pėrsėritura, qė tė fitonte teknikėn e tė kėnduarit. Dhe gjėja pėr tė cilėn nuk kishte fare nevojė, ishte dėshira e madhe pėr t'u bėrė kėngėtare.
Provuam edhe dy kėngė tė tjera dhe ramė dakord, qė pasi t'u merrte leje prindėrve, tė vinte ēdo pasdite pėr tė ushtruar zėrin. Pas shpresave optimiste qė i dhashė, ajo iku si dallėndyshe krahėlehtė bashkė me shoqet e gėzuara.
Mendova se Neta nuk ishte ndonjė talent i spikatur, qė tė tėrhiqte vėmendjen e publikut. Por mund tė renditej nė nivelin e pėrgjithshėm tė masės sė kėngėtarėve tė njohur, po tė punonte shumė e me atė ngulm qė shpalosi sot pėr tė fituar konkursin. Nga ana tjetėr, kėrkesėn pėr figurėn fizike si kėngėtare, e pėrmbushte plotėsisht. Punuam pothuaj ēdo pasdite pėr njė muaj tė tėrė. Neta pėrparonte nga dita nė ditė. Mėsėfundi u binda, se tashmė ajo ishte e gatshme tė ēohej nė redaksinė e muzikės nė Radio Tirana. Tani edhe dita e pėrzgjedhjes sė kėngėtarėve pėr nė konkursin pėrfundimtar ishte fare afėr. Prindėrit e saj, mamaja shtėpiake dhe babai punėtor nė ndėrtim, m'u lutėn me besimin e plotė te njė prind dyzetvjeēar siē isha unė, ta shoqėroja vajzėn e tyre nė pėrpjekjen e parė pėr tė ēarė nė jetė. Ndėrkohė kisha biseduar nė telefon me redaksinė e muzikės dhe kisha regjistruar emrin e saj. Morėm leje nė drejtorinė e shkollės sė mesme dhe nė datėn nėntė tetor, tė dy me Netėn, u nisėm pėr nė Tiranė. Zumė dy dhoma teke tė veēanta te hoteli "Internacional" pėr t'u paraqitur tė nesėrmen nė mėngjes nė orėn tetė para komisionit pėrzgjedhės.
Darkuam nė restorantin poshtė hotelit dhe aty nga ora nėntė e mbrėmjes morėm ēelėsat te sporteli. Dhomat teke ishin tė vogla, me mobilim tė thjeshtė e tė vjetėruar. E porosita vajzėn tė mbyllte derėn me kujdes dhe ēelėsin ta linte brėnda bravės, pėr tė qėnė mė e sigurt. E ndjeja veten disi tė lodhur nga udhėtimi prej katėr orėsh me tren dhe rashė tė fle shpejt. Por krejt papritmas, rreth orės njė pas mesnate, dėgjova njė trokitje tė lehtė te dera. Prita sa tė kthjellohesha mirė, dhe pas trokitjes sė dytė u ēova e hapa. Ishte Neta, me kėmishėn e hollė tė natės. Hyri menjėherė brėnda derės sime dhe mė njė zė tė frikėsuar tha rrėmbyeshėm:
-Sportelisti futi njė ēelės nė derė dhe u mundua ta hapte...Unė u ngrita dhe mbajta me dorė ēelėsin nga brėnda qė tė mos binte pėrtokė...U tremba shumė...
U habita pa masė nga kjo ngjarje e beftė dhe vura re, se ajo ndjehej vėrtetė e friksuar.
-Nga e more vesh se ishte sportelisti? -i thashė aty pėr aty.
-Kur nuk e hapi dot, dėgjova hapat e tij nėpėr korridor dhe e pashė nga ballkoni qė shkoi te dhoma e sportelit...
U mendova njė grimė tė gjej njė zgjidhje, si duhej tė veproja nė kėtė ngjarje tė papritur. E lashė Netėn nė dhomėn time dhe me hapa tė lehtė shkova deri afėr sportelit pėr tė konstatuar diēka. Sportelisti i mbrėmjes ishte ndėrruar dhe ky i natės po dremiste i mbėshtetur mbi divanin e sportelit. U tėrhoqa mbrapsht me kujdes dhe shkova sėrish nė dhomė. Neta ishte ulur nė cepin e shtratit tim dhe kishte mbuluar supet e rrumbullt me duar.
-Duhet tė shkosh tė fleshė! -i thashė. -Unė do tė qėndroj zgjuar pėr tė dėgjuar ēdo lėvizje nė korridor…
-Jo, jo, kam frikė ! -tha ajo pa pritur tė mbaroj frazėn time.
-Tė siguroj qė s'ka pėr tė ndodhur asgjė, asgjė, - pėrsėrita me besimin e plotė, se do tė sakrifikoja gjumin e mėtejshėm, qė ajo tė flinte e qetė.
-Tė lutem, profesor Beni, mė ler tė qėndroj kėtu, pranė teje...
Hej, ē'mė gjeti belaja me kėtė zogėz frikacake, mendova.
-Mirė, atėherė, ti bjer fli nė shtratin tim dhe unė po shkoj nė dhomėn tėnde...
-Jo, jo, nė asnjė mėnyrė, -klithi ajo me njė pėshpėrimė nė formė spazme. -Po mė le vetėm, unė sonte do vdes nga frika...
E kundrova me vėrejtje. Me supet zhveshur dhe kofshėt e bardha krejt zbuluar nga kėmisha e shkurtėr qė mbahej me dy fije tė holla, ajo dukej si njė frut i ėmbėl shijeshumė i varur nė degė, para sė cilės do t'i lėshonte goja lėng edhe vet Krishtit. Por unė ato ēaste, duke ndjerė pėrgjegjėsinė qė kisha marrė pėrsipėr, nuk mendoja fare pėr ndjesi tė kėsaj natyre.
-Nuk bėn tė qėndrosh kėtu, -i thashė me ton tė qetė.
-Pse, kėrkon me ēdo mėnyrė tė mė heqėsh qafe? - tha ajo papritmas, me njė nga ato nėnqeshjet e lehta provokuese, qė dinė t'i sajojnė vetėm femrat. -Ne kemi ndenjur pranė aq kohė nė prova, dhe s'tė ka gjetur gjė...Pse tė mos rrimė edhe sonte...
Nėnqesha lehtė me arsyetimin e saj naiv.
-Kėtu ndryshon puna, -i pėshpėrita me zė tė lehtė, qė biseda e nisur tė mos depėrtonte jashtė derės. -Dhoma e gjumit nuk ėshtė dhoma e pianos. Veē kėsaj, unė jam burrė i martuar me dy fėmijė dhe ti njė vajzė e re. Asnjėrit nuk i intereson tė bėhet objekt i fjalėve tė kota qė mund tė lindin pas kėsaj nate.
Ajo heshti njė grimė.
-Po asnjėri nga ne nuk merret me ato fjalė qė thua, se nuk jemi kalamaj. Aq mė tepėr, kur unė dua vet tė qėndroj sonte me ty...
-Pse do tė qėndrosh sonte me mua? - e pyeta enkas pėr tė saktėsuar qėllimin e vėrtetė tė saj.
-Ti, mė ke mbajtur nė duar, qėkur isha gjashtėmuajshe, pse s'do tė mė mbash edhe tani qė jam rritur e mendoj gjithmonė pėr ty. Kaq e rėndė jam bėrė tani pėr duart e tua?
Shqeva sytė mbi tė, krejt i habitur me guximin e kėsaj vajze tė re, pėr tė shprehur mė ēiltėrsi tė tillė fjalė tė kėsaj natyre.
-Pikėrisht, se tė kam mbajtur nė duar gjashtėmuajshe, nuk mund tė tė mbaj tani, qė je bėrė gjashtėmbėdhjetė vjeē. Sepse rėndesėn tėnde do tė mė duhet mė pas ta mbaj edhe nė ndėrgjegje. -i thashė gjithnjė qetėsisht.
-Tė dua shumė, profesor Beni, vetėm zoti e di sa tė dua unė ty... -foli tashmė fare shkoqur, duke iu dridhur zėri nga emocionet.
Kisha mbetur krejt i befasuar me vendosmėrinė e saj pėr tė shpalosur ndjenjat kaq hapur. Gjatė kohės qė bėnim prova, ajo paskishte rėnė nė dashuri dhe unė, duke qenė i pavėmendshėm, isha treguar krejt mospėrfillės. E pėrmblodha veten nė ēast.
-E shikon si mė quan? Unė jam profesor pėr ty, jo dashnor... -i thashė me durim.
Psherėtiu lehtė dhe mė shigjetoi drejt nė sy.
-Pėr mua je profesor dhe i dashur, si nuk mund tė jetė askush tjetėr...
Veēimi prej tė tjerėve, mė dha shkas tė interesohem atė ēast pėr intimitetet e saj:
-Ke shkuar me ndonjė djalė?
-Jo. -tha prerė. -Jam siē mė ka bėrė mamaja... Si atėherė kur mė more nė duar...
-E pse tani mė thėrret mua, dyfishin tėnd, ta bėj atė gjynah?
Kapėrdiu pėshtymėn dhe pastroi fytin lehtė.
-Sepse po tė mos jesh ti, i miri pėr mua, do tė jetė njė ēunak llafazan i keq, qė do t'u lavdėrohet shokėve: "Shtiva Netėn nė dorė!" siē ka ndodhur me shoqet e mia. Unė edhe nuk dua tė mbetem pas shoqeve pėr ato qė mė kėrkon mosha, po edhe dua qė dashurinė time tė parė tė ta dhuroj vetėm ty, qė e meriton plotėsisht shpirtin tim…
Mė mahniti, mė la pa mend logjika e saj lakuriqe.
-Tani tė tėrheq tek unė bukuria e artit muzikor me tė cilin merrem, po mė vonė do tė mė mallkosh...
-Kurrė ! Mua mė tėrheq shpirti dhe zemra jote...
Mendova vetėtimthi se nėna dhe babai i saj, gruaja dhe fėmijtė e mi flinin tė qetė kėtė mesnatė dialogu pėshpėritės nė dhomėn e kėtij hoteli tė largėt. Flinin me besimin e palėkudur tek unė, dyzetvjeēari. Ndėrkohė, kjo nimfė e bukur, mė pak se gjysma e moshės sime, kjo adoleshente marramendėse, qė tė tundonte aq sa tė mpinte trurin me feminitetin e zhveshur dhe logjikėn e saj rinore, ngulmonte tė kėrkonte nga unė pabesinė… Mirėpo tashmė u kuptua qartė, se puna e sportelistit kishte qenė vetėm sajesa e saj. Dhe kjo mė zemėroi shumė. U ēova nga karrigia ku kisha qėndruar dhe i thashė me ton tė prerė:
-Vajzė e mirė, largoi nga koka ato mendime absurde dhe bjer e fli kėtu, se unė po dal tė marr pak ajėr te dritarja e korridorit derisa tė gdhihet. Nė tė kundėrt, nesėr nė mėngjes e lėmė radion dhe nisemi drejt Gramshit...
Ajo mė hodhi atė ēast njė vėshtrim keqardhės tė atillė, qė tregonte fare qartė, se ishte vrarė mjaft rėndė shpirtėrisht. Pastaj uli kryet dhe filloi tė pėrlotej.
Unė dola jashtė dhe prita lindjen e diellit.
Tė nesėrmen krejt serioz me njėri-tjetrin shkuam nė radio. Ajo kėndoi dy kėngė para komisionit pėrzgjedhės dhe fitoi tė drejtėn pėr tė hyrė nė konkurs. Gjatė kthimit me tren qėndruam nė stolat pėrballė dhe unė i vėrtita bisedat rreth konkursit pėrfundimtar qė do tė bėhej mė njėzet tetor. Por nė tė vėrtetė, bluaja nė tru ndėshkimin pėr sjelljen e mbrėmshme tė saj. Gjė qė mė bėri tė mendoj se nuk mund tė vazhdoja mė tej tė merresha me shoqėrimin e kėsaj vajze hoteleve dhe sallave tė tjera. Isha mėsues pėr tė dhe krahas punės qė kisha bėrė, duhej edhe tė pėrdorja metodat e mia strikte, pėr ta bėrė tė mendonte, se kėsaj here ajo do tė humbiste pėr fajin e saj.
I palėkundur nė vendimin tim, pas pak ditėsh e lajmėrova Netėn, se gjoja komisioni pėrzgjedhės e kishte shkurtuar listėn e konkursit pėrfundimtar, pėr shkak tė fituesve tė shumtė. Pas kėsaj, dikush nga shoqet e veta mė tha, se ėndrra e saj e pėrmbysur papritmas, e kishte bėrė tė qante disa ditė me radhė. Nuk mė erdhi keq aspak, sepse njė reagim tė tillė e kisha paramenduar, qėkur vendosa tė mos e ēoj nė konkurimin pėrfundimtar…
Mė pas ndodhėn ndryshime tė rėndėsishme nė jetėn e vendit. Unė shkova tė punoj nė qytetin tim tė lindjes dhe Neta mbaroi tė mesmen. Mė tej mora vesh, se njė djalė mashtrues i kishte premtuar martese dhe e kishte shpėnė tė shfrytėzohej poshtėrsisht te semaforėt e Italisė. Ky lajm krejt i papritur pėr mua, mė tronditi e mė hidhėroi aq shumė, sa u pendova thellėsisht pėr dėnimin tepėr tė rėndė qė i kisha dhėnė asaj vajze kėngėtare me ndjesi tė spikatura. Mund tė kishte ēarė nė jetė nėpėrmjet rrugės sė kėngės, pėr tė shpėtuar nga ajo gremisje mynxyrore qė kishte pėsuar. Dhe qė nga ai ēast, ndjeva me dhimbje, se pesha e gjashtėmbėdhjetė viteve tė atėhershėm tė saj, nga e cila u mundova tė shpėtoj, do tė vazhdonte tė rėndonte mbi ndėrgjegjen time pėr gjithė jetėn...”
Birra " Norga" mė ngeci nė fyt. Vura re se edhe sytė e Benit ishin lėngėzuar. Ndoshta nga tronditja qė mė shkaktoi rrėfimi i tij, befas atė ēast m’u krijua njė pėrfytyrim i ēuditshėm. Shkumbėzimet e bardha tė dallgėve tė fuqishme, qė era e fortė i sillte nga pėrtej detit dhe i pėplaste pas shkėmbinjve, m’u dukėn si fustane nusėrie tė shkyer nga Otrantoja. E cila, pasi merrte vajzat tona fatkeqe, kthente mbrapsht veshjet e dasmave tė tyre tė mohuara.

 

Kosa qė kositi koka

Tregim

Kosa e mprehur mirė nė kudhrėn e skuqur me prushin e “Zjarrit tė Proletarėve” quhej Kosta Petrani. Ishte njė kosė prej ēeliku gri qė xixėllonte shkėlqimin e mprehur hollė dhe u fuste dridhmat nė palcė tė gjithė poetėve tė Luginės Lindore.
Ditėn qė dy poetėt e Barzenės u dėnuan me heqjen e kokave, kosa Kosta Petrani lėshoi mbi kokat e sallės sė gjyqit njė rrezatim tė zi. Teksa lexohej ekspertiza ideore prej pesė faqesh, e kėtij specialisti tė kosave, qė i cilėsonte ata dy pėllumba fatzinj tė poezisė si armiq tė “Saharės” shqiptare unė ndodhesha nga mesi i sallės. Sapo mbaroi leximi i tmerrshėm, kosa Kosta hodhi njė vėshtrim tė vėngėr nga unė, me tė cilin la tė kuptohej se pas tyre mė kishte ardhur radha mua, qė kisha shtypur vjershat e tyre me “Olivettin” tim tė vjetėr pėr t’i vėnė te tabela e letrarėve tė rinj tė shtėpisė sė kulturės. Ai vėshtrim prej kobre mė futi dridhmat nė tė gjithė trupin me njė intensitet tė tillė, qė as tėrmeti dhjetė ballėsh nuk do tė mė kishte tronditur mė tepėr.
Dita e heqjes sė kokave tė dy poeteve erdhi shpejt. Polici i qenit gjurmues tė degės, qė ishte komshiu im, mė tha rastėsisht nė mėngjes:
-Nė tre gėrmime te mali i Zgarės doli shkėmb i zi dhe mezi i kemi varrosur pėr gjithė natėn.
-Thanė gjė para vdekjes?
-Nuk folėn fare, po s’donin tė vdisnin me tre breshėri plumbash. Plumbi i katėrt nė kokė i komandantit tė skuadrės sė pushkatimit i palosi pėrtokė...
M’u bė njė shkėmb i zi nė gjoks. Po atė pasdite u trishtova me dhimbje zemre kur pashė se u kthyen tė lara me lot nėnat e tyre shamizeza, qė kishin shkuar t’i luteshin Strategut tė madh t’u falte jetėn. Oficerėt e gardės, jo vetėm nuk i kishin lėnė tė afrohen te muri rrethues, por dhe i kishin pėrzėnė me shkopinj gome.
Prita me ankth ditėn kur do tė mė vinte dhe mua radha e llahtarshme e plumbit tė katėrt nė kokė. Ishte njė pritje qė i ngjante asaj tė tė dėnuarve me vdekje nė hekurat qelive tė burgut. Mė bėheshin ēdo natė nė gjumė njė mori kosash qė ngriheshin mbi kokėn time si shpatat e gladiatorėve nėpėr filma lashtėsie. Dhe atėherė zgjohesha i tmerruar duke frikėsuar keqas gruan dhe fėmijėt.
- Shpjet, lutju tavanit, !- mė thoshte gruaja e alarmuar.
Dhe unė ēoja kryet nga tavani me kallamishte tė suvatuara, ku mendoja se ishin montuar ēimkat pėrgjuese tė sigurimit dhe bėja ritualin:
- O feneri i madh ndriēues i jetės sonė, qė ndriēon gjithė botėn nga Tirana me dritėn e kuqe tė marksizėm-leninizmit, mė shkri edhe mua nė dritėn tėnde jetėdhėnėse, qė tė bėhem njė rreze drite e bashkuar me tufėn shumėmilionėshe tė kėtij feneri nė dorėn heroike tė Strategut tonė tė lavdishėm....
S’kishin kaluar as tri javė, kur mė thėrret nė zyrė Kosėtari i Parė i godinės sė partisė, qė quhej Marko, njė merceolog trupmadh. Me flokė tė verdhė tė lėpira anash, me vetullat e verdheme, me dy sy gri tė mprehtė dhe me egėrsinė e shprehjes sė fytyrės, ai kishte pamjen e njė nazisti. Njė shoku im hokatar, sa herė e shihte nė horizontin e largėt tė bulevardit kryesor tė qytetit, pėrsėriste lehtė nderimin nazist: ”Zig hail!“
Para tij qėndrova krejt i qetė, duke menduar se jam thirrur pėr ndonjė punė. Por kur nxori nga sirtari revistėn “Ylli” ku ishte botuar njė cikėl me poezi tė mia dhe filloi tė kėrkonte shpjegime pėr poezinė “Ndodh edhe dielli” u shtanga krejt i befasuar.
-Ē’do tė thuash ti me kėtė vjershė? - ishte pyetja e parė e Kosėtarit, i cili kishte marrė impulse nxitėse pėr parregullsi ideore tė kėsaj poezie nga kosa Kosta Petrani, qė jo pa shkak mė kishte vėshtruar vėngėr nė sallėn e gjyqit tė tmerrit.
-Atė qė thotė vjersha ! - i thashė duke u rrekur tė mposht turbullimin.
Ai mė kundroi qortueshėm me njė vėshtrim tė rėndė.
-Domethėnė drita diellore e partisė tonė qenka e mėrzitshme pėr ty ?
Nėnqesha instinktivisht, duke menduar se ky ishte njė konstatim i mjerė i njė njeriu qė dinte tė interpretonte llojet ushqimore dhe kujtonte se edhe poezitė janė si frutat e zarzavatet. Apo qė kujtonte se mund tė nxirrte Partinė nga rrezet e diellit, siē nxirrte krunden nga rrezet e miellit.
-Mė bėhet qejfi shumė qė ju lexoni poezi, - i thashė me njė buzagaz tė shtirė.
-Di ti, po dimė dhe ne ! - tha Kosėtari nazist me ton tė ashpėr.
-Nuk thashė se ju nuk dini, - shtova menjėherė - Po duke menduar ngarkesėn tuaj me punė tė shumta, shpreha kėnaqėsi qė gjeni kohė pėr tė lexuar edhe vjershat tona...
Nuk e priti mirė as kėtė frazė timen.
-Ti kujton se duke i spėrdredhur fjalėt si tė do qejfi, mund tė tallesh me diellin e partisė?...- shfryu me njė tonalitet qė binte erė padituri dhe arrogancė.
-Ju lutem, shoku Marko, mė vjen keq tė bėni njė interpretim tė tillė, kur vjersha nuk e thotė kėtė nė asnjė fjalė, por shpreh dashurinė pėrvėluese tė dikujt, e cila nuk i bėn pėrshtypje partnerit qė s’e do. Unė partinė e shoh tek njerėzit, tek veprat, kudo nė tokė, por jo te dielli pėrvėlues i kozmosit.- thashė me keqardhje tė sinqertė, duke menduar se mund t’i qartėsoj sadopak keqinformimin e kosės Kosta Petrani.
-Mirė, mirė, do ta shohim ! Ik tani !- tha ftohtė, duke mė pėrzėnė nga zyra edhe me lėvizjen pėrēmuese tė dorės.
Dola jashtė krejt i verbuar. Dielli i shndritshėm i atij mėngjesi, ishte ngritur lart nė qiell dhe prej andej derdhte mbi tokė flakėn e tij tė lėngshme. Te trotuari i tregova gjithēka shokut tim qė ishte drejtor i gjimnazit. Ai ma lehtėsoi disi dyshimin e llahtarshėm qė mė kishte kapluar. Kjo ėshtė fantazi e merceologut Zig hail, - tha ai- sepse askush nuk ka tė drejtė tė mendojė e tė thotė budallallėqe tė tilla pėr atė poezi.
Tė pasnesėrmen mė erdhi lajmėrimi me firmėn e vetė kosės Kosta Petrani, qė ishte kryetari i degės sė lidhjes sė shkrimtarėve tė Luginės Lindore, se duhej te paraqitesha patjetėr nė mbledhjen e zgjeruar tė forcave krijuese. Dridhmat shtuan intensitetin nė ēdo milimetėr tė perimetrit tim prej mishi dhe kockash tė hallakatura nga terrori psikologjik dhe pagjumėsia.
Gjithēka u kuptua kur instruktori i ardhur nga kupola qendrore e fenerit tė madh tė Tiranės dhe i prirė nga Kosėtari i Parė i Luginės sonė zunė vend nė tryezėn kryesore. Kosėtari thirri nė tryezė edhe kosėn Kosta Petrani, si veglėn e tij, tė njohur pėr vargjet deklarative: “Le tė rrjedhė ēeliku pėr dyfek e plugje/ le tė pėlcasė armiku,/ moj kala e kuqe“ me tė cilat u vu pėrmbi tė tjerėt. Ai ishte njė krijesė zvarranike qė e kishte ēarė rrugėn duke rrėshqitur si krimb, nga njė letrar i zakonshėm, deri te kryetari i forcave krijuese. Por shumė nga qenia e tij kishte mbetur ende krimb, qė gėrryente nė tulin e trurit tonė krijues pėr tė na krimbur tė gjithėve nga brenda. Prania e kosės sė tij mė trembi mė shumė se kushdo tjetėr, sepse si ekspert i Degės sė Brendshme, ai u kishte vėnė vulėn si krijime tė gabuara ideologjikisht dhe krejt armiqėsore vjershave tė poetėve tė Berzanės, kositja e kokave tė cilėve kishte gjakosur edhe krejt atmosferėn e Luginės sonė.
Kosėtari i Parė prezantoi instruktorin e dėrguar nga truri ideologjik i kupolės kryesore tė fenerit dhe tha se nėn frymėn e Plenumit tė Katėrt, do tė diskutohej pėr ndikimet e huaja nė letėrsi e arte edhe me krijuesit e Luginės Lindore. Pasi hodhi njė sy tė pėrgjithshėm nėpėr sallė, Kosėtari Marko shtroi pyetjen:
-A ka edhe nė krijimet tuaja nga ato tė meta qė shtroi Plenumi i Katėrt? - (Mu mė tingėlloi: Plumbi i Katėrt)
Njė copė herė askush nuk mori guximin tė fliste.
-Duhet tė flasim tė gjithė pa pėrjashtim! - ngulmoi ai, -Kush ndjen se ka ndikime, tė shprehet lirshėm, pėr ta pastruar veten!
Pas njė pauze tė shkurtėr, u ēuan njėri pas tjetrit disa pseudokrijues qė nuk kishin arritur tė publikonin asgjė nga zhgarravitjet e tyre. Mė nė fund, Kosėtari drejtoi vėshtrimin nga unė dhe mė thirri me emėr:
- Po ti, ndjen se ke ndonjė tė metė nė krijimet e tua ?
I mbushur deri nė grykė me armatimin tim kundėrshtues, u ēova dhe thashė sė pari:
-Mosarritje artistike mund tė kem edhe unė si gjithė tė tjerėt, po gabime ideologjike jo.
Kosėtari i Parė shqeu sytė dhe hapi me vrull faqet e revistės.
-Po ky dielli i partisė qė bėhet i mėrzitshėm kėtu, nuk tė duket gabim ty?...
-Ai aty ėshtė dielli i qiellit, jo i partisė, - thashė vendosmėrisht.- Fjala parti s’ėshtė kėrrkund aty dhe as mund tė nėnkuptohet, pėrderisa flitet pėr dashurinė midis dy tė rinjve.
-Thellohu, thellohu !- urdhėroi rreptė Kosėtari Marko, qė siē kėrkohej zakonisht, unė tė futesha me kėmbėt e mia thellė e mė thellė gabimeve tė paqena, tė cilat do tė mė ēonin nė kasaphanėn e Plenumit tė Katėrt si dashin te kasapi. Kėto i dinte ai, po i dija dhe unė...
-Jam ngacmuar nga tragjedia e njė oficeri gramshiot, qė vrau nė korridorin e konviktit tė universitetit ish tė fejuarėn, e cila nuk e donte. Duke gjykuar se ai nuk kishte tė drejtė tė impononte dashurinė e tij sado e flaktė tė ishte... Dielli kozmik mund tė bėhet nė poezi pjepėr, bukė misri, dajre e gjithshka tjetėr nė varėsi tė subjektit poetik qė pėrdor dhe s’kam pse akuzohem pėr cėnimin e figurės sė partisė...- vijova duke ndjerė se sytė po mė xixėllonin nga sikleti. Dihet si punon truri nė raste tė tilla.
-Ja tė pyesim edhe kryetarin tuaj qė ėshtė poet i afirmuar, - iu drejtua kosės sė vet Kosėtari Marko.
Nė gjysmėerrėsirėn pas shtyllės sė sallės ku ndodhej karrigia e tij, kosės Kosta Petrani i shndriti tehu i syve si sytė e ujkut nė muzg. Ai u pėrtyp njė grimė, uli vetullat e trasha dhe zgjati buzėt qė u jepte formėn e hinkės sa herė matej tė fliste.
-Ashtu ėshtė, dielli ėshtė fiksuar nė art si simbol i partisė dhe nuk mund tė gatuhen figura negative pėr tė...- tha me njė zė tė zvargur e me harenė e grabitqarit qė i ka dalė gjahu nė shteg.
Atė ēast tė tmerrshėm m’u duk sikur nė vend tė gojės sė tij, u hap prapanica e njė lope dhe lėshoi produktin e njohur. Asnjėherė nuk i deshi ata qė shkruanin mė mirė se vetja. Pėr ta, ai vetėm njė gjė kishte nė kokė, t’ua gėrmonte fshehtas. Truri i tij punonte si njė kurth i vėrtetė dhe shpirti i tij ishte i mbushur me smirė, sa njė ferrė e mbushur me gjemba. Nė atė tronditje tė fuqishme, kur koha pushoi sė qėni kohė dhe hapėsira nuk ishte mė hapėsirė, unė nuk arrita ta komandoj mė veten. Gjithė jetėn kisha pasur frikė nga plumbi, po tani qė isha vėnė para skuadrės sė tyre tė pushkatimit, frika ime u zbeh krejt. Sepse edhe vdekja m’u duk mė e ndershme duke zbrazur tė gjithė arsyetimin e trurit, pėr tė shfryrė dufin e pėr ta mbrojtur veten si burrat.
-E more Jago, se ti i thur kėto intriga! – ia plasa, duke menduar se ngulmonte tė mė bėnte patjetėr kurban tė kosės sė tij edhe mua si ata dy tė mjerėt.
-Mos ofendo tė tjerėt, se pėr ideal tė vura hekurat qė kėtu !- klithi me nervozizėm Kosėtari i Parė, fytyra e tė cilit u shtrembėrua keqas dhe sytė e bardhė sikur i dolėn nga orbita.
Nga fjalėt e tij ndjeva te veshėt oshtimėn e plumbit tė katėrt nė malin e Zgarės dhe m’u duk sikur kafka mė shpėrtheu nė dhjetėra copa.
-Ai si mėsues letėrsie s’duhet ta thotė kėtė, se e di mirė qė simbolet letrare krijohen brėnda nėntekstit, jo nė mėnyrė shabllone. Askush nuk mund tė mohojė faktin se dielli para se tė bėhet simbol, ėshtė njėri nga trupat qiellor dhe gjithėsesi pėr ekzistencėn e tij kozmike do tė flitet patjetėr, - u pėrpoqa ta zbut edhe me shprehjen e pamjes sime.
Vijuan tė japin mendimet e tyre edhe disa amatorė, apo ndonjė i vetėquajtur krijues. Madje njė ushtarak, qė pretendonte prej dhjetė vjetėsh se po shkruante njė dramė, tha, pse isha treguar aq mendjemadh e nuk kisha shkuar tė konsultohesha me tė, qė si oficer kishte njė pėrgatitje tė lartė ideopolitike. Nja dy, me tė cilėt kisha pasur shkėmbime fjalėsh tė ashpra, filluan tė hidhen drejt meje si karkalecat. Disa tė padėgjuar tė tjerė u bėnė aq tė mėdhenj aty, saqė tė linin pėrshtypjen se ishin gati t’i zinin vendin Kadaresė dhe Agollit. Vetėm regjisori i shtėpisė sė kulturės dhe drejtori i gjimnazit mė mbrojtėn fuqimisht, duke shprehur konsiderata se kisha botuar krijime tė atij niveli qė ishin recituar nė skenė e nė RTV.
Nga vlerėsimet e tyre mora zemėr dhe vijova tė pastroj tė gjithė baltėn qė mė ishte hedhur.
-Nė qoftė se do tė thosha “Parti o dielli i jetės sonė” dhe pastaj tė pėrdorja vargun pėr tė cilin mė akuzoni, atėherė gaboja vėrtetė. Po tė merret nė sensin sipėrfaqėsor se dielli ėshtė Partia, atėherė del se dielli perėndon, kurse Partia jo. Dielli ka njolla tė errėta, partia jo. Dielli ėshtė njė trup qiellor i zjarrtė, tė cilit sa mė shumė t’i afrohesh, tė djeg e tė shkrumbon. Kurse partia sa mė shumė t’i afrohesh, tė fut nė gjirin e saj e tė lartėson...
Nėse e gjitha ajo qė po ndodhte aty nuk ishte veē njė moskuptim apo keqkuptim i tyre, atėherė duhej tė rishqyrtoja tė gjitha sa kisha besuar deri atė ēast dhe tė mendoja plotėsisht se ata qė dėnoheshin politikisht, pushkatoheshin apo burgoseshin, ishin fajėsuar krejt kot.
Gjyqi im vazhdoi katėr orė, gjatė tė cilave herė mė fundosnin thellė dhe herė dilja nė sipėrfaqe, duke qenė i bindur se isha vaj, qė sado me ujė tė mė mbulonin, do dilja sėrish pėrsipėr.Mė nė fund, e mori fjalėn instruktori i kupolės sė madhe tė Tiranės, i cili, ēuditėrisht i qenėsishėm deri nė atė ēast, kishte heshtur krejt, duke mbajtur shėnime nė bllokun e tij pėr gjithēka flitej aty. Ishte njė mesoburrė, me flokė tė zbardhur anash, me sy tė kaltėr e vetulla tė shtrira.
-U pėrgėzoj pėr diskutimet serioze e me shqetėsim qytetar, - tha me njė ton tė qetė qė dėgjohej fare mirė nė qetėsinė totale gjatė kohės qė fliste. - Lidhur me poezinė “Ndodh edhe dielli“ e kuptoj edhe unė ashtu siē e shpjegoi krijuesi i saj. Nė nėntekstin e vet vjersha nuk ka Partinė dhe as mund tė nėnkuptohet ajo aty. Megjithatė, duhet bėrė kujdes kur pėrdoren simbole negative tė tilla, qė njerėzve tė mos u shkojė mendja te Partia. Nuk ia vlen tė zgjatemi mė tej pėr kėtė ēėshtje. - pėrfundoi duke e kuptuar fare mirė se smira e kosės poetike spiune dhe hekurat e nazistit Marko nuk bėnin pėr duart e mia tė buta. Megjithatė, arsyen pse pranoi ai instruktor kompetent tė vinte aty pėr tė diskutuar atė poezi fare tė qartė pėr tė, unė s’kam pėr ta ditur kurrė. Por mendoj se ndoshta truri i atyre partiakėve ishte sajuar nė atė mėnyrė qė tė shihnin te subjekti artistik edhe tė keqen edhe tė mirėn njėkohėsisht. Pas kėsaj ai u ēua menjėherė pėr tė dalė.
-Ne nuk e bėmė mbledhjen pėr autorin e kėsaj poezie, - shpejtoi tė thotė Kosėtari i Parė duke nxituar tė dilte pas tij.
-Qė e bėtė pėr mua, e tregon revista”Ylli” qė keni marrė me vete, - shpejtova t’i pėrgjigjem, gati duke fluturuar nga gėzimi, qė nuk arritėn dot tė mė rrėzojnė nga teli i “mėkatarėve” qė ishte tendosur mbi kazanėt me bitumin pėrvėlues tė ferrit ideologjik.
Ai rrudhi buzėt dhe nė ikje e sipėr sytė i lėshuan njė ndriēim tė keq.
Disa ditė mė vonė u mblodh plenumi i partisė me ajkėn ideologjike tė fshatrave tė Luginės dhe kryetari spiun i forcave krijuese nė diskutimin e tij kishte pėrmendur sėrish emrin tim si autor me shkarje ideore. Ndonėse e kundėrshtoi drejtori i gjimnazit qė ndodhej nė atė mbledhje, me argumentin se kjo ēėshtje ishte sqaruar nga lart. Shpesh kam menduar se ndoshta kundėrshtari im shterp, meqė kishte shumė vjet qė s’po botonte dot gjė, i kishte inat tė tjerėt, sikurse njė qen qė ruan njė mullar me bar tė thatė, i cili vėrtetė s’mund tė hajė vet asgjė, po nuk do as tė afrohen as tė tjerėt dhe leh deri larg.
Sikur tė mos mjaftonte e gjitha ajo qė ndodhi, Kosėtari Marko, qė s’donte kurrsesi tė shkonte imja, kishte lajmėruar redaksitė qendrore tė mos mė botonin asgjė, si krijues i kritikuar nė plenumin e rrethit pėr gabime ideologjike. Pėrgjigje kėto qė mė jepeshin nė konfindencė nga botuesit njėri pas tjetrit. Kjo zgjati pesė vjet. Derisa erdhi dita qė Kosėtari u dėrgua pėr tė nxjerrė rrezet e miellit nė ministrinė e tregtisė, sepse analizat e rrezeve tė diellit ishin tepėr tė vėshtira pėr paaftėsinė e tij shkatėrrimtare. Madje dhe kosa Kosta Petrani u transferua nė Tiranė pėr tė mbajtur nėn tehun e frikės talentet e reja tė lidhjes sė shkrimtarėve. Por eshtrat e poetėve tė varrosur te toka shkėmbore e malit tė Zgarės vazhduan tė akuzojnė kosėn e tij tė gjakosur deri nė pafundėsinė e tretjes sė tyre.

 

Zemėr guri

Tregim

-Meleqe xhan, Meleqe shpirt, Meleqe zemėr, kush mund tė na ndaj nė kėtė botė ne tė dy? -i thoshte ai asaj.
-Vetėm vdekja ka aq fuqi. -i thoshte ajo atij.
Meleqja bareshė me njė tufė dele. Qamili bari me njė tufė dhi. Pylli, lumi dhe zogjtė kėngėtarė thoshin: "s'kemi parė tė tillė dashuri!".
Por njė ditė mori fund kjo poezi zemrash. I ati i minatorit Kadri Elezi, mblesi i shkathėt dhe njė shumė e madhe parash, ua mbushėn mendjen top prindėrve tė vajzės. Tė gjithė bashkė, ata shkelėn si pa tė keq me opingat e tyre tėrė baltė mbi kėtė dashuri tė kristaltė. Me gjithė paralajmėrimet dhe ndonjė kėrcėnim, qė bariu i dashuruar i bėri minatorit me xhepin plot, Meleqja e bukur, e larė e tėra me lot, hyri nė njė shtėpi tė fshatit fqinj. Dy herė ajo ishte hedhur nga kali dhe dy herė tė tjera tentoi tė vriste veten. Por njerėzit ishin mėsuar prej kohėsh me vajtimet dhe kundėrshtitė e para tė nuseve tė reja. Dhe e pėrgjuan me kujdes, derisa ajo mbeti shtatzėnė.
* * *
Te balli i galerisė ishin mbushur birat me dinamit dhe ishte bėrė taposja e tyre. Ishin larguar tė gjitha veglat e punės dhe ēdo gjė tjetėr ishte bėrė gati pėr plasjen e minave.
Brigada e Kadri Elezit i dha fund pushimit tė shkurtėr nėn rrezet e diellit tė prillit, qė kishte rėnė te hyrja kryesore e galerisė. Brigadieri piu ujė nga njė shtambė aty pranė dhe u ngrit nė kėmbė.
-Kush vjen sot me mua? -pyeti duke hedhur njė shikim tė pėrgjithshėm mbi shokėt.
-Vij unė! -tha Qamili nė ēast dhe u ēua vrikthi si tė kishte qenė mbi njė sustė.
Kadriu ndjeu njė prerje tė lehtė nė zemėr dhe kėqyri minatorin mendueshėm njė grimė. Kishin kaq kohė qė punonin nė atė galeri tė thellė dhe pėr ēudi s’kishte rastisur asnjėherė tė ndiznin minat bashkė. Ai u pendua qė nuk e caktoi vet minatorin shoqėrues, siē bėnte zakonisht. Por tekefundit e mblodhi veten. Nuk mund ta kthente. Ē'do tė mendonin shokėt...
-Shkojmė Qamil! -tha pas pak me njė ton tė vendosur.
Tė dy nė njė kohė, ata veshėn mushamatė, ndezėn llambat e karbitit, vunė kasketat nė kokė dhe u nisėn drejt harkut tė zi nė bark tė malit. Njė copė herė tė shkurtėr hapat e tyre jehuan nėpėr dekovil dhe mė tej hyrja e errėt e galerisė i pėrpiu tė dy njėherėsh. Balli i galerisė 840 ishte krejt i heshtur. Fitilat e varur, si bishta gjarpėrinjsh tė pėrgjumur, prisnin aty thellė dorėn e zjarrtė tė minatorit, qė t'u jepte ngacmimin e zgjimit tė tmerrshėm. Prisnin ēastin qė tė vėrshėllenin e tė shfrynin me tėrbim, derisa shpėrthimi i tyre i fuqishėm tė shkallmonte nga themelet shkėmbinjtė e hekurt tė nėntokės.
Nėn dritėn e ftohtė tė karbitit, Kadriu i hodhi njė sy tė shpejtė sipėrfaqes sė minuar dhe i kėnaqur prej asaj qė pa, u kthye nga shoqėruesi. Por befas pėrmes atij ndriēimi tė vdekur, gati fosforik, ai vuri re shkarazi njė rreze egėrsie qė vetėtiu nė ninėzat tinėzare tė Qamilit. Kadriu menjėherė ia mbėrtheu sytė fytyrės sė zbehtė tė minatorit dhe ndeshi nė atė vėshtrimin e ndezur tė syve tė tij, ku ziente gjaku i hidhur i mėrisė sė fshehur. Krejt ndryshe nga herėt e tjera, Qamili e kishte ngarkuar portretin e tij me tėrė shenjat e njė urrejtjeje tė thellė. Fytyrėn e kish tė zverdhur dhe tė prishur. Nė ballė i shkėlqenin pika djerse dhe dridhej i tėri prej ngėrēit tė tėrbimit, qė i kishte krijuar afrimi i ēastit pėr kryerjen e krimit tė paramenduar. Tashmė dukej fare qartė, se nė shpirtin e tij ishte zgjuar etja e egėr pėr hakmarrje.
Urrejtja e vjetėr qenka si njė minė e fshehur nė trurin e njeriut, mendoi Kadriu. Ajo e kishte kapsollėn nė bebet e syve tė tij. Mjaftonte tė shkelej pa kujdes nga vėshtrimi i kundėrt, qė ajo tė shpėrthente me tėrė lemerinė e saj. Dhe duke ndeshur sėrish sytė e ndezur tė Qamilit iu duk atė ēast, se e gjithė figura e tij ishte kthyer nė njė minė gati pėr shpėrthim. Kėrkon tė mė vrasė, tha me vete, po pse zgjodhi kėtė rast?... Mos vallė qė tė quhet aksident minash e t'i shpėtoj ligjit?... Po nė ē'mėnyrė mund tė mė vrasė?... Mbase ka lėnė ndonjė birė tė pa taposur mirė, qė kur tė ndizen fitilat ta tėrheqė dinamitin pėr tė ma hedhur nėpėr kėmbė... Me njė fjalė, ky kėrkon sot tė qėrojė hesapet me mua kėtu nė fund tė dheut...
-Ē'ke, sikur s'mė dukesh mirė sot! -i tha qetėsisht.
Qamili bėri edhe njė hap pėrpara duke u zhvendosur si njė trung i madh, i zi.
-Jam mė mirė nga gjithė herėt e tjera. -u pėrgjigj nėpėr dhėmbė.
Tashmė Kadriu nuk dyshonte aspak pėr qėllimin e fshehtė tė tjetrit. Sidomos tani qė e shihte aq pranė vetes, me atė fytyrė tė zymtė e tė pamėshirshme, nė kėtė thellėsi toke larg shokėve, ku kishin ardhur bashkė padashur. Por s'kishte si t'i shmangej. Njė rast i tillė do tė vinte patjetėr. S'ka si ndodh ndryshe, kur jeton kaq afėr njeriut qė tė urren. Po si t'ia bėj?... Si ta spraps sulmin qė ka menduar pėr mua?...
Kadriu lėvizi drejt ballit tė galerisė me njė vendim qė mori aty pėr aty.
-Bėj dritė! - urdhėroi me njė zė tė ngjeshur. Do ti kontrolloj edhe njė herė.
Por ndonėse i fortė, zėri i tij tingėlloi i mbytur, pa mundur tė pjellė asnjė jehonė nėn atė peshė tė pamatshme dheu.
Minatori shoqėrues drejtoi pėrsėri mbi tė shigjetat e zjarrta tė syve dhe ngriti lart llambėn e karbitit. Drita e saj, si vezullim zhive, ra mbi mollėzat e tij tė kuqėrremta. Streha e kasketės lėshoi njė hije tė thellė mbi ballin e tij tė sheshtė e tė prerė, si njė copė mineral i kėputur nga shkėmbinjtė prej hekurnikeli tė nėntokės. Hija e errėt kishte mbuluar edhe vetullat e tij sterrė tė zeza, qė ngjanin sikur dikush qysh nė fėmijėri t'i kishte kaluar nė ballė dy vija tė forta thėngjilli. Me atė pamje tė heshtur prej statuje, Qamili shtatngjeshur, i zymtė dhe tragjik, ndiqte me ca sy tė pėrvėluar ēdo lėvizje tė Kadriut, pėr tė pritur arritjen e ēastit tė volitshėm.
Rretheqark mbretėronte heshtja e njė mjedisi tė lagur nga rrjedhjet nėntokėsore, qė shpėrndanin mijėra xixėllime tė imta. Fitilat e shumtė tė minave ishin pėrhapur nė tė gjithė sipėrfaqen ballore tė galerisė. Tė varur gjer poshtė, bishtat e kobrave tė llahtarshme, me kokat e fshehura nėpėr tė ēarat e shkėmbit, e shtonin edhe mė tepėr atmosferėn e frikshme qė kishte pllakosur aty nė ato ēaste.
Nėse ka bėrė mend tė nxjerrė ndonjė llokum dinamiti tė ndezur e tė ma hedhė, nga plasja e saj s'ka pėr tė shpėtuar as vet, mendoi Kadriu. Po ndofta kėtij nuk i dhimbset mė jeta... Thua deri aty tė ketė arritur?... Do vritemi tė dy. Do quhet pakujdesi nė ndezje. Sa keq tė vdesėsh kot!...Do mendojnė nė tė gjithė minierėn, se ishim aq tė pazotė pėr kėtė punė, sa lamė kokat kėtu brenda ...
Kadriu kish filluar kontrollin nė krahun e majtė, ku fitilat ishin lėnė mė tė gjatė. Pėrveē dyshimit, qė tashmė kishte zėnė tė gėrmonte thellė nė ndėrgjegjen e tij, ky kontroll ishte domosdoshmėrisht i nevojshėm dhe bėhej gjithsaherė pėr tė siguruar njė plasje tė plotė tė eksplozivave. Ndryshe mosplasjet bllokonin rrugėn e hedhjes tutje tė mineralit pėr plasjet e tjera dhe rendimenti do tė ishte i ulėt. Kėsaj, brigadieri i specializuar pėr minat, i ruhej gjithmonė.
Qamilit iu lodh krahu dhe e kaloi llambėn e karbitit nė dorėn tjetėr. Duke kundruar shpatullat e gjera tė Kadriut, qafėn e tij tė bėshme dhe flokėt kuqalash qė i dilnin nga kasketa, atij i erdhėn ndėrmend atė ēast ca vizione dhe tinguj tė largėt. Qafa tė bardha e tė buta delesh, tringėllima kėmborėsh dhe mes tyre silueta e brishtė e asaj vajze tė paharruar, e cila kishte lėnė gjurmė tė pashlyeshme nė jetėn e tij. Pak nga pak galeria u mbush me cicėrima zogjsh, blegėrima qingjash, aromė trėndelinash dhe tingėlloi ajo e qeshura e saj kumbuese, sikur binin kokrra tė verdha misri nė njė sahan floriri. Pastaj nė veshėt e tij erdhi thirrja e saj gazmore: O Qamo oreee!... O Qamo oreee!... Dhe ndjeu vrapin e saj nėpėr zajet e lumit, kapi vėshtrimin e saj ngjyrė lumi, preku flokėt e saj ngjyrė bari tė thatė dhe thithi erėmimin e saj tė veēantė, qė ua kalonte tė gjitha aromave dehėse tė tokės. Mandej Qamili solli ndėrmend diēka qė kishte tė bėnte me buzėt e saj tė ėmbla e me shpatullat e gjera tė Kadriut, mbi tė cilat qėndronte njė qafė mashkullore e hekurt. Dhe papritmas iu duk sikur i dolėn nofullat nga vendi. Ai ndjeu njė valė tė nxehtė gjaku t'i vėrshonte nė gjoks, nė duar e nė kėmbė, sikur t'i kishin hedhur pėrsipėr njė kazan me ujė tė valuar. Befas rėnkoi padashur.
Kadriu, qė vėrtitej me sytė katėr, sa para edhe prapa, ktheu kokėn atė ēast dhe hetoi vėshtrimin e tij tepėr armiqėsor.
-Fole gjė?
-Jo. Mos tė kanė bėrė veshėt. -ia ktheu Qamili me njė ton tė trashė, tė prerė e tė lodhur nga pesha e rėndė e kujtimeve tronditėse.
Atėherė Kadriu iu afrua me llambėn e vet tė karbitit nė dorė. Dy hije tė mėdha, tė errėta, u pėrplasėn nė dy faqet shkėmbore tė galerisė, sikur tė ishin dy fantazma tė frikshme qė dolėn befas nga fundi i dheut. Sytė e tyre u ndeshėn egėrsisht dhe vėshtrimet u ngulėn te njėri-tjetri si shtiza tė skuqura. Njė grimė herė qėndruan tė heshtur ballė pėr ballė. Tėmthat e njomur nga ajri i lagėsht e viskoz i nėntokės u rrihnin si ēekan. Ishte heshtja, qė zakonisht pushton njerėzit para se tė marrin njė vendim pėrfundimtar. Sidomos aty ku ndeshej njė zemėrim i fortė, me njė qėndresė po aq tė fortė.
-Pse kėrkove tė vish sot me mua?
-Sepse pyete, kush vjen. -Qamili shfryu para tij njė duf ajri tė rėndė dhe sytė i vezulluan si rrjedhje zhive mbi shkėmbin e fytyrės sė tij.
-Mė urren shumė?
Qamili mezi u rimbush me frymė dhe iu duk sikur ajri i galerisė kishte shteruar papritmas. Urrejtja, zilia dhe inati ishin mbledhur kruspull nė shpirtin e tij.
-Tė urrej, aq sa dua tė tė shoh xhenaze! - dhe nė sytė e tij egėrshan shkreptiu tani njė flakė ogurzezė. Fytyra e tij u deformua krejt nga ajo shprehje egėrsie dhe marrėzie tė shpėrthyer prej pasionit shtazarak.
-Pėr xhenaze ke ardhur sot kėtu?
-Po... -tha Qamili me ton tė rėndė dhe pas kėtyre fjalėve dėshira e fatalitetit po e pushtonte me njė forcė gati tė tmerrshme. Valė tė nxehta emocionesh e mbuluan tėrėsisht. Iu ngjit nė grykė njė pėrzierje urrejtjeje dhe tėrbimi qė po e mbyste. Me njė pasion prej tė ēmenduri futi dorėn nė xhepin e mushamasė dhe tė pesė gishtat e tij tė ashpėr shtrėnguan eksplozivin e ftohtė. Qė e kishte marrė me vete kur qe kthyer te xhepi i galerisė, ku e mbante fshehur prej ditėsh. I kishte lėnė njė fitil aq tė shkurtėr, sa do tė mjaftonte pėr ta afruar te flaka e karbitit e ta fluturonte mbi gjoksin e Kadriut. Dhe ja, kishte ardhur mė nė fund ēasti i shumėpritur. Pėrbuzja e fuqishme qė ziente nė thellėsi tė tij, ai zjarr i errėt e idhnak, do tė shpėrthente tashmė bashkė me eksplozivin. Kishte pėrballė njeriun e gjallė, vdekjen e tė cilit e kishte pėrfytyruar prej kohėsh si tė vetmin ilaē qė mund t'i vihej plagės qė kullonte gjak tė hidhur nė zemrėn e tij. Ja, pra, ku ndodhej tani vetėm pėr vetėm me atė, qė i kishte dalė nėpėr ėndrra si prishėsi shpirtkeq i lumturisė. Pėr tė kishte kėrkuar gjithmonė shpagim dhe tani duhej tė vepronte vendosmėrisht. Tjetėr pėrfundim nuk kishte si tė nxirrte. Ndjenja armiqėsore ia godiste ngurrimin e ēastit, si njė trokitje e pandėrprerė nė ndėrgjegje, qė i kujtonte detyrėn pėr tė cilėn ndodhej aty...
Ndėrkohė Kadriu kishte arritur nė pėrfundimin, se duhej bėrė patjetėr diēka e shpejtė. Jo pėr ta kundėrsulmuar, po pėr ta zbutur egėrsinė e tij.
-Ēudi, -i tha me njė nėnqeshje tė lehtė. -mua asnjėherė s'mė ka shkuar ndėrmend qė mund tė vritem nga shokėt e mi tė punės, se i kam ditur tė tėrė vėllezėr...
-Mua mė ke ditur me kohė qė mė ke hasmė. - Qamili i shqiptoi kėto fjalė me njė zė qė tė therte veshin e duke u dridhur i tėri.
-Hasmė jo. – ia ktheu Kadriu duke tundur kokėn. -Si mund tė merrja hasmin pėr tė ndezur minat bashkė?
-Do mė merrje njė ditė…
-Do tė tė merrja domosdo, se ne punojmė nė njė brigadė, flemė nė njė kapanon, hamė nė njė kazan, pimė nė njė shtambė. Dhe s'kishte si tė mė shkonte mendja pėr keq...
-Pse erdha nė brigadėn tėnde, apo se mė kish marrė malli pėr ty?...
-Sa turp! - tha Kadriu me keqardhje tė thellė. -Ke pritur kaq kohė pėr tė shfryrė njė zemėrim tė vjetėr, duke jetuar mes nesh, si nė mes tė vėllezėrve!...
-S'kam ardhur kėtu pėr tu bėrė vėlla me ty. -ia priti Qamili me ton pėrbuzės tė vendosur.
-Mirė, po nuk mė thua, pse kėrkon tė veprosh prapa krahėve tė shokėve?
-S'ka pse ta marrin vesh tė tėrė, qė tė kam urryer pėr vdekje.
-Po kjo ėshtė pabesi!
-Mė i pabesė nga unė, u tregove ti, qė mė bėre gjysmė njeri...
Kadriu vuri re si dridhej llamba e karbitit nė dorėn e minatorit tė vrarė keqas nė shpirt.
-E shoh e tė kuptoj. -tha dhe nė cepat e buzėve tė tij tė trasha e nė krejt fytyrėn u sajua njė shprehje keqardhėse e sinqertė.
-Jo, jo. -shpėrtheu Qamili me njė duf tragjik. - Zemrėn time dhe tė asaj, qė i mbushe me helm, ti nuk i sheh e nuk i kupton dot. - zėri i tij u drodh nė fyt nga ngėrēi dhe goja katrore i mbeti e hapur pėr t'u mbushur me ajėr.
Sakaq, Kadriut iu kujtua qėndrimi i akullt i gruas sė tij muajt e parė tė martesės. Nofullat e shtrėnguara, lagėshtira e pėrhershme e jastėkut dhe psherėtimat e gjata tė gjoksit tė saj, qė dukej sikur ishte njė kazan i thellė ku valonte vetėm dhimbja. Ai e dinte edhe vet, se ishte fajtor, qė kishte dėgjuar babanė pėr tė marrė njė grua, e cila kundėrshtonte aq shumė. Ajo ende nuk ishte qetėsuar, edhe pse kishte lindur njė fėmijė. Ky qėndrim i saj e kishte bėrė jo vetėm xheloz, po edhe nervoz.
-Ke shumė tė drejtė, or Qamil... Nė qoftė se nuk e kuptova atėherė sefte, tani e kuptoj fare mirė. Po nuk kam si e ndreq atė qė prishi mblesėria, babai im me tė sajin.
-Unė tė ēova haber, qė kishim lidhur fjalėn me njėri-tjetrin, pse na hyre nė mes?
-Kur erdhi haberi yt, s'kisha ē'bėja…
-Kishe, qė ē’ke me tė! - briti me turfullimė.
-Jo, jo, zakoni e kishte mbaruar punėn e vet.
-Tė thashė hiq dorė, se jam betuar e do ma paguash me kokė! -gjėmoi Qamili nė kulmin e hidhėrimit.
-Nuk ma mori mėndja se do shkonte puna kaq keq pėr njė grua...
-Tė thashė qė s'do tė tė ndahem gjer nė varr, se s'mė del nga shpirti kurrė e keqja qė mė bėn!...
Kadriu vėshtroi sytė e lėngėzuar tė tjetrit dhe uli kokėn pėr tė gjetur diēka me tė cilėn mund ta lehtėsonte brengėn e tij.
-Duhet tė dish, se edhe unė vuaj, po ti vuan mė tepėr. Po tė ishe martuar, mbase nuk do vuaje kaq.
-Dasmėn time ti e prishe qė tė mos ndreqet kurrė. - jehoi Qamili me ca tinguj tė ashpėr, tė njėtrajtshėm dhe gjaku i buēiste nė vesh e i binte nė tru si topuzi i daulles sė dasmės.
Kadriu bėri njė lėvizje tė krahut dhe largoi kasketėn nga balli pėr t'i hapur udhė njė mendimi. Arsyetoi, se nė ēaste tensioni tepėr tė ndehur, natyra e qetė njerėzore, me fjalėn e goditur, mund gjej rrugėn e zbutjes, nė forma qė asnjė pėrballje e fuqishme fizike nuk mund tė arrij efektin e saj tė rrufeshėm.
-Ore Qamil, fshati ynė ka ca vajza tė mira . –i tha sikur tė kishte gjetur ēelėsin e artė pėr tė hapur derėn e lumturisė sė shokut. -Motra ime dhe shoqet e saj i pėlqejnė shumė minatorėt. Pa shih mos i hysh ndonjėrės nė zemėr ! Djalė i mirė je dhe minator i zoti, vetėm kjo urrejtje sikur ta shėmton pak shpirtin...
Qamili bėri pa vetėdije njė gjest tė prerė kundėrshtimi me kokė.
-Jo, or, jo, pėr mua s’ka mė grua tjetėr. Unė martohem vetėm nėn dhé... -nė fytyrėn e tij u shfaq tani njė brengė fataliteti.
Atėherė Kadriu sajoi nė buzėt e veta njė nėnqeshje dhembshurie.
-Mė vjen keq pėr ty sa nuk e them dot, po s’kam ē'bėj tjetėr... A ndreqet halli yt me njė hakmarrje si kjo? -pyeti sinqerisht.
-Po s'u ndreq, mu nė djall le tė vejė!
-Mirė atėherė, po qe se jeta jote ndreqet me vdekjen time, ja ku mė ke, vramė! -tha burrėrisht dhe drejtoi trupin.
Njė dallgėzim i heshtur dritėhijesh tė egėrsuara u lėkundėn mbi shkėmbinjtė ngjyrėkafe.
Qamili ia mbėrtheu sytė pėr disa ēaste i ēuditur sė tepėrmi, qė pas pendimit tė thellė, kundėrshtari po dorėzohej me dėshirė nė duart e tij. Dhe nga kjo e papritur ndjeu sikur i krisi diēka nė shtyllėn kurrizore. Por iu kujtua prapė betimi i bėrė para asaj qė donte. Detyra qė i kishte vėnė vetes para se tė vinte nė minierė. Dhe i shkoi nėpėr trup njė e rrėqethur pėr paburrėrinė e tij tė vonuar.
-Do tė tė vras, se mė ke vrarė! -shkrofėtiu nė mėnyrė konvulsive, me njė zė tė kobshėm qė i doli vetvetiu dhe vetullat e tij tė ngėrthyera u luhatėn si krahė korbi.
Kadriu kėqyri me gjakftohtėsi dorėn e tjetrit, qė u bė gati tė nxjerrė nga xhepi mjetin e fshehtė me tė cilin do ta sulmonte. Por ndjeu edhe njė grimėz luhatjeje nė vendosmėrinė e tij. Ndaj dhe ngulmoi ta godasė mė tej me fjalė tė urta.
-U pa kjo punė, ti erdhe nė brigadėn time me qėllim tė keq, pėr tė bėrė njė krim tė shėmtuar, jo nė shesh tė burrave, po prapa shpinės sė shokėve. Nejse, pa hė tani, vraje shokun e punės dhe kėnaqu me njė turp tė tillė. Shokėt e brigadės do tė tė puthin nė ballė pėr kėtė lloj trimėrie qė nuk ta kanė njohur! - tha kėshtu dhe ia nguli sytė thellė pėr tė kapur ēdo lėvizje tė krahut tė tij e pėr ta shmangur qysh nė ajėr mjetin e mundshėm vdekjeprurės.
Qamili i kishte bėrė tė gjitha gatitjet dhe i kishte thėnė tė tėra fjalėt si nė ėndėrr. Por tani u pėrmend, sikur tė zgjohej nga njė gjumė i thellė. Fjalėt e Kadriut ia goditėn egėrsinė ēuditėrisht. Mė nė fund shigjeta e hollė e voltazhit tė ngritur, qė kish filluar tė lėkundej midis vullnetit tė tensionuar pėr ta vrarė dhe rėnies nė pendim, anoi mjaft nė drejtim tė krahut zbritės. Ai ndjeu befas njė dhimbje ngulmuese, qė i theri pėrbrenda dhe dora i ngriu. Gishtat iu mpinė, iu ngjitėn tė gjithė bashkė dhe i mbetėn nė xhep, si njė copė bluashkė e thatė. Papritmas poshtė supit tė tij kishte vdekur gjithēka. Muskujt i ishin bėrė tė flashkėt, si sfungjer.
Ē'tė ishte kjo gjė qė i ndodhi tani nė ēastin e shumėpritur ? Frikė?... Jo. Ai i kishte marrė parasysh tė gjitha pasojat. Po atėherė ēfarė tjetėr ishte ajo qė i kishte hyrė kaq thellė nė trup dhe e kishte zbutur pak nga pak e pakuptuar tė gjithė qenien e tij?
Ai hodhi sytė padashur dhe ndeshi nė atė vėshtrimin e qetė, tė dhėmbshur e paqėsor, me tė cilin e priste Kadriu sulmin e tij...
Nuk e vras dot jo!...tha Qamili me vete dhe uli sytė pėrtokė. Jo! gati sa s'thirri me zė. Fjalėt jehuan pėrbrenda, nė murin e marrėzisė sė tij dhe befas e mbuluan djersė tė pėrvėluara. Ndikimi i karakterit tė ēuditshėm tė Kadriut dhe rrethi i gjerė i shokėve tė brigadės kishin qenė shumė mė tė fortė nga vendosmėria shkėmbore e karakterit tė tij. Tani po e ndjente plotėsisht, se tė ngrinte dorėn kundėr kėtij njeriu, ishte njėsoj si ta ngrinte kundėr shokėve e vetvetes. Dhe djersėt pak nga pak iu bėnė krejt tė ftohta.
Kadriu e kuptoi tė gjithė pėrmbysjen qė po ndodhte pėrbrenda njeriut tė egėrsuar aty pėrballė. Ai vėshtroi njė grimė nga fitilat qė i vareshin shkėmbit, si rropullitė e copėtuara tė njė vigani dhe u kthye vrullshėm.
-O, u vonuam shumė Qamil! -tha me njė ton miqėsor, sikur midis tyre tė mos kishte ndodhur asgjė. – Shokėt po rrinė pa punė!...
Qamili kishte kujtuar, se me ardhjen e tij nė brigadėn e Kadriut, thikat e tyre do tė qėndronin majė mė majė. Mirėpo nuk kishte qenė ashtu. Qė ditėn e parė ai i qe afruar aq miqėsisht, sa askush nuk do ta kishte bėrė njė gjė tė tillė. E habitshme ishte edhe ajo keqardhja e tij pak mė parė, kur i kishte hedhur fjalėn pėr tė motrėn dhe shoqet e saj? Ē'ishte ai shpirt qė fliste ashtu? Ē'e kishte atė zemėr aq tė ngrohtė pėr tė gjithė shokėt? Ndante cigaret, bukėn, mollėt qė sillte tė hėnėn nga shtėpia..Jo, jo, ai vet nuk e kishte kurrė shpirtin dhe zemrėn e Kadriut. Ndjeu thellė diferencėn e madhe qė kishte me atė njeri tė mirė dhe, sikur tė shihej nė pasqyrėn pėrballė, iu duk vetja shumė i shėmtuar...
Si desha ta vras pak mė parė kėtė njeri? –mendoi i kthjelluar. Ndofta kam qenė nė njė ėndėrr tė keqe. Po ta kisha vrarė atė, do kisha vrarė tė gjithė minatorėt, qė e duan aq shumė. Do kisha vrarė Zenunin xhanan, qė me shakatė e tij tė kripura s'i ndahet kurrė Kadriut dhe lė kokėn pėr mua... Tani iu duk vetja fare i ulėt dhe i erdhi vėrtet turp, qė ndodhej aty, larg tyre, pėr tė vepruar prapa shpinės sė shokėve. Befas gremisi kokėn aq, sa mjekra iu ngul nė gjoks dhe mbeti si njė kėrcu, nė degėn e thatė tė tė cilit ishte varur llamba e karbitit, e cila lėshonte njė dritė tė dobėt, pothuajse si drita e njė ylli.
Kadriu a pa fare qartė, se me atė paqen e fjalėve tė veta e kishte fituar duelin dhe mendoi ta zbusė egėrsinė e kundėrshtarit deri nė ēarmatosjen e plotė tė shpirtit tė tij.
-Po filloj ndezjen! -urdhėroi me tonin e njohur tė brigadierit. - Tani ne tė dy, o Qamil, do vrasim shkėmbin e madh tė mineralit, qė tė na gėzohen shokėt, se ata kanė shumė fėmijė dhe nė kėtė fund pesėmbėdhjetėditėshi presin nga ne tė dy. Ti vėshtro fitilat, mos na mbetet ndonjėri pa zjarr!
Qamili nuk u pėrgjigj fare. Sė fundi u godit keqas nė zemėr. Ndiqte me sy prej fajtori lėvizjet e matura tė Kadriut, qėndrimi i tė cilit, para atij kėrcėnimi tė rrezikshėm, e kishte lėnė fare pa mend dhe filloi tė mendonte i pėrqendruar. Vdekja pėr atė njeri s'kishte qenė kurrgjė. Mė shumė se vdekja, atė e shqetėsonte puna dhe hallet familjare tė shokėve. I pushtuar nga ajo rėnie shpirtėrore e beftė, pėr shkak tė asaj pozite tė pazakonshme nė tė cilėn ndodhej nė ato ēaste, me njė pamje tė pikėlluar, i lodhur, i qullur nga djersėt dhe krejt i dėrrmuar moralisht, ai ndjeu, se do tė dėshironte shumė tė ishte nė rolin e Kadriut, nga fillimi nė fund tė kėsaj ngjarjeje, qė kishte ndodhur midis tyre nė thellėsi tė galerisė.
Kadriu ndezi fitilin e parė, qė ishte mė i gjati nga tė tėrė, me njė qetėsi, gjakftohtėsi e shkathtėsi, qė tregonin pėr njė sistem nervor po aq tė fortė, sa edhe objekti i gurtė mbi tė cilin vepronte. Njė vėrshėllimė shurdhuese tymi zuri tė pėrdridhej me shpejtėsi, duke iu ngjitur shkėmbit pėrpjetė. Pastaj fitilin e dytė, tė tretin e me radhė. Tani mbi shkėmbin e lagur kobrat e llahtarshme zunė tė kėndojnė nė njė kor tė pėrbashkėt, shkatėrrimtar. Pas pak, krismat e tyre tė tmerrshme do tė shndėrronin gjithēka nė pluhur.
Qamili ua kishte qepur sytė bishtave tė tyre tė varur, qė vėrtiteshin gjithė zemėrim, duke u tėrhequr me shpejtėsi pėrbrenda foleve tė shkėmbit tė nėndheshėm.
Kadriu bėri ndezjen e fundit dhe thirri me gjėmim:
-Nisu !. -duke u matur tė vraponte edhe vet.
-Kėtu! -klithi Qamili me njė zė gati metalik dhe drejtoi gishtin ku njė fitil kishte mbetur i shuar mu nė mes tė shkėmbit e mund tė pengonte shkėrmoqjen e mineralit.
-Ik shpejt! -ulėriu Kadriu me shumė forcė kėsaj here dhe vet u kthye pėr tė ndezur atė fitil, qė u shfaq papritmas me gjithė rrezikun qė pėrmbante pamja e tij e heshtur.
Qamili vrapoi nė brendėsi tė galerisė, pėr tė hyrė te xhepi i caktuar pėr strehim. Por s'kishte bėrė as pesėmbėdhjetė hapa, kur u dėgjua njė gjėmim shurdhues i atillė qė, nė atė distancė tė mbyllur, u duk sikur krisi e u thye vet boshti i tokės. Shkulmi i ajrit, qė shkaktoi shpėrthimi i eksplozivit tė parė, i dha Qamilit njė shtytje aq tė fuqishme, sa e bėri tė kėrcej padashur disa hapa pėrpara. Ai ktheu kokėn pas rrėmbyeshėm, i pushtuar nga njė tmerr i papritur dhe pėrmes tymit dalloi Kadriun, qė vraponte duke u lėkundur. Por pas disa hapave tė zvarritur ai ra pėrtokė.
Qamilit iu rrėqeth lėkura e kokės. Nė ēast u kthye me turravrap vetėtime dhe arriti menjėherė pranė tij.
-Ik, shpėto pėr vete! -ushtoi nėpėr tym zėri i plagosur i brigadierit, qė kishte mbetur pėrmbys.
Por sakaq Qamili e mbėrtheu me tė dy krahėt e vet tė fuqishėm, e ngriti peshė dhe u turr tutje. E gjithė kjo ndodhi pėr pak sekonda. Pastaj plasi eksplozivi i dytė, i tretė e me radhė. Krismat e tyre e mbushėn hapėsirėn e galerisė me gurė, gazra dhe tym tė errėt. Ndėrsa mbante shtrėnguar me tė dy krahėt Kadriun dhe vraponte pėr ta nxjerrė nga lėmshi i shpėrthimeve tė njėpasnjėshme, befas ndjeu diēka tė fortė qė e goditi nė shpinėn e tij tė kėrrusur nga pesha. Ishte njė goditje e gurtė, qė e bėri tė dridhet deri nė fund tė kėmbėve dhe iu duk sikur iu shkallmua tėrė trupi. Ai bėri edhe njė hap tė luhatur dhe ra me gjithė peshėn e rėndė qė mbante nė duar.
Sikur pėr ēudi, tė ndodhej ato ēaste aty nėn tokė njė fotograf, qė tė fiksonte pamjen e dy burrave tė pėrqafuar padashur, do tė bėnte tė habiteshin pa masė edhe ata vet kur ta shihnin. Thjesht pėr faktin, se si pak mė parė ata mund tė ishin vrarė me njėri-tjetrin fare kot. Kur nė tė vėrtetė, puna e rėndė, lodhja dhe rreziqet e minierės i kishin destinuar pėr tu dashur fort, deri te ky pėrqafim vėllazėror.
Minat kishin shpėrthyer tė tėra dhe te hyrja e galerisė minatorėt kishin numėruar plasjet me radhė. Kur vonesa e atyre tė dyve u duk se zgjati tepėr e po bėhej e dyshimtė, ata e lanė diellin e ngrohtė, tė mbetej si njė medaljon i artė i varur mbi harkun prej betoni tė hyrjes. Dhe me ndjesinė e papritur tė thirrjes qė u bėnte njė rrezik i beftė, u lėshuan tė gjithė brenda duke fuguar.
Sakaq, Kadriu i plagosur ishte shkėputur nga krahėt e kontraktuar tė Qamilit. Me gjithė gjurin dhe njėrin krah tė gjakosur, ai po rrekej ta sillte nė vete minatorin qė kishte humbur ndjenjat.
Nė ēastin kur u pėrmend, Qamili pa rreth vetes gjithė brigadėn qė priste nė ankth. Pa Zenunin me fytyrėn tejet tė tronditur. Dhe ndėrsa ndeshi nė buzėqeshjen mirėnjohėse tė Kadriut, njė pikė loti i njomi padashur qepallat e zeza. I ēliruar nga tėrė ajo peshė e rėndė shpirtėrore, sytė e tij tė pėrvuajtur u sollėn disa herė pėrqark me njė shkėlqim tė veēantė respekti dhe dukeshin sikur thoshin: "Zemra ime ishte gur, por ju mė keni bėrė tjetėr njeri..."
Tani tymi i ngjeshur i minave, duke kaluar si njė re e murrme mbi fytyrat e ēelura tė minatorėve, po vraponte drejt daljes sė galerisė. Ajri i keq zuri tė pastrohej me shpejtėsi, duke ia lėnė vendin vėrshimit tė furishėm tė oksigjenit, qė ishte aq i nevojshėm pėr mushkėritė e pluhurosura tė njerėzve tė nėntokės. Po ndodhte frymėmarrja madhėshtore e thellėsive tė dheut.

 

Pėllumbat e dėnuar me vdekje

Tregim

Nė qytetin bregdetar tė Jugut sapo kishte hyrė vjeshta e dytė dhe kishin filluar tė frynin erėrat e ftohta, me tė cilat deti i dėrgonte lajmėrim tokės se nėpėr qiell po trokiste dimri.
Por dhe korrieri i komitetit solli njė lajmėrim dimėror te shtėpia pėrdhese e nėnė Thėllėzės. Tė gjashtė pėllumbat e vegjėl tė saj dhe pėllumbesha, mė e madhja e tyre, dolėn njėri pas tjetrit te dera.
- Ku ėshtė kjo Thėllėza ? – pyeti me ton tellalli korrieri i komitetit duke i hedhur njė sy letrės lajmėtare qė kishte nė dorė.
- Nė punė. – iu gjegj Pėllumbesha e habitur.
- Ku e ka punėn ?
-Te llaēi i pallateve tė ndėrtimit…
Korrieri mblodhi buzėt. Pallatet ishin larg dhe rruga pėr aty ishte e mbuluar me llucė, tė pėrzier me gėlqere tė rėnė nga karroceritė e makinave vetėshkarkuese.
- MerreNa ! –- zgjati dorėn e ftohtė korrieri! - Jepjani asaj nė dorė kėtė lajmėrim, tė paraqitet nesėr nė orėn tetė te sekretari i komitetit, shoku Myslim!
Pėllumbesha dymbėdhjetėvjeēare lexoi me njė frymė lajmėrimin me ca shkronja tė zbehta e tė goditura pėrgjysmė nga makina e shkrimit tė komitetit. Por ajo copė shkresė nuk thoshte asgjė tjetėr, veē fjalėve lajmėruese dhe asaj vulės qė kishte njollosur letrėn me bojė tė zezė, tamam sikur kishte rėnė mbi tė njė glasė pėllumbi.
Pėllumbat e vegjėl krejt indiferent u shpėrndanė pėr tė vazhduar ēukitjen e uritur tė copave tė vogla tė bukės sė misėrt tė lyer me gjizė qė u kishte lėnė nėnė Thėllėza mbi tryezėn e madhe nė mes tė shtėpisė. Ēukitnin duke mos lėnė asnjė thėrrime nga pjesa e tyre tė pėrzihej me thėrrimet e tjetrit, ku kishin tėrhequr me gisht edhe kufirin ndarės mbi shtresėn e lėmuar tė tryezės.
Katėrqindgramshin e bukės sė triskės, qė i takonte ēdo pėllumbi ordiner tė familjes, nėna ua kishte ndarė nė tre pjesė pėr tė tre vaktet. Shtatė pjesėt e mėngjesit, pak mė tepėr se njėqind gram secila me madhėsinė e njė biskote, ua kishte lėnė mbi tryezėn e drunjtė dhe kishte shkuar nė punė qysh nė orėn gjashtė e gjysmė. Gjatė tetė orėve rraskapitėse do tė pėrziente e transportonte llaē me tezgė nėpėr katet nė rritje tė pallatit, pėr tė marrė aq para, sa pėr tė blerė bukėn e misėr dhe racionin e pakėt me sheqer e oriz tė triskave tė ushqimit.
Pasdite sapo arriti nga puna te shkallėt e gurta tė shtėpisė, Pėllumbesha i doli nėnės pėrpara dhe i zgjati lajmėrimin e komitetit. Ajo e lexoi me njė frymė dhe parandjeu diēka tė keqe, por kurrsesi gjėmėn qė do ta priste tė nesėrmen. E kishin thirrur para pak ditėsh nė Degėn e Sigurimit dhe e kishin pyetur pėr fjalėt armiqėsore qė mund tė kishin pėshpėritur shoqet e saj me burrat nė burg, tė cilat punonin te llaēi e tullat ndėrtimit. Dhe pasi nuk i kujtohej ndonjė rast tė tillė e kishte heshtur qėllimisht, se nuk donte tė bėhej spiune e shoqeve, ata i kishin thėnė, se po tė bashkėpunonte me sigurimin, do ta lejonin tė punonte nė ndėrtim, ndryshe do ta ēonin tė pastronte bajgat te stallat e derrave te stallat gjashtė kilometra larg. U kishte premtuar se po tė dėgjonte ndonjė fjalė tė natyrės armiqėsore, do t’u tregonte patjetėr. Por kur kishte ikur prej andej, i kishte bėrė pėrshtypje, si ishte e mundur qė ata kishin aq besim ata tek ajo grua “armiku”! Mirėpo kur kishte biseduar me shoqen e saj tė ngushtė, Ritėn, burri i sė cilės ishte gjithashtu i burgosur pėr agjitacion e propagandė dhe kishte dėgjuar prej saj tė njėjtėn histori, ato thanė tė dyja “Kėta laro tė sigurimit pėshtyjnė burrat dhe duan tė lėpihen te gratė e tyre!”
Atė natė nuk e zuri gjumi dhe u pėrpėlit nė shtratin e drunjtė deri afėr mėngjesit. Pikėrisht atėherė kur gjumi po e kaplonte gjumi nga lodhja, ra disa herė resht zilja e sahatit mbi tryezė dhe ajo u ēua tė bėhej gati pėr tė shkuar te shpella e gjėmės, qė quhej qė quhej zyrė komiteti.
Nėpunėsi i shėrbimit te hyrja kryesore e lejoi pėrzemėrsisht, sapo lexoi njoftimin qė kishte nė dorė. Te zyra e sekretarit, qė kishte qė ishte njė burrė njė fytyrė tė gjatė si tė kalit, hyri duke mendjerė njė dridhje tė lehtė gjunjėsh dhe i filloi para kohe njė rrahje zemre jo ee pazakonshme.
SekretariAi i i tregoi me dorė njė karrige qė ndodhej pėrballė tij. Dhe pasi e shigjetoi me njė vėshtrim tė mprehtė, filloi t’i thotė pa vonesė:
-Tė kam thirrur pėr tė njoftuar njė vendim tė Komitetit Ekzekutiv tė rrethit. Ti duhet brenda javės tė ndash nė gjykatė burrin tėnd armik tė popullit. Nė tė kundėrt, nė fund tė muajit do tu priten triskat e bukės pėr tė gjithė familjen...
Kjo ishte pėr nėnėn e shtatė pėllumbave njė bombė, qė ai e nxori nga goja e tij gjatoshe fare lehtė dhe i ndezi fitilin flakėrues para syve tė saj tė skuqur, njėsoj sikur tė bėnte njė truk fėmijėsh. Gruaja e tronditur deri nė inde, vėshtroi sekretarin e komitetit me atė lloj lemerie, sikur tė gjendej befas pėrpara gojės sė hapur tė njė pėrbindėshi qė po bėhej gati ta gllabėronte me gjithė fėmijėt e saj.
- Po... po... neve jemi tė ndarė pėr pesėmbėdhjetė vjet jemi... Ai nė burg e ne fillikat nė shtėpi !...
- Jo, jo, ti duhet ta ndash burrin ligjėrisht, qė tė mos keni asnjė lidhje me tė, as ti dhe as fėmijėt...
- Po fėmijėt janė gjaku i tij...
- Duhet tė bėhen gjaku i Partisė, jo tė mbeten gjaku i armiqve te saj...
Gruaja fatzezė u pėrtyp hidhur.
- Ē’armik ėshtė ai, zoti Myslim!... Burri im tha nė gjyq, nuk kam dashur kurrė tė arratisem nė Greqi, se edhe po tė isha aty, do isha arratisur pėr tė ardhur nė Shqipėri te shtatė fėmijėt e mi qė janė akoma kėrthi...
- Nuk mė duhet ē’tha ai nė gjyqin e tij, mua mė duhet ē’do thuash ti nė gjyqin tėnd tė ndarjes me tė!
Nėnė Thėllėza kapėrdiu toklėn pėshtymėn e trashur qė i kishte bllokuar fytin dhe lėkundi kryet nė tė dy nė anėt nė shenjė mohimi tė dukshėm.
- Nuk vete nė gjyq unė, s’kam punė me gjykatėn dhe as kam tė drejtė tė ndaj fėmijėt nga babai i tyre, se mė vret zoti...
Sekretari u pėrtyp thatė njė grimė dhe tha me ton tė prerė:
- Atėherė fėmijėt do t’i vrasėsh ti vetė, duke i lėnė tė vdesin pėr bukė...
Gruaja e drobitur u mendua sėrish pėr tė gjetur fjalėt qė do tė thoshte pas kėtij njoftimi tė kobshėm. Dhe pas pak, tha duke u dridhur e tėra:
- Unė do shkoj tė hidhem nė det bashkė me tė shtatė fėmijėt e mi, qė tė mos i shoh duke vdekur pėr bukė!... –- u shpreh ajo vendosmėrisht dhe befas njė ēurg i madh lotėsh tė rrėmbyer i zbritėn deri poshtė fytyrės sė saj tė rreshkur nga puna me ēimento e gėlqere.
Sekretari komitetit i hodhi njė vėshtrim tė mprehtė, mblodhi supet dhe ia kthyetha me zė paksa te ulėt:
- Nuk di unė ēar do bėsh ti, unė di vetėm tė tė komunikoj vendimin komitetit !
Thėllėza krahėthyer nxori shaminė nga xhepi i bluzės prej doku pėr tė pritur rrėketė e lotėve tė tjerė.
- Mosni, juju bėj rixha! Nė keni besuar perėndinė, mos mė lini fėmijėt pa bukė se do me vdesin ! Ju lutem, o zoti Myslim, ju pėrgjėrohem, vini dorėn nė zemėr, se keni vetė fėmijė...
- Unė kam fėmijė, po nuk gaboj t’i lė rrugėve !
Duke ndjerė krenarinė e shprehur edhe me pamjen e fytyrės sė tij, ku mungonin vetėm frerėt e kalit, nėnė Thėllėza u bė mė serioze nė qėndrimin e saj.
- Mirė, po nuk mė thoni, cili ėshtė faji qė kanė bėrė fėmijėt pėr t’i dėnuar me vdekje?
- Fajin qė ka bėrė babai i tyre duhet ta paguani bashkėrisht... – tha zėri i tij i pamėshirshėm.
- Po edhe nėse duhet ta paguajmė tė tėrė, babai i tyre ėshtė dėnuar me 15 vjet burg, pse fėmijėt e tij duhen dėnuar me vdekje?...Ku ėshtė parė e dėgjuar kjo? Atėherė shpini dhe fėmijėt nė burg tė hanė tė paktėn njė pjatė supė, po jo t’i lini tė vdesin pėr kotheren e bukės more zotni! – u shpreh ajo mė nė fund me ton akuzues.
Sekretari e ndjeu veten ngushtė dhe pėr tė dalė nga pyetja e tmerrshme e asaj nėne dhimbsur fėmijėsh, gjeti shkakun pėr tu shkrehur me ton tė lartė:
- Nuk jam zotni unė, akoma s’ke mėsuar tė flasėsh me kuadrot e partisė e tė pushtetit nėpėr zyra ti ?
- Mė fal, po unė tė quaj zot e perėndi, se ke nė dorė jetėn dhe vdekjen e fėmijėve tė mi!...
- Nejse, nejse, mbaruam bashkė !- tha Sekretari me mėrzi dhe gati i zemėruar u ēua nė kėmbė! - Dil jashtė tani se kam punė !
Nėnės fatzezė iu morėn mentė dhe i erdhi zyra vėrdallė me njė rrotullim tė marramendės tė llahtarshėm, sa ishte gati tė lėshohej pėrtokė. Por zgjati menjėherė dorėn te faqja e murit pėr t’u mbėshtetur, qė tė mos turpėrohej duke rėnė mbi dyshemenė me parket dhe u gėrmuq drejt derės, derisa pak nga pak derisa doli nė korridor. Aty ishte njė stol druri i vjetėr, ku u lėshuaul pėr disa ēaste dhe zuri kryet me tė dy duart pėr tė mbledhur veten.
Pastaj u nis dhe arriti nė shtėpi e trullosur e kokulur qė tė mos e shihnin njerėzia rrugės duke fshirė lotėt. Sapo hapi derėn dhe me sy tė mjegulluar pa fėmijėt, u lėshua mbi minderin e kanapesė gati si e vdekur. Pėllumbesha me tė gjashtė pėllumbat vėllezėr iu mblodhėn nė ēast te kryet.
- Ēar ke moj nėnė, tu bėfsha, mė thuaj mua ?! – iu lut Pėllumbesha me sy te zgurdulluar duke u pėrkulur nė gjunjė pėrmbi tė ėmėn.
- Nuk kam gjė ! – u gjegja nėna ajo me njė zė sikur e nxirrte nga fundi i qenies sė saj. – Jam lodhur shumė se erdha me vrap tė bėhem gati tė shkoj prapė nė punė...
Nuk u tregoi asnjė fjalė nga ai vendim i llahtarshėm i pushtetit qė quhej “popullor”, pėrpėr tė mos i tė mos i trishtuar uarfėmijėt para kohe. Por edhe seēpse kishte njė lloj shprese, se ndoshta ata burra komiteti tė pjekur nuk do ta bėnin atė atė krim aq vrastar, sa tė linin shtatė fėmijė aq tė vegjėl pa bukė. Si mund tė vdisnin qenie tė pafajshme, vetėm se babai i tyre ishte dėnuar pėr njė ėndėrr qė i kishte treguarthėnė kėtė shokut spiun, sikur kishte fluturuar me kalė tė bardhė pėrmbi Greqi. E dėnuan se ua deshi puna ta hiqnin qafe, pėr tė frikėsuartrmbur tė tjerėt qė tė mos guxonin ta shihnin shtetin fqinj as nė ėndėrr. Apo pėr tu thėnė udhėheqėsve te tyre komunistė, se edha ata qė drejtonin aty nė jug tė vendit ishin tė zotė tė kapnin “armiq”... Ajo do tė priste derisa tė vinte fundi i muajit, kur ndaheshin triskat e reja tė nėntorit. Atėherė ishte dhe pragu qė ndante jetėn e familjes sė saj nga vdekja.
Por ndonjėherė, kur e pret me padurim, edhe vdekja vonon tė vijė. Fundi muajit pėr fatin e mirė dhe tė keq tė saj, ndonėse donte edhe njė javė, nėnė Thėllėzės iu duk sikur erdhi pas dy javėsh tė ankthshme. Mė 28 tetor ajo shkoi te zyra triskėtimit bashkė me shoqet e punės. Por aty goditja nė tru ishte mė e madhe te gratė e tjera qė prisnin edhe ato gjėmėn e saj, sesa tek ajo vetė, qė kishte bėrė ndėrkohė njė farė pėrgatitje shpirtėrore pėr ta zbutur goditjen e flamosur tė vdekjes.
Shkoi nė shtėpi duarbosh me njė vendim tė ngulitur nė tru ndoshta nga vetė zoti, pėr tė mos bėrė hapin e gabuar qė kishte deklaruar te zyra vrastare e komitetit. Nuk do t’ua bėnte qejfin armiqve tė “armikut” tė saj tė pafajshėm, tė linte namin duke mbytur nė det njė kope me fėmijė dhe veten bashkė me ta.
Ajo mblodhi fėmijėt pėrreth tryezės sė bukės dhe u tha shkoqur e me njė ton krejt tė qetė:
- Dėgjoni kėtu pėllumbat e mi ! Ēoē do t’u them sot, po dua tė mė dėgjoni mirė e tė mendoheni mirė, sikur jeni burra tė mėdhenj... Mė thanė nė komitet qė ne ta ndajmė babanė me gjyq, qė unė tė mos jem mė gruaja e tij dhe ju tė mos e keni mė baba... Si thoni, e bėni ju kėtė poshtėrsi pėr atė baba qė u mbajti nė prehėr qėkur ishit njė pėllėmbė, ju ushqeu me lugėn e vogėl tė kafesė, ju kėndoi kėngė e ju tregoi pėrralla tė bukura, me engjėj qė fluturojnė nėpėr lule, por dhe me kuēedra qė ua presin njerėzve ujin e u pengojnė bukėn e gojės...
- Jooooo, nėnėėėė, jooooo, nuk e ndajmė, babin ! – thirrėn pėllumbat duke hapur sqepin tė gjithė njėherėsh.
- Po mirė atėherė, do bėni tė tėrė si t’u them unė, qė tė mos vdesim nga uria, se ne nuk na dhanė triska pėr kėtė muaj qė vjen dhe nuk do na japin mė bukė pėr tė ngrėnė kėtej e tutje?!
Pėllumbat i zmadhuan rruazat e syve pėr disa ēaste, sa i bėnė si kokrra kullumbri. Pastaj Pėllumbesha pyeti tė ėmėn:
- Po si thua ti moj nėnė tė bėjmė ne ?
- Shko matanė tek enėt merr kompletin e thikave e ma sill kėtu! – i tha ajo sė bijės me ton urdhėrues tė prerė.
Pėllumbesha solli kanistrėn me tė gjitha thikat, ia vuri nėnės pėrpara dhe tė gjithė sė bashku ata prisnin me sytė e mėdhenj si yje tė ndezur, ēdo tė bėnte ajo me tėrė ato thika.
Nėna u ndau tė gjithėve nga njė thikė nė dorė dhe krejt e ēelur nė fytyrė u tha ėmbėlsisht:
- Tė gjithė bashkė ne do shkojmė ta shkulim vdekjen tonė nga dheu i malit qė tė na shporret nga shtėpia! Qė tė rrojmė e tė presin babanė qė na do dhe e duam, derisa tė na vijė prapė nė shtėpi. Tani bėhuni gati, tė shkojmė pėr tė mbledhur radhiqe, lėpjeta, labota, e nga tė tėra lakrat e egra. Unė do ua ziej me njė dorė oriz tė blerė e do t’ua mbush pjatat plot, sa tu bėhen faqet tė kuqe si molla...
Atė ēast mė vogli i pėllumbave, qė sapo kishte mbushur vitin, filloi tė tundte thikėn e vet dhe po kėnaqej qė tė tjerėt i shmangeshin dorės sė tij. Pėllumbat zunė tė qeshnin aq fort me tė, sa u shkėlqyen faqet dhe me thikat nė duar e duke gugitur, fluturuan drejt malit me bar tė njomė, ngjitja e tė cilit fillonte prapa shtėpive tė fundit tė qytetit.

 

Para lamtumirės

Tregim

Teksa surbte kafen mendueshėm, Gjin Prendi mprehu dėgjimin te melodia me ēifteli qė nisi tė emetohej nė radio. Rropama e tingujve qė derdhej nga telat e instrumentit tė padukshėm, i kishte krijuar nė pėrfytyrim rrjedhjen e njė ujėvare shkumėzuese tek thėrrmohej nė fund tė shkėmbit. Kėnaqėsia qė ndjeu nė ato ēaste ia mbushi gjoksin plot. Duke dėgjuar ashtu i kredhur nė ndjesi tė kėndshme, ai shkoi vetėm shpinėn e dorės pėr tė fshirė njollosjen e filxhanit nė mustaqet e mėdha, tė bardha, qė ngjanin me dy fjolla bore nė zgrip tė shkrepit.
Papritmas u ndie gėrvima e derės sė jashtme tė kullės dhe pas tre-katėr hapash tė nxituar, u shfaq te pragu i konakut tė zjarrit i biri i tij, Lulashi.
-Or Tatė! -thirri duke u mbushur me frymė. -Ndije ēka po ndodh! Mark Vuka ashtė tue e lanė kėtė jetė!...
Plaku Gjin e shigjetoi tė birin nga nėnvetullat e trasha dhe mbeti gati pa frymė. Filxhani i ngriu nė afėrsi tė gojės sė hapur.
-A s'e ke mendjen, a s'e ndigjove mirė, or Tatė? Po vdes ai, qė tanė jetėn e vet lypi veē vdekjen tande! - theksoi Lulashi me ton tė lartė tė gjithė pėrmbajtjen e rėndėsishme dhe tronditėse tė kėtij lajmi tė papritur.
Por plaku ia kishte ngulur vėshtrimin, sikur me sytė e vet do tė hapte njė brimė nė ballin e sheshtė tė tė birit, pėr tė depėrtuar direkt nė thellėsitė nga ku buroi ai kumt i beftė. Dhe pėrsėri nuk mundi tė flasė. Sinjali tronditės i kėtij lajmi u pėrcoll nėpėr trurin e tij, duke u pėrplasur me forcė nė tė gjitha nyjet e degėzimeve nervore dhe arriti te qendra pėrkatėse me mjaft vonesė.
Lulashi brodhi shikimin e ndezur nėpėr fytyrėn e qetė tė tė atit, pėr tė kėrkuar efektin e paramenduar tė lajmit qė solli. Por duke mos kapur ato shenja trazimi qė priste tė shihte nė dallgėzimet e rrudhave tė tij, shtangu pėrbrenda kornizės sė derės, si njė pikturim statik i figurės sė malėsorit.
-Ma sill njatė shkop, or tė pastė Tata! -tha plaku mė nė fund me njė zė tė lehtė dhe e la filxhanin ngadalė mbi kornizėn e drunjtė tė vatrės. -Njitash po i shkoj fill e te shpia!...
Ky vendim i kobshėm, qė mori plaku papritmas, e bėri Lulashin t'i zgurdullojė sytė, aq sa grija e retinave ia mbuloi krejt ninėzat nėn ballin e mprehtė dhe nė vend tė tyre u duk sikur shkėlqyen dy guralecė tė hirtė.
-Heu, ēa je tue qit sot prej goje, si me qenė i ēartun, or tatė!...Gjin Prendi ke shpia e gjaksit tė vet pas pesėdhjetė vjet mėnie!? -pyeti me ton shpėrthyes duke zgjatur krejt trupin pėrpara nga ēmeritja.
-Po, lum tata pėr ty, or Lulash, njashtu jam tuj thanė.
-A thue po tė ndigjoj saktė e s'po mė bajnė veshėt, bre?
-Veshėt i ke si dreni nė majė tė bjeshkės, or bir, e unė s'po pėrtoj me tė thanė edhe nji herė, se kam katėrdhetė vjet qė jam nisė me shkue. Me zemėr kam mbėrritun, me kambė ala jo. Ndoshta zemra e qetė m'i ka qetue edhe hapat. Ndoshta kam pritun ardhjen e Mark Vukės tek unė. E tash nderi e burrnia e lypin me shkue atje larg edhe me kėto kambė tė cungueme...
Lulashi hodhi shikimin te kėmbėt e sėmura tė tė atit, mandej e ndali te gjoksi i rrėgjuar nga pleqėria. Befas iu bė sikur njė krismė plumbi hapi aty njė rrėke tė kuqe dhe prej saj iu pėrflakėn sytė. Pėrfytyrimi qė lindi atė ēast nė trurin e tij e bėri tė mendoj pėr boshėsinė e rrypit tė mesit nė shtatin e plakut.
-Tash po ta sjell alltien, -tha dhe u bė gati tė lėvizė.
-Jo, besa! -refuzoi plaku duke u rrekur tė mbathė opingat.
-Po arma s'i ka mungue kurrė shtatit tand, or Tatė! -ngulmoi Lulashi dhe u pėrkul ta ndihmojė.
-E pra, sot s'mė duhet pėr kurrgja. -u gjegj plaku dhe si i mpirė nga gjunjėt bėri drejt derės.
Lulashi e ndoqi pas.
-Ku...kuuu, pėr ty, or Tatė, Mark Vuka vėrtetė po vdes, po ai ka nė kambė nji taborr me gjaksa tė gjallė...
-Pėr tė gjallėt jam tuj shkue... -tha plaku me shpėrfillje.
-Po ata e kanė brezin tė ngjeshun me plumba, or trim i malėsisė!
-E paēin pėr nderin e kullės sė tyne.
I biri u pėrtyp njė grimė. Mandej shkoi nė konakun tjetėr, mori pas derės bastunin me kokė dreri dhe ia solli nė ēast.
-A tė vij edhe vet me tė shoqnue?
-Tu rrittė ndera, tash qė u ēova nė kambė e gjej rrugėn vet.
-Po si ke me e kalue shkambin e madh?
-Njashtu si tė tanė burrat e malėsisė, or tė pastė Tata!
Lulashi mblodhi supet dhe heshti. Ra nė mendime. U zhyt nė merak tė thellė.
Hieja e plakut shtatmadh u ēvendos dhe lėvizi nėpėr oborr. I mbėshtetur nė shkopin e tij tė vjetėr, ai pastroi dy-tri herė fytin me njė kollė tė mbytur dhe pėshtyu nga gardhi. Frymėmarrja e thellė nė ajrin e pastėr ia ngrohu gjoksin dhe ia mbushi damarėt me gjak. Qėllimi pėr tė cilin e nisi kėtė rrugė, ia gjallėroi papritmas tėrė qenien. Ai pati ndjesinė e ripėrtėritjes dhe kjo po e bėnte mjaft tė lehtė nga trupi. Tani edhe kėmbėt e vuajtura nga reumatizma sikur harruan tė ankohen.
Qielli i ngushtė sipėr luginės ishte transparent si qelq. Dhe brigjet e largėt deri nė fund tė maleve tė hirtė ishin mbytur me dritė tė bardhė. Nėpėr vargjet e taracimeve jeshilonin misrat e fshatit, qė pėrkundeshin lehtė nė djepet e tyre tė gurtė prej flladit tė freskėt alpin.
Plaku Gjin bėri pėrpjetė drejt njė rrugine tė ngushtė, e cila dredhonte pėrmes drurėve tė arrave qė kishin lidhur njė mori kokrrash. Pėrballė i doli vargu i alpeve tė lartė me pamjen e vet madhėshtore. U ndal njė grimė dhe i kundroi me mall. Pati njė vėrshim tė menjėhershėm kujtimesh dhe emcionesh. Te ajo krifė shkėmbore qė ngrihej deri lart qiellit, me atė bukuri shkrepash qė s'i gjendej shoqja, kishte gjetur mbėshtetje jeta e tij e gjatė. Shkrepat qysh nė fėmijėri kishin lėnė nė karakterin e tij shėmbėlltyrėn e tyre, diēka nga paepshmėria shkėmbore. Aty ai kishte gjetur gjithmonė strehim dhe shpėtim nga rreziqet e shumta qė e kishin kanosur nė jetė. Kėrkoi me sy rrugėt dhe shkarėzimet e pjerrta nga ngjitej nė djalėrinė e tij tė hershme. Nė ata pėrrenj e shpella, kishte pritur armiqtė me pushkė dhe qe fshehur nga hasmi kur ishte komit. “Si jam ngjitur e kam zbritur nė ato shtigje drerėsh? –mendoi- ...Eh, djalėri kaprolle! " Shtati i tij i lartė kishte derdhur pėrrenj djerse nėpėr ata male tė thepisur. Tani ndjente nostalgji dhe e kishte marrė malli pėr atė djalėri tė djersitur. Por, me ē'po shihte sot, lisit tė lashtė i kishte mbetur pak lėng nėn lėkurė. Ai ndalej herė pas here pėr tė rifituar forca dhe, duke vėnė dorėn strehė mbi vetulla, hidhte nga njė sy tutje luginės. Nėpėr kreshtat e hirta tė alpeve zbardhėllonin pllanga akujsh qindravjeēarė. I kishte shkelur ato lartėsi njė pėr njė dhe gjurmėt e tij tė ngjeshura nėpėr dėborėn e viteve kishin mbetur aty, si tė shkruara nė pėrjetėsinė e bardhė. "Ne malėsorėt lejmė dhe e kalojmė jetėn kėtu, vetėm pėr me i mbrojtun kėta shkėmbinj tė lartė nga gjurma e huaj. - tha me vete.- Prandaj gjithkush prej nesh, para se me vdekė, nė akujt e tyne duhet tė ketė lanė gjallė gjurmėt e veta. Pėrndryshe si mundet me thanė, kam jetue nė bjeshkė?"
Ato shkrepa ishin bėrė edhe foleja e ngujimit tė Gjin Prendit pėr tė shpėtuar nga gjakmarrja e Mark Vukės, pėr tek i cili ishte nisur sot. Tė parėt e tyre kishin vrarė njėri-tjetrin dhe radha i kishte ardhur Gjinit. Ata i kishin dalė disa herė nė pritė pėr tė vrarė. Marku kishte qėlluar mbi tė me gjithė urrejtjen e egėrsuar tė fisit, por plumbi i kishte shkuar Gjinit nė ije tė xhamadanit dhe ai ishte detyruar tė fshihej nė shpellat e shkrepave. Doli me pushkėn nė dorė, vetėm kur dėgjoi krismat e para tė luftės dhe mori rrugėn pėr te Qafa e Agrit, ku Serbėt kishin hyrė nė pėr tė pushtuar Veriun, duke pėrfituar nga Lufta Italo-Greke qė zhvillohej nė Jug.
Gjinit iu rishfaq nė kujtesė viti '41, kur ai bashkė me njėqindedymbėdhjetė burra tė armatosur nga fshati i tij u kishte dalė pėrpara te Qafa shkėmbore e Agrit. Mitralozi i huaj po sharronte shkrepat e tij tė dashur, duke i kthyer nė cifla dhe pluhur. Ai s'duroi dot dhe i kishte shkuar mitralierit nga shpina me alltie nė dorė. Ishte hedhur pėrmbi tė si fajkua, i kishte rrėmbyer armėn e tmerrshme qė villte zjarr dhe ia kishte numėruar tė gjithė dhjetėshen nė lule tė ballit. Pastaj mitralozin e kishte fshehur nė njė guvė, se nuk dinte ta pėrdorte askush nga luftėtarėt e tij. Mė vonė, pasi u zbrapsėn tė huajt, e kishte sjellė nė shtėpi dhe mėsoi ta pėrdorte vetėm kur u lidh me luftėn ēlirimtare.
Mirėpo tre male mė tutje edhe Marku u lidh me kėtė luftė. Kėshtu, tė dy trimat, hasmė deri nė vdekje, kishin dalė pėr tė ēliruar vendin, njėri nė Dukagjin, tjetri nė Tropojė. Tė dy arritėn tė bėhen komandantė batalionesh. Lufta bėri tė njohur nė malėsi edhe karakteret e tyre. Pėr Mark Vukėn thuhej, se ishte "Trim i menēėm" , ndėrsa pėr Gjin Prendin "Trim i ēartun".
Marku i kishte parė edhe nga afėr trimėritė e Gjinit. Por sa herė i thėrriste zėri i atdheut nė beteja tė pėrbashkėta, pushka e tij kthehej vetėm nga armiku. Kėshtu ishte zakoni. Ky ishte ligji i maleve. Dhe ja, kaluan kaq vite. Tė dy jetonin si dy male, secili nė lavdinė e vet. Secili nė pleqėrinė e vet, larg njėri-tjetrit. Tani Marku po vdiste i pari...
Plaku Gjin filloi t'i ngjitej shkėmbit tė madh gjatė njė rrugine tė shkallėzuar me thepa gurėsh, nga mund tė kalohej pa kafshė e pa shok te supi. I kishin buluar djersėt nė trup dhe kjo i dukej gjė e mirė. Shkelte rėndė dhe mendjen s'e kishte te kėmbėt qė po i thernin nga reumatizmi, por te Marku dhe njerėzit e tij. Si do ta kuptonin ata kėtė vajtje nė prag tė vdekjes? Si do ta prisnin kėtė vizitė tė papritur? Do ta quanin pendim e nderim para lamtumirės sė Markut, apo shprehje e triumfit tė Gjinit qė mbetej ende gjallė?... Nė mos gjysmė shekulli nė hasmėri, tė paktėn dyzet vjet pas ēlirimit, ata s'kishin pasur kontakte me njėri-tjetrin. Gjaqet e vjetra ishin falur gjithandej dhe ata tė dy e kishin ulur pushkėn e hasmėrisė pėrgjithmonė. Por nė shpirt u kishte mbetur ende hija e saj dhe asnjėri s'e jepte veten te tjetri. Aq mė tepėr tani, qė pleqėria i kishte gozhduar nėpėr kulla. I mbanin pėr patriotė tė dėgjuar nė tė gjithė Veriun dhe secili gėzote respektin e madh tė malėsorėve. Pėrveē tė moshuarve, qė mund tė besohej, se e kishin harruar tė kaluarėn e gjakut tė kėtyre trimave, tė rinjtė nuk dinin asgjė pėr kėtė gjysmė shekulli tė akullt, qė i kishte mbajtur larg nga njėri-tjetri dy burrat e shquar tė malėsisė.
Plaku Gjin, i sulmuar nė tru nga dilemat, ēapitej drejt kullės sė Markut ngadalė, por vendosmėrisht. Atė rrugė tė ngushtė, qė po e ēonte tani fill e te strofka e llahtarshme e tjetrit, nuk e kishte marrė dot me mend as nė ėndrra. Para dyzet vjetėsh edhe trungjet e pemėve do t'i ngjanin me njerėz nė pritė. Edhe degėt e zgjatura mbi rrugė, do t'i dukeshin pushkė qė e kishin vėnė nė shėnjestėr. Edhe guralecėt do t'i shėmbėllenin me pirgje plumbash qė prisnin rradhėn pėr tė vjellur zjarr pėmbi tė, deri sa tė shkėrmoqej e tė bėhej pluhur. Po tani mjetet e gjakmarrjes i kishte zhvleftėsuar koha dhe sė fundi, afrimi i vdekjes sė Markut e kishte bėrė atė rrugė mė tė sheshtė. Marrjen e kėtij vendimi tė papritur ia kishte kėrkuar ndėrgjegja, nderi dhe lartėsia nė tė cilėn ndodhej figura e tij. Dhe ai iu bind kėsaj thirrjeje tė brėndėshme, pa vėnė nė diskutim rrjedhojat negative qė mund tė vinin prej saj.
Ndaloi nė afėrsi tė kullės sė lashtė me myshqe tė Vukajve. Dhe para njė gardhi me listela tė reja u mbush me frymė. Gjoksin e ndjente prush. Lodhja iu zhduk nga trupi si me magji. Nga fundi i oborrit njė qen i murrmė e priti me tė lehura tė forta e me kėrcime tė hovshme, gati tė shkėputej prej zinxhirit. Dikush doli njė grimė te porta e kullės dhe hyri pėrsėri brėnda. Gjini priti...
Mandej njė djalė i ri, me sytė depėrtues tė ngulitur pėrmbi tė dhe me duart lėshuar mbi kofshėt me pantallona kadife tė zėzė, e shoqėroi krejt i heshtur. Ēuditėrisht, nė buzėt e tij nuk ishte fshehur asnjė pyetje dhe nė mendjen e tij nuk pluskoi asnjė kuriozitet pėr vizitorin e paftuar qė po ēonte brėnda.
Gjin Prendi kapėrceu pragun dhe shkeli nė plloēat e gurtė, sikur nėn opinga tė kishte dy patkonj ēeliku. Mandej duke u ngjitur nė katin e dytė tė kullės, iu duk sikur gurėt e shkallėve lėviznin e pėrplaseshin me njėri-tjetrin duke shkrepur xixa. Pesha e rėndė dhe e heshtur e kėsaj shtėpie tė errėt dukej sikur kėrkonte ta shtypte bashkė me hijet e saj. Ai u ndal te dera e konakut tė Markut, ku dalloi si nė mjegull njė turmė njerėzish. Papritmas lėshoi kokėn mbi gjoks nė shenjė nderimi dhe qėndroi ashtu sikur tė kishte ngrirė befas. Asnjė nuk lėvizi. Vetėm gjuhėt e flakėve tė zjarrit, qė digjej nė vatėr, lėpiheshin mbi muret e gurtė tė zbardhur me gėlqere dhe mbi pushkėn e gjatė tė varur sipėr oxhakut.
Dikush prej tyre tha me njė zė tė dridhshėm burri:
-Mirė se erdhe e mirė se tė pru zoti, or Gjin Prendi, mbarėsi sjelltė kėmba jote!
Plaku Gjin nuk ktheu pėrgjigje, por vuri dorėn mbi zemėr dhe vijoi tė qėndronte nė pozicionin kryeulur.
Mark Vuka ishte shtrirė mbi njė shtrat tė madh prej druri, si mbi shpinėn e njė katallani tė pamposhtur me katėr kėmbė, nga i cili merrte parreshtur helmet e lėngatės. Ai po jetonte ēastet e fundit tė njė agonie qė po zgjaste prej dyzetetetė orėsh. Mjeku, qė e kishte vizituar dy ditė mė parė, ua kishte prerė shpresat dy djemve tė tij qė i rrinin te koka. Mosha do tė bėnte punėn e saj. Qysh prej dy ditėsh ai nuk komunikonte mė me njerėzit. Goja e tij ishte mbyllur pėr tė mos u hapur as pėr amanetet e fundit dhe as pėr mashtrapėn e ujit qė gjendej aty pranė.
Nipi, qė solli nga jashtė vizitorin e largėt, shkoi iu pėrkul te veshi dhe sa pėr t'i bėrė qejfin tė sapoardhurit, i pėshpėriti me zė tė ndjeshėm:
-Zgjohu njė dekikė, or Bacė, Ka ardhun Gjin Prendi!...
Por pėr habinė e tė gjithėve, kėto fjalė patėn pėr Markun njė fuqi tė tillė, qė edhe nga varri do ta kishin ēuar nė kėmbė. Ato i ranė si goditje topuzi nė zemėr dhe regėtimat qė shkrepėtinė prej tyre ia rindezėn gjakun qė kishte filluar t'i venitej. Ai ngriti kokėn lehtė dhe pastaj zgurdulloi jashtė mase sytė e humbur thellė nė gropat e nėnballit. Nga reflektimi i zjarrit, u duk sikur dy flakėza qiriri u ndezėn nė njė kafkė mortore. Damarėt e qafės qė mbanin peshėn e kokės, i kėrcyen nėn lėkurė si litarė tė tendosur. Me njė stėrmundim tė tillė gjymtyrėsh, ai dukej sikur nga ēasti nė ēast do tė brofte prej shtratit tė vdekjes pėr t'i dalė pėrballė Gjin Prendit. Por lėkundja e dridhėshme e kokės sė tij prej meiti tregoi qartė, se ishte tepėr i raskapitur. Dy djemtė u pėrkulėn menjėherė dhe e ngritėn nga supet. Kopsa e kėmishės, qė iu zbėrthye vetiu, tregoi gjoksin e zgavėrt tė njė skeleti, qė u duk sikur po ngrihej nga arkivoli.
-O zot!... -dikush ofshajti nga ēudia qė po i shihnin sytė.
Gjin Prendi vazhdonte tė qėndronte pėrballė me pamjen e njė statuje shkėmbore e me vėshtrimin tė hedhur ngultas, mbi atė qė kishte qenė rivali i tij i pėrjetshėm nė dashurinė e madhe pėr ta jetuar kėtė botė. Dhe pasi ndeshi sytė e tij tė venitur, tha me ton gjėmimtar:
-Mirė se tė gjej, Mark Vuka! - zėri i tij jehoi pėr pak sekonda nė tė katėr faqet e mureve tė kullės.
Sytė e Markut e dalluan atė si pėrmes njė mjegullnaje tė dėndur. Ai e mbushi me frymė gjoksin e drobitur dhe shpėrtheu prej tij ca tinguj rrėqethės qė ishin midis zėrit dhe klithmės:
-Pėr ēa ke ardhė... nė ditėn e mortit tim...Gjin Prendi?... - Oshėtima e dridhėshme e kėtij zėri, qė vinte nga kufijtė e largėt tė pėrhumbjes njerėzore, u suall rrotull kullės njė copė herė.
-Kam ardhun me t'i falė nja dy sahatė jetė, or Mark Vuka, se e di qė nė sytė e mi ti nuk vdes!... - kumboi zėri i ngrohtė i Gjinit dhe pas kėtyre fjalėve, me njė gjest tė devotshėm ai pėrkuli sėrish kokėn mbi gjoks.
Nė kullėn e lashtė u bė njė heshtje aq e thellė, sa ndjehej vetėm mola qė brente trarėt e vjetėruar tė lisave. Tė gjithė kishin mbetur si tė goditur nė vend nga kjo atmosferė e ngurtėsuar papritmas.
Mark Vuka u rimbush me frymė, sa i krisėn shkarpat e thata tė brinjėve. Po nuk mundi tė pėrgjigjej menjėherė. Truri i tij, i zgjuar befasisht prej gjumit tė vdekjes, rrekej tė fitonte ekuilibrin. Mendoi turbull, se do tė ishte vėrtetė turp i madh tė vdiste para syve tė Atij... Ta shihte Ai tė mundur, tė rrėzuar, tė pėrpėlitur nė krahėt e zinj tė mortit... Ta shihte ai me sy prej fitimtari... Jo, jo, kurrė! Tani kishte ardhur koha qė ta tregonte trimėrinė e vet edhe nė pėrleshjen e fundit me vdekjen. "Mbahu zemėr edhe pak! Mos mė ler!..." gati sa s'thirri me zė.
-Heu, bre... ēa po thue!...Jo besa s'kam ndėrmend me vdekė!... - fjalėt i dolėn tė rrokėzuara, si krismat e degėve tė lisit kur digjen nė zjarr.
Bijtė dhe nipat ishin shushatur dhe me sy tė shqyer shikonin tė sapongjallurin, sikur nga ēasti nė ēast do tė brofte nė kėmbė e te rrokte alltien pėr t'i dalė ballėpėrballė Gjin Prendit legjendar.
-Mbahu, pra, or trim, e dashtė Zoti i madh po tė fal edhe diēka nga jeta e vet e pasosun! -shtoi plaku Gjin me dashamirėsi.
Fjalėt e tij kishin pasur brėnda njė energji tė ēuditshme. Ato e rindezėn gjakun e shuar tė Markut dhe sikur ia ēmpinė damarėt e akullt nga qafa deri nė fund tė kėmbėve. Ndjeu se kthetrat e vdekjes, qė po e mbanin mbėrthyer e po e mundonin aq shumė, u shkėputėn papritmas nga trupi i tij e ranė pėrtokė si copra druri. Ai mbylli sytė njė grimė herė i rrėmbyer nga njė kėnaqėsi ēlodhėse. Mirėpo atė kohė iu pėrvijua nėn qepalla figura mirėdashėse e Gjin Prendit, tek qėndronte kokulur para tij nė pritje tė njė fjale miqėsore. Hapi qepallat sėrish dhe me sytė si dy dritėza tė sapondezura nė fytyrėn e zbardhur si njė copė akull, e kėqyrii me njė vėshtrim tepėr zhbirues. E vėshtroi me tru. Me zemėr. E vėshtroi gjatė, duke u dridhmuar. Ai vėshtrim ishte i ngarkuar me kėrshėrinė e viteve. Me dėshirėn gjysmėshekullore pėr ta takuar njė herė, por dhe me mirėnjohjen e ditės sė sotme. Pastaj shikimi i tij u bė mė i butė dhe mė pas u pėrzie me vėrshimin e njė zėri tashmė krejt tė qetė e fare tė kthjellėt:
-Zoti e ndigjoftė urimin tand, or Gjin Prendi... Pra, qofsh i falun pėr gjithė ēka mė ke pasun borxh e hallall ta baftė zoti, or trim!
-Qofsh bekue, e i falun pėrjetė edhe prej meje, nė kėtė botė e nė atė botė, or kreshniku Mark Vuka!...
Pas njė shprehjeje tė lehtė kėnaqėsie qė ia flladiti fytyrėn e vrerosur, Marku zgjati drejt tij njė dorė tė thatė me gishtrinj tė zbehtė tėrė damarė qė i dridheshin. Dhe me njė psherėtimė tė lehtė tha:
-Bjere njatė dorė, or krenar malėsie!... Se aq sa tė kam ndie pėr trim, besa paske kenė edhe bash burrnie!...
Gjindja rretheqark kishin ngrirė, ishin stepur nėn peshėn e pazakontė tė kėtij dialogu trimash, qė i ngjante dialogut bubullues tė dy maleve nė stuhitė e mėdha dimėrore.
Dora e Mark Vukės, me pėrvijime tė qarta kockash gjithė nyje, kishte qėndruar pezull, si ajo dega e kėputur qė lėkundet brėnda ujrave tė njė pėrroi, duke pritur mbėshtetjen te dora e tjetrit.
Gjin Prendi bėri ca hapa fare tė zakonshėm, por qė nė atė mjedis tė mbyllur kulle, ku zotėronte heshtja, patėn tingullimin e trompetės. Sytė e tij shprehnin tani njė dinjitet tė rreptė. Ai kapi nė ajėr dorėn e regjur e tė dėgjuar pėr trimėri, po qė s'e pati rrokur kurrė pėr ta shtrėnguar miqėsisht nė jetėn e tij. Dhe atė ēast ndjeu pėrbrėnda dorės sė vet tendosjen e stėrmunduar tė muskujve tė njė njeriu, qė i grumbulloi te njė dorėshtrėngim burri tė gjitha ndjenjat dhe energjitė e fundit. Marku mbahej duke shtrėnguar dhėmbėt me njė kėrcitje tė ethėshme, sepse nuk donte t'i dilte shpirti nė sy tė tjetrit. Dhe sakaq e shikonte ngultas me bebėza tė zmadhuara si dy eklipse tė vegjėl dielli nė perėndim.
Atėherė fytyra e Gjinit u kthye padashur nga njerėzit qė e kishin harkuar dhe mori njė shprehje sikur pyeste: Pse habiteni, a s'luftuam dhe u pėrpoqėm nė kėtė jetė pėr malėsinė tonė, sikur tė ishim miq, pse duhej tė vdisnim si armiq?... Mendoi kėshtu dhe ndjeu se pak nga pak brėnda dorės sė tij gjithēka po zbutej. Dora e Mark Vukės gjithnjė e mė tepėr po i nėnshtrohej dorės sė tij, po i dorėzohej besės sė tij. Derisa midis gishtave i mbeti njė gjymtyrė e qullėt, e kėputur, pa jetė, qė u harkua befas. Mandej Markut iu var koka prapa dhe u lėshua i tėri nė duart e djemve. Ata e ulėn me kujdes mbi nėnkresė.
-Mos ka ra nė gjumė? - pyeti dikush aty pranė.
Njėri nga djemtė vuri veshin mbi zgavrėn e gjoksit tė tij.
-Jo, sapo dha shpirt... - tha pas pak duke u ēuar ngadalė.
-Shpirti i tij shkoftė nė qiell ! - tha dikush i pari dhe tė tjerėt pasuan fjalėt e tij.
Pastaj heshtja e nderimit u shtri gjerėsisht nė tė gjithė hapėsirėn e konakut. Bijtė dhe nipat nuk zunė tė qajnė. Por shikonin tė vdekurin, sikur ai nga ēasti nė ēast do tė niste tė tregonte ndonjė nga bėmat e shumta nėpėr male, apo do t'i thėrriste sėrish, pėr t'i dėrguar diku, me porositė e tij tė shpeshta pėr shokėt dhe miqtė e shumtė tė shpėrndarė nėpėr tė gjithė gjerėsinė e ashpėr tė malėsisė.

 

Porta e shqyer

Tregim

 

Altini dhe Mada ishin njohur prej disa muajsh dhe ishin lidhur me njė dashuri tė lindur nga afėrsia e pėrditshme. Ata punonin bashkė nė shtypshkronjėn "Iliria", ku ai shėrbente ndihmėsmakinist dhe ajo libralidhėse. Altini ishte njė djalosh fytyrėqeshur, energjik dhe shpatullgjerė. Kurse Mada kishte pamjen e njė vajze tė mbushur me krenari, delikatesė dhe zhdėrvjelltėsi.
Pas disa takimeve nėpėr lokale, pėr tė rrufitur ndonjė kafe, apo pėr tė shijuar ndonjė akullore, ata vendosėn tė shkojnė tė dielėn nė malin e Dajtit. U kishte gufuar gjoksi nga ndjesitė drithėruese pėr njėri-tjetrin dhe ishin puthur disa herė. Por tashmė, qė secili kishte fiksuar besimin e plotė te afrimi shpirtėror i dyanshėm, u kishte lindur dėshira e pashprehur, se kishte ardhur koha tė afroheshin edhe fizikisht. Altini mendonte, se pėrveē atij mjedisit tė gjelbėruar nė majėn e malit tė Tiranės, ku kryeqyteti do tė shtrihej nėn kėmbėt e tyre tė ngėrthyera, nuk kishte ku bėhej mė mirė dashuri. Por edhe Madės i kishte pluskuar ndėr mend, se atė ditė dhe nė atė vend tė qetė, larg ēdo syri tė mundshėm familjar, mund t'i dorėzohej tėrėsisht dhe pa druajtje tė dashurit tė zemrės. Duke qenė tashmė krejt e gatshme, pas gjithė atyre rasteve tė pėrsėritura, kur ai kishte zgjatur dorėn deri te tė brendshmet e saj.
Hipja nė teleferik dhe ngjitja pėrpjetė malit me kabinė ajrore, ishte diēka mjaft e bukur, romantike dhe kėnaqėsindjellėse. Kabinat e qelqta vinin varg njėra pas tjetrės, si rruaza vigane nė tespihet e plakut Dajt. Prej tyre zbrisnin e ngjiteshin pareshtur vajza me xhinse tė puthitura pas kofshėve dhe djem me flokė tė shpupuritur e tė lyer me xhel. Sot ata tė dy pothuajse fluturonin drejt qiellit dhe kjo gjendje u kishte krijuar emocione tejet tė kėndshme. Aty brenda kabinės ata u puthėn disa herė edhe ato puthje fluturimtare kishin njė shije disi ndryshe, mė rrėqethėse e mė zjarrndezėse.
Mezi duruan sa zbritėn nga teleferiku. Kėrkuan rretheqark njė vend tė pėrshtatshėm, ku mund qėndronin tė vetmuar, nė qetėsi tė plotė dhe pėrballė peizazhit madhėshtor tė Tiranės. Gjetėn njė hije me bar jeshil, tė vesuar nga procesi i fotosintezės sė pandotur prej automobilave dhe pastruan vendin nga gurishtat. Ndonėse gjinkallat i kėndonin vapės sė fundkorrikut, aty ndjehej menjėherė freskia e ajrit transparent tė Dajtit, tė mbushur me cicėrimat e zogjve gojėshqyer tė verės. Shtruan plastmasin e palosur, tė cilin Altini e kishte marrė me vete, i pėrgatitur enkas pėr kėtė qėllim. Ky detaj i thjeshtė, e bėri mė tė plotė bindjen e Madės, se sot ai do t'i kėrkonte patjetėr plotėsimin e dėshirės pėrvėluese qė e digjte prej kohėsh.
Dhe ashtu ndodhi vėrtetė. Si djalė i pakonsumuar nga femrat, Altini filloi shpejt tė japė shenjat e para tė padurimit. Madje, me t'u ulur Mada pėrtokė, ai e shtriu nė ēast dhe filloi me disa veprime tė pakontrolluara, qė tregonin se i kishte hipur gjaku nė kokė. Ajo po vėrente me habi, se si ai lėpinte e thithte i limaksur cicat e saj tė vogla, njėsoj si fėmijėt e gjirit dhe murmuriste, duke rėnkuar me njė pėrgjėrim dashurie tė padėgjuar mė parė:
-Oh, sa tė mira i ke! Dua tė pi nga cicat e tua!… Vdiqa, dua tė pi qumėsht!…
-Po ku kanė qumėsht ato tani! - ia ktheu vajza delikate qė skuqej e dridhej nga turpi, duke u ligėshtuar nė fytyrė nga kilikosjet dhe kafshimet e pareshtura.
Teksa ai po e mbyste me tė puthura nga gjoksi deri te kofshėt, Mada kureshtare hetonte me kureshtje shprehjet e fytyrės sė tij me njė vėshtrim tė mbėshtjellė butė, qė digjej si zjarr i fshehur dhe mezi priste tė ndiente nė trup shqytėn djaloshare. Sakaq dora e tij e dridhshme i hoqi tė mbathurat me ngut dhe sa hap e mbyll sytė trupi muskulor i Altinit u ngjesh mes kofshėve tė saj tė brishta. Pas pak sekondash ajo ndjeu, se ende pa trokitur mirė nė derėn e fshehtė tė trupit tė saj, “vizitori” i ftuar filloi tė sillej si mik i paftuar. Dhe ashtu i fortė si ēekiē i lėmuar po punonte pareshtur, duke synuar tė shkallmonte portėn e brendshme tė kolonadave tė saj tė trandafilta. Por mė kot… Porta e Evės ishte shqyer nga njė Adam tjetėr para tij… Dhe nė ēastin teksa ajo ishte bėrė prush e tėra, sulmi i Altinit u ndėrpre krejt papritmas. Ashtu siē e filloi vrullshėm, ai edhe e mbaroi shpejt, pa arritur tė shuaj dhe zjarrndezjen e Madės.
Shkak u bė ai konstatim krejt i papritur, qė e bėri Altinin tė mos i mbetej fare kohė pėr tė menduar, se dashuria e saj mbeti pa shpėrblyer. Ndryshe nga ē’kishte pritur, ai kishte ndjerė fare qartė penetrimin brenda saj pa kurrfarė pengese dhe pėrfundimin e aktit pa shenjat e dėgjuara prej shokėve pėr vajzat virgjėresha. I shtangur nė njė heshtje plot mendime, Altini mbeti pėr disa ēaste si peshku i sapodalė nga uji, qė mbetet gojėn hapur pėr tė thithur oksigjen. Nė vetėdijen e tij ishte fiksuar vlerėsimi i hershėm, se gjetja prishur e vajzės me tė cilėn mendon tė lidhesh nė jetė, do tė ishte njėsoj si marrja nė dorėzim e njė ndėrtese tė shkatėrruar. Asgjė tjetėr nuk do t’ia kishte tronditur aq fuqishėm ndjenjat e ylberta pėr Madėn, sesa ky fakt i tmerrshėm, qė e bėri tė stepet para saj si mumje egjiptiane.
Mė sė fundi Altini e pėrmblodhi veten dhe pa e kėqyrur Madėn nė sy, i foli shkoqur e me tonin e njė zhgėnjimi tė hidhur:
-Mė fal qė po ta bėj kėtė pyetje, por mė tepėr se u bėra kurioz, me kė ke shkuar para meje?
Kjo pyetje e bėrė prej tij me qetėsi, e gozhdoi nė vend Madėn. Ajo u prish paksa nė fytyrė, duke krijuar pėrshtypjen, se ndjehej disi fajtore.
-Nuk kam shkuar me ndonjė...
-Atėhere, ka shkuar ai me ty.
-Nuk kam pranuar tė shkoj me njeri...
Altini zgurdulloi sytė.
-Epo, ti s’mund tė kesh shkuar me kafshė, de!
Ajo ktheu kryet anash dhe u gjegj pas pak me ton kundėrshtues tė mbytur.
-Po as me njeri s’kam shkuar...
-Po mė ēudit! - ia ktheu Altini me fytyrėn gjithnjė nga Tirana, pamja e sė cilės i dukej tani mjaft e zhyer dhe e mbuluar nga smogu. – Pse e mban te fshehur atė djalė?
-Tė them me sinqeritet, me djalė jo...
-Po me ēfarė atėherė, me plak? - turfulloi ai me njė vėshtrim therės.
Mada mbeti pėr disa ēaste nė gjendje hutimi tė plotė, ngaqė s'dinte si t'ia fillonte historisė sė dhimbshme tė saj.
-Kam pasur njė fatkeqėsi... - murmuriti ajo.
-Ē'do tė thuash me kėtė, se s'po tė marr vesh? -ia ktheu Altini me fytyrė dhe ton krejt tė rėnduar tashmė, duke e kėqyrur me njė vėshtrim depėrtues.
-Mos mė shiko aq vrenjtur, se mė duket sikur jam pėrpara gjykatėsit!...
-Mbase u vrenjta padashur prej fjalės "Fatkeqėsi", po fol, se ja, po qetėsohem!
Mada kėputi njė gjethe dushku, e shkėrmoqi nė duart e saj tė djersitura qė i dridheshin nga emocioni dhe tha si me zor:
-Mė ka pėrdhunuar njė mjek dyzetvjeēar... para ca vjetėsh... kur isha shtruar nė spitalin e Pogradecit nga njė bronkit...
Altini e kundroi ngultas me sy tė zmadhuar tej masės.
-Si ka mundėsi?
-As unė s'e di...
-Kur s'e di ti, kush e di?
-Nuk e pashė kur pėrdori trupin tim... Dhe as ndjeva gjė nė ato ēaste… Sot kuptova ē’ėshtė mashkulli… Altini shfryu njė duf ajri nga habia.
-Do tė thuash, se ishe nė gjumė?
-Isha mė keq se nė gjumė...
-Sidoqoftė t'i s'ishe e ngrirė nė akull qė tė mos merrje vesh asgjė nga ato lloj lodrash qė bėnte burri i botės mbi trupin tėnd! - ia ktheu ai me ironi therėse.
-Isha pa ndjenja. Mė kishte dhėnė njė hipnotik aq tė rėndė, sa pothuajse nuk isha e gjallė. –pohoi ajo me ton shfajėsimi.
Altini u mbush me frymėmarrje tė thellė dhe po e hetonte me sy tė ēmeritur.
-Dhe si?…
Mada pastroi zėrin dhe u shkoi gjuhėn buzėve tė thara nga sikleti.
-Ai mjeku ishte njė burrė i shkurtėr, pak i thinjur nė tėmtha. Dukej shumė i sjellshėm dhe kujdesej mjaft pėr mua. Mė vizitonte shpesh dhe mė pyeste: Si je sot, zogu i vogėl?... Mė mirė, doktor, i thosha unė. Hajt, hajt, se kėtu do bėhesh si nuse e bukur, mė thoshte ai. Mė dėrgonte ushqim tė bollshėm nga kuzhina dhe u thoshte infermiereve e sanitareve tė kujdeseshin veēanėrisht pėr mua, se gjoja mė kishte nga fisi i tij. Bile mė pati sjellė edhe nja dy herė ēokollata. Nuk doja t'ia merrja. Po ai mė thoshte, se nuk mė kishte sjellė vetėm mua, po edhe nja dy djemve qė i kuronte vetė. Gjoja ishte nė metodėn e punės sė tij tė bėnte edhe shpenzime tė tilla pa rėndėsi, pėr tė krijuar besimin e shėrimit tek tė sėmurėt...
-Dhe ti s’kuptoje asgjė?...
Mada heshti njė grimė dhe me dy gishtat e parė pastroi cepat e buzėve.
-Diēka mė ra nė sy, qė mė shihte gjatė e ngultas nga larg dhe kur vinte te shtrati mė binte lehtė faqeve: "Si tė ka babushi ty, zemra?" Po unė budallaēka nuk mendoja kurrė, se ai baba i dy fėmijėve mund tė kishte qėllime tek unė, gjashtėmbėdhjetėvjeēarja dhe i buzėqeshja me mirėnjohje e respekt... Atė mbrėmje ai ishte roje nate. Unė nuk desha ushqim, se kisha ngrėnė frutat qė mė kishin sjellė nga shtėpia para dy ditėsh. Dhe ai para gjumit mė dėrgoi me sanitaren vetėm njė gotė me qumėsht. Kaq... Dhe s'mora vesh asgjė, si kishte ardhur, si mė kishte zhveshur nė dhomėn e veēantė ku mė kishte lėnė ditėt e fundit dhe si mė kishte pėrdhunuar kur isha pothuajse e vdekur. Vetėm nė mėngjes, kur u gdhiva me dhimbje koke, ndjeva se kisha dhimbje edhe nga poshtė dhe isha lagur. Hodha sytė nėnvete dhe pashė, se isha e gjakosur...U mundova tė marr me mend, se kur mė kishin lėnė periodat e fundit dhe u binda plotėsisht, se ajo gjakderdhje nuk ishte e periodave, por... Atėherė kuptova, se ai babushi mė kishte bėrė tė pabėrėn deri atė natė...
-Paska qenė ndyrėsirė! Po ti ēfarė i the kur e pe prapė? - gulēoi Altini i pezmatuar, i kontraktuar dhe i pėrkulur drejt saj nga pesha e rėndė e ngjarjes tronditėse.
-Ē'farė t'i thosha?... Si ti thosha?... Nuk i thashė asgjė. Nuk doja ta shihja mė me sy. E ndjeva veten si zog i mbetur pa pupla, prej atij skifteri qė mė quante “Zogu i vogėl!” Mė vinte pėr tė vjellė kur m’i ngulte sytė nga larg. Ktheja kokėn anash dhe shkoja te lavamani. Lajmėrova menjėherė shtėpinė dhe tė pasnesėrmen erdhėn mė morėn.
-Po atyre tė shtėpisė ēfarė u the? - pyeti Altini i tronditur duke e vėshtruar nė sy.
-Nuk u thashė dhe nuk u kam thėnė edhe sot e kėsaj dite. Se jo vetėm qė do ngjallja sherre, po kur nuk sheh gjė me sy, s'ke as si ia drejton gishtin tjetrit. Poshtėrsinė e tij, ai e bėri aq tė maskuar, sa nuk mė la mundėsi ta akuzoj ose tė ankohem. Pastaj halli i femrės bėhet mė i madh kur ngjarja e saj merret vesh nga tė tjerėt. Tė paktėn ashtu nė heshtje e mbajta brenda vetes atė stres tė tmerrshėm, qė fillova ta vuaj qysh nga ēasti kur ndjeva, se nuk isha mė vajzė. Nuk desha tė shoh mė me sy mashkull nė botė. U bėra tepėr nervoze. Edhe ty nuk doja tė tė shihja nė fillim. Se mė kujtohej tmerri i pėrdhunimit, dhe faji qė duhet tė mbaja pėrsipėr kur ti tė zbuloje atė qė zbulove sot...
Altini mbeti pėr disa ēaste si i ngurosur dhe me njė pėshtjellim tė koklavitur ndjenjash. Qėndrimi i saj i butė, i nėnshtruar dhe i sinqertė e kishte mallėngjyer. Solli ndėrmend ditėt e para tė njohjes sė tij me Madėn dhe tani bėri lidhjen e tė gjitha atyre bishtnimeve pa arsye qė u bėnte ajo vėshtrimeve dhe afrimit tė tij. Befas krijoi bindjen, se ajo kishte shprehur fakte tė sakta dhe krejt tė vėrteta.
-Tani e kuptova, pse mė ktheje krahėt nė fillim, - i tha ai pas pak disi i matur.
Kėto fjalė sikur e zbutėn paksa shpirtin e saj tė tronditur, por balli vazhdonte t’i digjte.
-Vuaja shumė nga dilema. E dija qė s'isha e pastėr siē e meritoje ti, por edhe nuk isha e zhyer me dėshirėn time dhe as fajtore...
-Po pastaj pse pranove tė mė afroheshe?
-Ngaqė besova se ti, si djalė me atė shpirt qė tė kam njohur unė, mund ta pėrtypje fatkeqėsinė time...
Altini u kap mat. Ēasti delikat kėrkonte prej tij tė jepte patjetėr njė pėrgjigje tė prerė, si do tė vepronte nė tė ardhmen. Ndryshe nuk mund ta hapte gojėn asnjė rrokje mė tej. Befas solli ndėrmend, se kishte ndodhur qė vajzat i kishin sjellė djemtė pėrqark deri natėn e dasmės, pėr tė fshehur tė vėrtetėn qė ta bėnin fakt martesėn. Ndryshe kjo vajzė e mirė iu dorėzua fare pa naze qysh nė njohje, duke marrė parasysh edhe riskun e humbjes. Veē kėsaj, sinqeriteti aq i natyrshėm i saj, e bėnte atė mė tė pranueshme nga ēdo femėr tjetėr. Dhe fundja, ēfarė ishte ajo virgjėria, pėr tė cilėn flitej aq shumė? Njė gjendje qė u interesonte vetėm dy vetave dhe shpejt vinte mungesa e saj, siē mund tė kishte ndodhur pikėrisht sot. Pra, mbetej vetėm dashuria. Dhe ai e donte me shpirt. Kishte thurur ėndrra tė bukura pėr jetėn e pėrbashkėt me atė vajzė. Dhe e fundit fare, fatkeqėsinė e saj nuk e dinte askush pėrveē atyre tė dyve...
Kishin kaluar mė se tridhjetė minuta, qė po komunikonin me njėri-tjetrin pėr atė ngjarje dhe ajo i kishte veshur tė mbathurat krejt pa u ndjerė. Atėherė, Altini, i ndodhur para dilemės sė fundit, nė vend tė pėrgjigjes, ia hoqi edhe njėherė, i vari nė njė degė dhe e ēoi deri nė fund ekstazėn e kėnaqėsisė sė dyanshme.
Kur u drejtuan, u veshėn dhe mbėrthyen kopsat tė dy, vunė re se qielli i Tiranės, i blozuar nga smogu, kishte filluar tė pastrohej. Frynte era e ngrohtė jugore, e cila e shtynte mjegullnajėn pluhurore tė bashkuar me gazra drejt fushės sė aviacionit. Atje tej njė avion i bardhė u ngrit lart dhe u drejtua nga Perėndimi. Gjithēka lėvizte, ikte, perėndonte. Harrohej.

 

S'ka pėrdhunim tek pėr tek

Tregim

Nė atė kohė isha shef nė drejtorinė arsimore tė rrethit N. Dhe ē’ėshtė vėrteta, ca nga mosha ime mbi tė pesėdhjetat dhe ca nga autoriteti i detyrės, u shmangesha bisedave me kolegėt e afėrt pėr femrat dhe seksin nė pėrgjithėsime kolegėt e afėrt, por as nuk lejoja tė hapeshin nė praninė time muhabete tė kėsaj natyre.tilla.
MirėpoPor ndodhi tė dėgjoj padashur njė ditė kur isha duke biseduar me Agroni, njė mėsues, qė e quaja mikun tim mė tė mirė, pėr shkak se ishte disenjator i pėrkryer dhe mė bėnte shumė punė tė ngarkuara prej meje pėr ngritjen e kabineteve tė shkollave tė fshatrave. Atė ēast Kkaloi aty pėrballė dhe mė pėrshėndeti njė mėsuese bukuroshe e quajtur DritaKozeta. Sapo ajo u largua ca hapa, Agroni, mori guximin e mė tha:
-Shef, me bukurinė dhe trupin qė ka kjo zoēkė, ka rrezik edhe ty nė kėtė moshė tė tė bėnjė edhe njė herė prapė djalosh !...
Unė e kundrova ashpėr duke marrė edhe nė fytyrė njė pamje zemėrimi.
-Me keė po flet ti, Agron!... - i thashė rreptė.
Ai vuri buzėn nė atė gazin e tijvet ēapkėn, ku i formoheshin nė fytyre ca hijeshi mjaft tė kėndshme pėr njė burrė tė moshės njėzetetetė vjeē.
-Me shokun, - tha gjithnjė duke qeshur. –- jo me shefin. Vėrtetė fillojnė tė dyja me “sh”, po ti vetė meė ke thėnė vetė se pėr me mua e ndan shokun nga shefi...
Nėnqesha lehtas padashur.
-Sidoqoftė, kam pasur parasysh biseda e marrėdhėnie konfidenciale shoqėrore, por jo muhabete pėr dėshirash femėrore, - u rreka ta zbut tonin.
Ai mori guxim nga ndryshimi nė fytyrėn time atė ēast dhe vijoi:
-Do tė tė tregoj ty njė ēudi qė nuk ia kam thėnė askujt...
-Prapė, pėr femra e ke fjalėn?
- Jo pėr femrat nė ppėrgjithėsi, po pėr kėtė KozetėnDritėn, kur i shkova njė natė nė dhomė me urdhrin tėnd...
-Ore djalosh, mos ke pirė gjė ti sot ? –- e pyeta i mahnitur duke shqyer sytė mbi fytyrėn e tij aq tė qetė e aq tė eksituar nga kėnaqėsia qė ndjente pėr tė po treguaronte bėmėn e tij entuziaste me atė bukuroshe, dukehe trilluaronte pa pikė kujdesi, sikur i kishte shkuar asaj me urdhrin tim.
-Po, po shef, me urdhrin tėnd i shkova! Pak ditė pasi kishe thirrur gjithė drejtorėt e fshatrave nė sallėn e mbledhjeve te drejtorisė, dhe u the, po erdhi Agroni nė shkollėn tuaj tė bėjė maketin pėr materialet qė duhet tė siguroni dhe nuk, i krijuat kushtet tė punojė, jo vetėm qė do tė viheni para pėrgjegjėsisė, por edhe do t’i bėni tė gjitha stendat me shpenzimet tuaja te reparti pikturės sė komunales.
M’u kujtua ky urdhėr i prerė qė kisha dhėnė atėherė pėr shkak tė zvarritjeve qė po ndodhnin me kabinetet nėe disa shkollave.
Agroni vijoi duke marrė zemėr siē duket edhe nga ndėrmendja ime pėr tė sjellė nė kujtesė atė ēka qė tha ai:
-Ishte pasdite vonė dhe. Tta them troē, i shkova Kozetės me qėllim, duke i thėnė se sapo kisha mbaruar me shkollėn e fshatit aty pranė dhe duhej tė mbaroja maketin e saj patjetėr atė mbrėmje e maketin e tė shkoja nesėr, sipas urdhrit tuaj tė prerė, nė zonėn tjetėr tė rrethit. Nxitja mė ziente pėrbrenda prej kohėsh se Mmė kishte thėnė njė shoku im qė punoi dy vjet me tėtė nė shkollėn e Malgorės se e kishte pasur si grua. Kjo mė kishte mbetur gozhdė nė tru, derisa ta shkulja dhe unė atė gozhdė mashkulli nga truri e ta mbėrtheja nė dyshemenė e gozhduar shumė herė tė kėsaj femre bukuroshe qė mė tėrbonte kur e shihja...
-Nuk kam aqshumė kohė tė lirė sa tėa tė dėgjoj deri nė fund dhe as dėshirė pėr kėtė bisedė, - ia preva fjalėn pėrgjysmė, ndonėse mė ishte ndezur kureshtja si atij telespektatorit qė fillon tė shohė njė film pa dėshirė dhe pastaj ngjarja i tėrhieqet tė gjithė vėmendjena e tij nga ajo ngjarje.
- E mbaroj shpejtė, shef, se nuk ėshtė shumė e gjatė, - tha Agroni duke ndjerė njė dėshirė tė papėrmbajtur pėr ta zbrazur tek unė atė ngarkesė emocionale tė mbledhur nė kujtesėn e vet. –- E qė t’i bie shkurt, shkuam nė dhomėn e saj, te njė kthinė nė mes tė dy klasave, ku kishte stufė tė ndezur dhe dru tė prera. Ishin dy krevat dhe nė mes ndodhej njė tavolinė pune. Aty ajo flinte me shoqen e vet, qė atė natė kishte shkuar te prindėrit nė qytetnė Korēė dhe unė e kisha marrė vesh para se tė nisem. Mė bėri shpejt njė kakao dhe u ul pėrballė me interes te dukshėm pėr tė parė skicimet e maketit. Mua mė dridheshin duart e me rrihte ēekiēiani nė tru pėr t’i hapur me njė puthje tė tėrbuar ato dy buzėt e saj tė ngushta qė shtrėngoheshin kotnasikot, teksa e dija mirė se shoku im ia kishte shpėrveshur e lėpirė si karamele mente pėr dy vjet me radhė.B Nejse, i thashė Kozetės t’i vinte njė gazetė dritares me kortina, se mund tė kalonin prapa shkollės fėmijė kureshtar nga fshati e s’do na linin pėr tė punuar. Ajo hapi njė gazetė “mėsuesi” dhe cepat e saj i nguli te dy thumbat qė mbanin kortinat e ngushta. Pas kėsaj nuk durova dot, po e mbėrtheva fort dhe e putha si i ndėrkryer me tė gjithė afshin e mbledhur prej kohėsh.
Nuk kundėrshtoi energjikisht siē ndodh rėndom me vajzat. Por tha vetėm: “Ore, djalkė, lojte ti ?... Pėr kėtė ke ardhur kėtu, apo pėr maketin ?” -Pėr tė dya, - i thashė duke marrė frymė sikur brenda asaj dhome kishte shterur ajri krejt, - kam kohė qė vdes pėr ty, nuk e ke kuptuar qė kur jam ndodhur pėrballė, tė kam vėshtruar sikur kam dashur tė tė rrufis tė tėrėn? ... “Shko rrufis atje ku tė japin tė pėr tė rrufitur ! - tha dhe lėvizi nga vendi pėr tė dalė nga boshllėku i ngushtė mes krevateve.”
-Mos luaj qė aty, se pėr atė zot, sonte bėhet njėra ! - i thashė dhe e ula nga supet me fuqi. “Ēfarė? - shqeu sytė ajo, - do mė kapėsh me zor ?” -Po s’deshe me tė mirė, edhe me pahir! - i thashė prerė. - Unė sonte e kam vendosur, o bėj timen, o lė kokėn kėtu nė duart e tua, tė shkosh ta mbjellėsh te kokėlakrat e fshatit qė tė mos kuptohet se ka ndodhur krim... Ajo nėnqeshi lehtas nga shprehja ime, po u ngrys shpejt nė fytyrė. “Me kokėn tėnde s’kam punė unė, - tha vendosmėrisht, - por duhet ta dish mirė se po bėre shaka tė pėrdorėsh forcėn dhe mė hipe kacabunjtė nė kokė, unė bėhem njė egėrsirė qė t’i shkul ato qė ke pėrposh, siē shkulen karotat e kopshtit e t’i jap nė dorė ! “E shikova me habi duke menduar ku mund ta gjente ajo prashitėse e rėndomtė tėrė atė fuqi shkulėse. Dhe i thashė: - Mbase nuk shkon puna deri aty, po merremi vesh si njerėz, si tė rinj qė kemi nevojė pėr njėri tjetrin dhe fati e solli te takohemi sonte vetėm pėr vetėm. Ajo mė vėshtroi njė ēast nė kokėrr tė syrit dhe mė pyeti duke mė tėrhequr tė gjithė vėmendjen: “Kush tė dėrgoi tė vish sonte tek unė pėr kėtė gjė?”... Askush, vetėm zemra ime, ia ktheva. Ajo ia bėri: “Hmm! Ju djemtė jeni jo vetėm budallenj, por edhe llafazanė tė liq, qė merrni nėpėr gojė vajzat e doni tė bėni prova me to, sikur ne jemi bostane pėr tu shitur me thikė!” -Mos e paēa kokėn, nė di gjė nga kėto qė thua, - u mundova ta bind sikur vėrtetė nuk dija gjė se ajo kishte shkuar me shokun tim. “Leri kėto, mė tha prerė, vazhdo me maketin, se do shkojmė bashkė te kryeplaku tė tė gjejė bazė pėr tė fjetur!” Ē’bazė, moj, - i thashė gjithė tangėrllėk, ėshtė krevati i parajsės bosh kėtu pranė teje dhe unė tė shkoj tė tartabiqet e fshatit?... “E ke gabim, i kanė shtėpitė mė tė pastra se ne !” u mundua tė mė sigurojė kot ajo. - Mirė, mirė, i thashė duke lėshuar avull nga trupi, po mė lėr ta nxjerr tė paktėn me puthje dufin qė mė ėshtė mbledhur pėrbrenda qėkur kam parė pėr herė tė parė bukurinė tėnde... “ Duf ! - qeshi ajo me ironi tė dukshme - ju meshkujt bėni puf kur femrat nuk ua varin dhe kur gjeni kuēka qė u vijnė pas oreksit silleni me to si maskarenj!”
Nuk prita mė po e mbėrtheva edhe njė herė fort, e shtriva nė shtratin e saj dhe i hipa pėrsipėr me tė puthura pėrvėluese. Thashė ta eksitoj shumė, derisa tė dorėzohej vetė. Po pėr atė Zot, qė thonė se na vėshtron lart nga qielli, nuk lashė gjė pa bėrė, qė nė ēastin kulminant tė futesha mes kėmbėve tė saj, por ishte e pamundur. Ajo rrotullohej si ngjalė dhe unė gjendesha gjithmonė anash si kėrcu i hedhur tutje. Ia grisa tė brendshmet ia bėra copė. Mė linte tė bėj gjithēka, por kurrsesi mbėrthimin e gozhdės nė dyshemenė e saj. Ky ritual i tmerrshėm u pėrsėrit deri afėr mėngjesit, kur me shkulma e tėrsėllima tė pandalura kuptova mė nė fund se arritja e qėllimit final me pėrpjekje njerėzore nuk ishte e mundur kurrsesi. Unė isha bėrė qull disa here brenda vetes, turfulloja si ai langoi kur i ka shpėtuar gjahu nga thonjtė dhe vura re se te dritarja filloi tė zbardhej. Mė shkoi mendja se ajo duhej tė mė kishte parė diku bashkė me shokun qė mė kishte folur pėr tė. Pra, ishte e kotė tė zgjatesha. Duhej t’ia mbathja patjetėr qe tė mos merrej vesh nė fshat se e kisha gdhirė nė dhomėn e vajzave mėsuese. U ēova krejt i shkatėrruar nga pagjumėsia e lodhja dhe thashė me vete i dėshpėruar, nuk ka pėrdhunim tė femrės sė rritur tek pėr tek, po nuk u thye vet ajo nė njė ēast delikat...
U gatita, duke i hedhur nja dy grushte ujė fytyrės dhe i thashė Kozetės: Paske qenė vajza mė katile e mė pashpirt qė mė kanė parė sytė deri sot ! Hap drynin e derės sė jashtme se do dal !... “Prit, sa tė tė bėj njė kakao!“ tha ajo dhe shkoi te stufa. Mė bėj njė helm qė ta pi me etje, se vetėm atė mė le tė bėj sonte, ia ktheva. Ajo qeshi dhe tha: “Hajt, hajt, se ti dhe ca si ti duhet tė merrni mjaft mėsime, derisa tė kuptoni se vajzat nuk i kanė bėrė nėnat e baballarėt lodra pėr t’u tallur e pėr tė kaluar kohėn ju me to, po pėr ti bėrė shoqe jete.” Me kėto fjalė tė njė logjike femėrore tė pastėr, ajo mė vuri nė dyshim edhe gozhdėn e mikut tim. Ndoshta dhe atij qyqarit i ishte shtrembėruar gozhda pa arritur ta mbėrthente nė dyshemenė e ashpėr tė kėsaj femre tė pathyeshme, prandaj donte tė provonte, duke dėrguar aty ēekiēė tė tjerė mė tė fuqishėm. Pasi mė shoqėroi deri te dera e jashtme, Kozeta mė dha vetė aty njė puthje, e cila mu duk si ajo lėmosha qė i jepet lypsjarit pėr ta hequr qafe.
Kėtu Agroni e mbylli shpalosjen e kėsaj mbrese tė hidhur tė jetės sė tij dhe unė nga pozicioni i shefit kėsaj here i thashė me ton autoritar:
-Sinqeriteti impresionues me tė cilin ma tregove kėtė ngjarje, ka pėr tė mbetur mes nesh, por ai nuk tė shfajėson pėr raste tė tjera. Prandaj s’ke pėr tė shkuar mė nėpėr kabinetet e shkollave pa shokėt e ekipit qė kam caktuar unė !...
-Mos e diskuto, zoti shef, unė mora mėsim pėr gjithė jetėn, nga kjo femėr qė sapo kaloi, - tha ai pėrfundimisht.

 

Tė kesh zili tė ēmendurin

Tregim

Kur arritėm nė qendėr tė fshatit, ndaluam disa minuta te salla e freskėt e shtėpisė sė kulturės. Pas pak aty hyri njė mesoburrė i thatė, me flokėt e ballit tė degraduar nė push tė hollė, tė verdhėremė. Ai i pėrshėndeti tė gjithė me pėrzemėrsi. Mua mė shtrėngoi dorėn fort dhe duke mė vėshtruar buzagaz, u ul nė karrigen pranė. Ishte drejtori i shkollės sė mesme tė zonės. Quhej Bezat. Nė fillim kuvėnduam mbarė e prapė dhe ai mė bėri shoqėri deri nė lokalin e fshatit, ku kishte kos delje, si pėr ta prerė me thikė.
Pasdite, krejt rastėsisht, Bezati mė tha:
-Do tė tė flas pėr njeriun mė tė ēuditshėm, qė kam parė gjatė viteve qė punoj nė kėtė fshat. Ėshtė njė i ēmendur, qė pikturon aq bukur, sa tė lė me gojė hapur. Dhe tė mendosh, s'ka bėrė asnjė shkollė pėr atė punė dhe as ka dalė nga fshati pėr tė parė ndonjė piktor diku gjetkė. Ai ka edhe njė emėr qė ua shton gazin njerėzve, quhet Gjelok Pula... Si duket, me emrin prindėrit e tij kanė dashur t'i kompesojnė mbiemrin e trashėguar.
I kredhur, siē isha, nė pėrfytyrimin e atij njeriu, mė pushtoi njė kureshtje e tillė, qė mė bėri tė mė fshihen nga mendja tė gjitha qėllimet, pėr tė cilat kisha shkuar nė atė fshat malor. Ky fakt i ēuditshėm mė interesoi aq shumė, sa vendosa qė bashkė me Bezatin t'i shkojmė menjėherė nė shtėpi.
Nė banesėn e tij shkohej lehtė, sepse ndodhej nė fund te kodrinės, ku kishim ndaluar ato ēaste. Pasi zbritėm shkarėzimin nėpėr njė rrugicė dredha - dredha, u gjėndėm nė njė vend tė thelluar, qė ngjasonte me sheshin nė fund tė shkallėve tė njė amfiteatri tė lashtė. Mjedisi pėrqark ishte qerthulluar nga blerimi i dėndur i drurėve tė gėshtenjave dhe mes tyre ndodhej shtėpia dykatėshe e sapondėrtuar e Gjelok Pulės.
Qėkur kam qėnė i vogėl, nuk mė ka pėlqyer kurrė t'u afrohem tė ēmendurve. Jo nga frika, po sepse ndjej njė keqardhje sfilitėse, kur e shoh njeriun tė ketė pėrfunduar nė atė gjendje tė vajtueshme, ku e ēon logjika e sėmurė. Veē kėsaj, nė kėtė vend tė mbyllur e tė heshtur diēka mė vuri edhe nė marak. Ndaj u ndala dhe e pyeta Bezatin:
-Ky piktor Pula, mos ndodh ndonjėherė t'i largohet mbiemrit pėr t’u bėrė gjeli agresiv i emrit tė vet?
Bezati qeshi njė copė herė me kėtė lojė fjalėsh.
-Jo. -tha pas pak. -Ėshtė i heshtur dhe i zymtė. Pothuaj nuk flet fare. Megjithėqė unė e kam parė vetėm nja dy herė. Ai del rrallė nga shtėpia dhe e njoh mė tepėr nga ē'tregojnė tė tjerėt.
Kur iu afruam banesės, na doli pėrpara njė vijė uji, qė derdhej nė njė postaf. Aty pranė njė kazan i madh, i zi, avullonte me ca shkulme tė bardha, tė shpejta. Dy gra tė pėrkulura nė njė pozicion tė padukshėm, qė shpėrlanin teshat nė njė govatė tė drunjtė, ngritėn kryet befas dhe zgjatėn qafat, sikur tė kishin mbirė nga dheu. Ato na kundruan me njė shprehje habie, qė vihej re shkoqur nė fytyrat e tyre tė rrahura nga stina verore.
-A ndodhet Gjeloku nė shtėpi? -i pyeti Bezati pasi i pėrshėndetėm.
-Ka shkuar andej poshtė! -ato bėnė me dorė nga njė grunore e largėt me diell, ku korrnin njė grup njerėzish tė venė nė radhė dhe vijuan tė na kėqyrnin me atė habitjen e tyre tė shushatur.
-Ky shoku ka ardhur nga rrethi pėr tė parė ato pikturat... -u tha Bezati sa pėr tė shuar kureshtjen e tyre.
Ato hodhėn njė ēast mbi mua sytė e tyre tė ngulmėt.
-Kyēin e mban me vete ai. Shihni aty te dritarja! Ka njė tė ēarė. - tha njėra me shami tė zezė te rrėzuar mbi supe.
Vėshtrimi i tyre gjithnjė i habitur nuk mė pėlqeu dhe mė ngjalli dyshim. Lėvizėm drejt ndėrtesės me mure guri, ku njė palė shkallė tė jashtme ngjiteshin deri nė katin e dytė. Dritarja qė na treguan ishte pa xhama. Pas saj, pėr tė penguar pamjen e dhomės, qe mbėrthyer vetėm njė stendė emulacioni me beze tė kuqe, nga ato qė mbeteshin arave. Ngjita nja pesė shkallė dhe u zgjata te e ēara e bezes. Ajo qė po shihja atė ēast aty brėnda, ishte vėrtetė nje pamje mahnitėse, e cila mė rrėqethi shtatin papritmas. Njė mori ornamentesh, kuadratesh, figurash plot ngjyra, luzmuan menjėherė nė sytė e mi. E ēara e bezes sė kuqe lejonte tė shiheshin vetėm disa fragmente tė asaj morie pikturash murale shumėngjyrėshe, qė dukeshin sikur vallėzonin pezull nė hapėsirėn prej dyshemesė deri te mesi i tavanit tė asaj dhome. U ndeza keqas nga kėrshėria dhe i thashė Bezatit tė shkonim qė atė ēast pėr tė kėrkuar Gjelok Pulėn e ta sillnim tė hapte derėn.
Zbrita shkallėt aq i hutuar nga vėshtrimi i ethshėm aty brėnda, sa mė dukej sikur hidhja ca hapa tė shurdhėr nė njė boshllėk tė mjegulluar hijesh. Madje pata edhe njė marrje mendsh tė lehtė. Rretheqark nėpėr drurėt e shumtė e gjethedėndur tė gėshtenjave, gjinkallat ia kishin krisur kėngės nė njė kor tė fuqishėm, monoton e tė palodhur. Ne trurin tim u piketuan befas dimensionet abstrakte tė njė trekėndėshi mahnitės: Blerimi plot freski, kėnga gjumėndjellėse e gjinkallave, pikturat shumėngjyrėshe dhe mes tyre Gjelok Pula i hallakatur nga mendja.
-Si te mos ēmendesh nė mes tė kėsaj mrekullie fantastike! -i thashė Bezatit i entuziazmuar.
Ai qeshi dhe bėri me kokė njė gjysmė harku soditės.
-Ky ėshtė vendi mė piktoresk i fshatit, -foli buzagaz.
Kur arritėm te grunorja, grupi i korrėseve i pėrbėrė nga gra e vajza me shami tė bardha i lanė drapėrinjtė pėr tė mėsuar shkakun e vizitės sonė. Dhe si morėn vesh qė na duhej Gjeloku, ato qeshėn e nisėn nga qyfyret. Njė djalė i vogėl rreth tė nėntave, e shqiptonte emrin e mbiemrin e tij "Kikiki Kakakaja" dhe shkrihej nė gaz bashkė me fėmijėt e tjerė. Ndėrkaq dikush shkoi e lajmėroi te fundi i njė parcele, ku tė merreshin sytė nga flakėrimi i harbuar i lulėkuqeve. I marri po harbohej edhe vet pėrmes atij kuqėlimi tė zjarrtė.
Ai erdhi, duke shtrėnguar me tė dy duart njė tufė tepėr tė madhe me lulėkuqe dhe qėndroi mes grumbullit tė njerėzve, qė donin tė dinin edhe arsyen pse na duhej. Kishim pėrballė njė burrec, tė cilit nuk i zgjuam asnjė interes pėr t'i shkėputur sytė nga tufa e lulėkuqeve. M'u desh ta mposhtja ndjenjėn e tmerrit qė mė pushtoi, kur pashė fytyrėn e tij tė parruar me ca qime tė hirta, flokėt e dendur si shkurre, tė lėshuar deri poshtė veshėve, vetullat e trasha si dy bishta dhije, sytė gri tė futur thellė ballit me njė vėshtrim tė errėt, tė ftohtė, indiferent. Kishte veshur njė kėmishė kafe tė dalėboje dhe pantallona doku blu, qė i rrinin aq tė gjera, sa dukej si i futur nė thes. Ai nuk pyeti pėrse e kishim kėrkuar dhe mua m'u desh t'i jap dorėn e t'i them me njė zė disi tė druajtur:
-Na pėlqyen shumė ato pikturat e tua... Ti je artist. Po tė duash eja na hap derėn t'i shohim nga afėr!
Gjindja pėrreth qeshi me epitetin "artist" pėr tė. Dhe atėherė u shtrėngova tė them me seriozitet tė plotė, se s'kishte asgjė pėr tė qeshur. Pasi ato qė pashė nga njė e ēarė e dritares, ishin punė qė mund t'i bėnte vetėm njė profesionist i zoti.
Pas kėsaj, Gjelok Pula bėri njė hap pėrpara dhe ne tė dy me Bezatin e ndoqėm, duke e vėnė nė mes. Bėnte vapė. Rrugės karkalecėt e trėmbur brofnin me ca kėrcėllima tė thata dhe fluturonin trumba-trumba nė tė dy krahėt. Sakaq i drejtova disa pyetje, por ai i kishte fjalėt tepėr tė shtrenjta. Hidhte nga njė vėshtrim tė shkurtėr pa shprehje dhe ulte kryet, pėr tė parė mirė vendin ku shkelte dhe tufėn e lulekuqeve qė mbante nė duar. Bezati mė shkeli syrin pėr tė mė dhėnė tė kuptoj, se s'duhej ta gėrmoja mė tepėr, pasi nuk i dihej. Kjo mė detyroi qė, sa pėr tė thyer heshtjen, tė flisja pėr vlerat e atyre qė dallova nga dritarja. Gjelok Pula kthente herė pas here kryet me njė shprehje krejt tė papėrcaktuar. Megjithatė, natyra e tij e heshtur m'u duk mė e pranueshme, nga ajo e disa tė marrėve tė tjerė, qė tė ēajnė kokėn pareshtur me fjalė tė kota e alogjizma qesharake.
Ngjitėm shkallėt e gurta tė katit tė dytė dhe hymė nė njė korridor tė pashtruar. Mbi binarėt e dyshemesė ishin hedhur vetėm disa dėrrasa plepi tė pambėrthyera. Gjelok Pula shkelte serbes mbi to dhe u ndal para njė dere me prag tė drunjtė. Futi dorėn thellė nė pantallona dhe nxori njė ēelės tė ēuditshėm, qė e kishte bėrė vet. Ishte njė tub dy pėllėmbė, me ca dhėmbė metalik tė salduar te maja e me njė rreth mbajtės te fundi. E ngjeshi thellė nė derė dhe e rrotulloi me njė kėrkėllimė metalike tė mbytur. Mandej e tėrhoqi me kujdes dhe e futi sėrish nė brez, si tė ishte ēelės thesari. Rregulloi njė ēast drejtpeshimin e vet mbi dėrrasėn ku kishte qėndruar, pastaj zgjati kėmbėn e djathtė, rėndoi mbi pragun e derės dhe priti, sikur tė ndodhej pėrpara njė enigme. Befas u dėgjua njė gurgullimė e rėndė, qė zgjati dy-tri sekonda. Dhe dera u hap krejt, duke u futur e gjitha nė mur. Ishte diēka si te ajo ēelja magjike "Sezam hapu!" Mbeta i stopuar njė grimė. Mė pas i thashė ta hiqte kėmbėn nga pragu. Dhe pėrsėri u ndie ajo gurgullima mistrioze, qė e nxori derėn nga muri dhe rimbylli dhomėn. Atėherė shkela vet mbi pragun e drunjtė dhe vėshtrova pėrpjetė, midis njė tė ēare te kasa e derės. Po ē’tė shihje! Njė mori trungjesh tė lidhur me tela ēeliku nėn ēati, kapėrtheheshin me njėri-tjetrin dhe lėviznin poshtė e pėrpjetė, sa herė hapej e mbyllej dera. Pra, i ēmenduri kishte zbatuar nė mėnyrė tė pėrpiktė e autodidakte ligjin e kontrapeshave, tė cilat mbanin derėn pezull dhe krijonin lėvizjen e saj para-prapa, sa herė shkelej pragu. Ky zbulim mė la krejt tė shtangur. Thirra Bezatin qė tė afrohej e tė shihte ē'gurgule e mėnēur bėhej nėn ēatinė e tė marrit. Nė ēastin kur hymė brėnda dhe u ndie mbyllja automatike e dhomės, hodha sytė prapa derės. Atėherė vura re, se ajo nuk ishte njė derė e thjeshtė dosido. Por kishte nga ana e brendshme njė trajtim artistik tė rrallė. E punuar e gjitha me dru arre, sipėrfaqja e saj ishte ndarė nė tri pjesė tė barabarta. Nė secilėn prej tyre ishin vendosur nga tri zemra druri, duke formuar nė kėtė mėnyrė nėntė katėrkėndėsha, qė shkėlqenin nga lustra. Kur vuri re stepjen time, Gjelok Pula zgjati dorėn serbes dhe takoi njė ēelės elektrik te cepi i murit. Nė derė u ndezėn menjėherė tetėmbėdhjetė rrathė me ngjyra, qė u ngjanin stopave tė automjeteve. Tani ajo dukej si ndonjė portė magjike, qė tė merrte sytė me vezullimin e saj. U pėrkula fare pranė dhe vura re, se rrathėt e ndritshėm ishin thembra tė rrumbullakosura, nga ato pantoflet plastike tė grave tė prodhuara nė Durrės. Transparenca dhe kombinimi i kuadratėve tė vegjėl, tė kėtyre thembrave blu, tė kuqe, jeshile, tė verdha, rozė, saks, violet, krijonte njė rėzėllitje ngjyrash, qė do tė mahniste edhe profesionistin mė tė specializuar tė ndriēimit dekorativ. Pėrballė saj, tė krijohej pėrshtypja sikur kishe hyrė nė skafin e nėndetėses fantastike tė Zhyl Vernit.
Duke pikasur ēmeritjen time, Gjeloku ēmendurak takoi edhe njė ēelės tjetėr. Dhe kėtė e bėri me njė intensitet tė tillė tė lėvizjes sė krahut, si tė donte t'u jepte ndjesive tė mia tė tronditura njė goditje akoma mė tė fuqishme. Befas u duk sikur nė gjysmerrėsirėn e asaj dhome leu dielli verbues. Tavani, i ndėrtuar i tėri me rrathė prej allēie tė ngjyrosur e tė ngritur nė reliev, nga mė i vogli nė qendėr, deri te mė i madhi qė pushtonte kupolėn e dhomės, ishte plot me llampa elektrike tė madhėsive tė ndryshme, tė vendosura gjatė perimetrit tė ēdo rrethi. Ato vinin duke u hapur nė mėnyrė valėzuese, nga mė e madhja pesėqint watėshe nė mes, qė ishte dielli, deri te llambushkat mė tė vogla nė rrethin e fundit, tė cilat, sipas Gjelokut, ishin yjet. I mposhtur tėrėsisht nga pushteti i fuqishėm qė merrte aty fantazia krijuese e atij marroku, mendova: Kushedi sa ditė e netė punė ngulmuese e rropatėse i qenė dashur Gjelokut tė palodhur, pėr tė punuar nė pozicionin kryepėrpjetė jo vetėm gjithata rrathė me harqe aq tė pėrpiktė, po edhe instalimet e ndėrlikuara elektrike pėrbrėnda tyre, tė pėrshtatura pėr tensione tė ndryshme. Pa llogaritur mė tej ngjyrosjet nė formėn e brezave tė ylbertė tė kėtyre rrathėve dhe llampave, me njė harmoni ngjyrash, qė tė bėnte pėr ta patur zili atė mendjen e tij tė ēmendur.
Ndriēimi i fuqishėm i tavanit i kishte bėrė edhe muret tė llamburisnin. Tani reflekset e dekoracioneve tė shumta e plot ngjyra, qė pėrhapeshin nė tė gjitha anėt, tė godisnin nė sy me njė shkėlqim lėbyrės. Tė katėr faqet e murit ishin ndarė nė blloqe tė barabartė kuadratėsh vertikal. Brėnda tyre ishin pikturuar tė gjithė llojet e zogjve, qė kėndonin nė fshatin e Gjelok Pulės dhe tė gjitha lulet e gjethet, qė kishin ēelur para syve tė tij tė mprehtė e tė kujdesshėm. Motivet popullore, ornamentet floreale dhe gjithė lajlet e tjera simbolike, me linja aq tė ndėrlikuara, ishin punuar me ca nuanca ngjyrash tepėr transparente, qė binin nė sy menjėherė pėr origjialitetin e tyre. Kjo mė nxiti ta pyes:
-Ku i ke gjetur kėto ngjyra kaq tė bukura?
Ai mė hodhi njė vėshtrim zhbirues dhe uli kryet. Mandej drejtoi sytė sėrish dhe tha si me pėrtim:
-Njashtu...
-Si njashtu? - ngulmova.
Gjeloku pėrsėriti po atė shprehje tė errėt tė fytyrės sė tij. Dhe si e pa qė unė doja tė dija patjetėr, tha:
-I bėra vet...
-Me ēfarė i ke bėrė?
-Njashtu. - tha sėrish dhe heshti.
-Mbase ruan sekretin e prodhimit. -mė pėshpėriti Bezati te veshi dhe mė ngjeshi supin.
Mund tė ishte edhe kjo. Veēse nuk po kuptoja ku e kishte hallin qė s'po hapej nė bisedė. Pata pėrshtypjen, se pyetjet e mėrzisnin. Por nė reagimet e fytyrės sė tij tė parruar, vihej re qartė, se i bėhej qejfi qė punimet e tij po na pėlqenin shumė. Kjo mė nxiti tė kėrkoj tė vėrtetėn e ngjyrave dhe ngula kėmbė pėr ta bindur, se mund ta ndihmoja duke i siguruar njė dhuratė me ngjyra industriale. Atėherė ai kuturisi tė mė shpjegojė shkurt, se i pėrgatiste nga lulet e ndryshme, nga gjethet dhe rrėnjėt e bimėve, duke i zier me kripė e limontos. Pėr kėtė qėllim e kishte mbledhur edhe atė tufėn e madhe me lulekuqe, me tė cilėn u prezantua para nesh.
-Or po ē'i do llafet, ky qenka mjeshtėr! -tha befas Bezati.
Unė buzėqesha dhe vijova tė sodis fundin e mureve. Deri nė lartėsinė njė metėr e gjysmė nga dyshemeja, dhoma ishte veshur rretheqark me fileto ahu, tė krijuara prej dėrrasash tė zgjedhura me damarė tė errėt nė formė rrėkera ujėrash. Ato ishin kanalizuar hollė dhe ishin llakuar me rrėshira pishash e kumbullash, qė i kishte mbledhur vet dhe pėrpunuar aq mjeshtėrisht, sa dukej sikur veshja e drunjtė qe mbuluar me njė cipė tė hollė qelqi.
Mandej oxhaku ishte njė mrekulli mė vete. I punuar i tėri me gur tė butė, ai kishte formėn e njė gjarpri tė madh, tė spėrdredhur e pulla-pulla. Bishti i tij pėrfundonte nė tavan dhe goja hapej mbi vatėr sa gjerėsia e saj. Gjuhėn e kėtij zvarraniku tė gurtė, qė i shėmbėllente njė dragoi kinez plotė kolorit, e pėrbėnin dy ēengelėt me zinxhirė tė gjatė ku vareshin kusitė. Kuptimin e plotė tė kėtij kompozimi e jepte ndezja e zjarrit flakėrues.
E pyeta Gjelokun ku e kishte parė kėtė tip oxhaku dhe ai tha:
-Nė mėndje...
Ēfarė nuk shihte ai nė atė mendjen e vet, ku fantazia pleksej me marrėzinė!
Te vatra e shtruar me ngjyrim tė kuq, pėrgatitur me ēimento dhe tjegulla tė shtypura, mė tėrhoqėn vėmendjen dy kapakė alumini. Kur i zbulova vura re, se ishin dy tenxhere tė vogla tė ngjeshura rrafsh me vatrėn. Fundet e tyre kishin nga njė vrimė nė mes, ku ishin lidhur tuba tė padukshėm, pėr tė pėrcjellė jashtė dhomės ujėrat e shpėlarjes sė filxhanėve tė kafesė. Nė tė dy skajet e kornizės prej dru lisi tė vatrės, gjendeshin dy butona tė bardhė, tė bėrė prej kocke kali. Shtypa njėrin dhe befas kanatet e dritares anėsore ia bėnė "shtrak", duke u hapur tėrėsisht, deri sa takuan takot prej gome nė mur. Shpjegimi gjendej brėnda logjikės qė vepronte nė tėrėsinė e gjėrave tė krijuara prej tij. Kur tė frynte erė e fortė e tė kthente oxhaku, ajri i dhomės mund tė pastrohej, pa qenė nevoja qė Gjeloku tė ēohej prej qoshes sė zjarrit. Qė tė bėnte kėsisoj jetėn e njė pashai, ndonėse i publikuar si i ēmendur.
Duhej njė ditė e tėrė pėr t'u njohur me tė gjithė potencialin e krijimeve, ku kishte derdhur pasionin e vet Gjelok Pula, nė arte, zeje, ndėrtime, sajime, adoptime, shpikje dhe pėrdorime teknikash tė shumėllojshme e origjinale. Ishte njė tėrėsi voluminoze punėsh tė akumuluara prej disa vjetėsh, qė shkonte nga kanapetė e rehatėshme anėsore me mpleksje rrypash kamardarje, deri te krevatėt perandorak pėr vete e pėr djalin, kokat sferike dhe gdhendjet artistike tė tė cilėve tė habisnin. Mė tej sėndyqet e valixhet e vizatuara me penela tė bėrė nga bishti i kalit, me susta qė hapnin vrikthi kapakėt e tyre, me bravat e ēuditshme tė bėra prej gėzhojash tė verdha. Si dhe njė mori sendesh tė tjera, tė lindura nga mitra aq pjellore e fantazisė sė tij. Elementet e rėndomtė tė tokės, druri, metali dhe guri, pasi bini nė duart e tij magjike, bėheshin elemente jetėsor, me bukuri tė veēantė dhe pėrdorim komod.
Pak nga pak, nė trurin tim tė ndezur u ravijėzua tėrėsisht njė dilemė e madhe, qė mė ishte gozhduar nė mendje qysh nė kontaktin e parė me produktin e materializuar tė mendimit tė kėtij njeriu. Si ishte e mundur qė i ēmenduri tė bėnte krijime tė tilla? Arti i punėve tė tij kėrkonte njė mprehtėsi mendore tė tejkaluar, nga ajo logjika e rėndomtė pėr punė tė zakonshme e njerėzve tė tjerė tė kėsaj krahine, ku ky person ishte shfaqur si pėrjashtim. Mos vallė kėtė pėrjashtim quanin kėtu ēmenduri?...Monomania e tij fisnike, qė arrinte deri te pasioni i harbuar i tė ēmendurit, ishte njė provė e gjallė, se asgjė e jashtėzakonshme dhe e bukur nuk arrin tė krijohet, pa pėrqėndrimin e plotė tė mendjes e tė shpirtit. Faktor i vetėm ky, nga i cili kanė lindur tė gjitha mrekullitė e mėdha tė njerėzimit. Paēka se njerėzit e rėndomtė mendojnė ndryshe pėr vet krijuesin, Dhe duke hedhur sytė njė grimė mbi figurėn e Gjelokut, aq nė kontrast me punėn, sikur m'u fashit ēdo mendim e mė rrėmbeu sėrish thirrja e shkėlqimit verbues tė artit tė tij, qė dukej sikur buēiste me tone tė larta nga tė gjitha drejtimet rretheqark.
Tashmė kureshtja pėr dhomat e tjera zuri tė trokasė parreshtur nė mendjen time. Gjeta rastin t'i them Gjelokut, se ende nuk isha ngopur plotėsisht duke parė. Po tė donte, mund tė na ēonte edhe nė dhomėn ngjitur.
Ai u step dhe largoi fytyrėn nga vėshtrimi im ngulmues. Mungesėn e dėshirės e shprehu edhe me fjalėt:
-Ajo s'bėn tė shihet...
Mirėpo njeriu ėshtė i prirė gjithmonė pėr tė parė pikėrisht ato qė s’ bėjnė tė shihen edhe kur mbulon trupin aq tė njohur. Ndaj iu luta me zjarr tė na e tregonte edhe atė dhomė, nėse brėnda saj nuk kishte njerėz. Me tė njėjtin pasion e pėrforcoi kėrkesėn edhe Bezati.
Atėherė Gjeloku bėri pėrpara mekanikisht, me njė ecje krejt tė pavullnetshme. Pasi hodhi disa hapa duke u mbajtur nėpėr faqet e murit, pėr tė mos u rrėzuar nga lėkundja e ndonjė dėrrase tė pambėrthyer tė korridorit, mė nė fund ai shtyu edhe derėn e dhomės tjetėr. U duk menjėherė, se kjo ishte "studioja" e punės sė tij. Njė rrokopujė sendesh, njė ērregullim total, njė kaos i vėrtetė. Nga mesi i dyshemesė, deri nė tavan, ngriheshin nė tė dy anėt rafte tė gjatė e tė shumtė. Ata ishin bėrė prej dėrrasash tė lidhura me tela ēeliku njėra pėrmbi tjetrėn qė, nė mėnyrė tė shkallėzuar, formonin kėnde tė pjerrėt. Nė ato rafte tė rėndomtė gjendeshin ēikėrrima e rrangulla tė ēdo lloji, qė nga gozhdė tė ndryshkura, copėra xhamash me ngjyra tė mbledhura rrugėve, pantofle tė vjetra, kanaēe, tela, kartona, llastiqe, predha kundėrajrori tė zbrazėta, kallama kėnete, copėra lėkurėsh, lėkura gjarpėrinjsh, krahė fluturash, dhėmbė ujku, pendė zogjsh, guralecė zalli, brirė lopėsh, kocka kuajsh, guacka kėrmijsh, bėrthama frutash, gogla dushku, boēe pishash, deri te lėngu ngjitės i kėmbėve tė ziera tė bagėtive, qė pėrdorte si tutkall. Aty pėrpara, dy dėrrasa tė brimuara e tė kapura me vida i shėrbenin si morseta pėr tė punuar drurin. Zdruqet dhe sharrat e tė gjitha llojeve, ēekiēėt, sqeparėt, daltat dhe veglat e tjera i kishte sajuar vet nė forma krejt origjinale dhe mjaft praktike. Objektet e shumta, ēikėrrimat e rėndomta dhe grahmat e rėnda qė pėrhapeshin prej tyre, mė bindėn, se i gjithė arsenali, mbi tė cilin vepronin duart e tij transfomuse, pėrbėhej nga mjete krejt rrethanore.
Si e pa qė nė fytyrat tona nuk shkėlqeu mė ajo habia e dhomės sė parė, Gjelok Pula u tėrhoq shpejt nė korridor. Aty e pashė tė udhės ta pyes:
- Ē'mendon t'i bėsh tjetėr kėsaj shtėpie fantastike?
-Aēesor...-u gjegj pa u menduar gjatė, si herėt e tjera.
-Ashensor?! -ndreqa fjalėn me habi, duke menduar, se kjo dėshirė e tij ishte vėrtet diēka qė mund tė merrej si shprehje e tepruar e njė tė ēmenduri.
-Njashtu. -pranoi nė ēast korrigjimin. Bezati qeshi me tonalitet tė lartė.
-Po a e di ti, -i thashė me seriozitet. -se pėr tė ngjitur njė arkė nė katin tėnd tė dytė, duhet sė pari njė elektromotor i fuqishėm?
Gjelokut i shkėlqyen sytė me njė dritė sigurie tė ēuditshme.
-E kam ble. -tha dhe mė tėrhoqi pėr krahu deri nė fund tė korridorit, ku njė alamet pajisje tė tillė e kishte mbuluar me njė thes plastmasi nga tė plehut kimik.
-E si mendon ta bėsh? -e pyeti Bezati.
-Vajta pashė atė tė turizmit…-u gjegj duke shprehur keqardhje. -Po ky qė kam gjetur vėrtitet shumė...
-Me njė fjalė nuk bėn... -shtova.
-Bėn, -tha duke rifituar shprehjen e parė tė fytyrės. -Do t'i bėj njė rrotė tė madhe me dhėmbė, prej dru gorrice, qė t'ja uli ca vėrtitjen...
Qesha entuziast, nga bindja se edhe kjo, qė dukej si dėshirė prej tė ēmenduri, kishte njė pikėnisje logjike. Duke zbatuar parimin e rrotave tė dhėmbėzuara, ai do t'ia arrinte patjetėr edhe ashensorit. Sepse mbėshtetjen kryesore pėr ēdo arritje, e gjente te kėmbėngulja e tij e tejskajshme.
Kur dolėm jashtė, gjinkallat vazhdonin tė jehonin nė kulmin e ekstazės sė tyre dhe hijet e ngjeshura tė gėshtenjave na grishnin pėr t'u shtrirė nė barin e njomė. Bezati u detyrua tekefundit tė pohonte, se ishte befasuar edhe vet nga punėt e kėtij njeriu, pėr tė cilat nė fshat flitej padrejtėsisht, si pėr ca zhgarravina tė kota, tė bėra nga njė dorė e shkujdesur e nivelit tė njė fėmije.
Gjelok Pula, i ēelur tashmė nė krejt pamjen e vet prej fjalėve tė mia inkurajuese, mė tėrhoqi mėnjanė. Shprehja e murrėtyer qė mori befas fytyra e tij tregonte, se po bėhej gati pėr tė mė treguar ndonjė sekret, tė cilin nuk donte ta dėgjonte drejtori i shkollės sė fshatit pėrfolės. Pasi u larguam ca hapa nga Bezati dhe e mposhti njė ēast tronditjen, mė tha me njė zė pėshpėritės, gati tė dhimbshėm.
-Tė tėrė tallen e qeshin me mua, mė thonė "i ēmendur "... Ti pse thua artist?...
Mė mallėngjeu dhe u ligėshtova shpirtėrisht aq tepėr, sa mė erdhi vėrtetė shumė keq pėr tė.
-Pėr mua, ti je mė i mėnēuri nga tė gjithė. -i thashė duke i rrahur supet.
-Po pse mė tallin? -shtoi me dhimbje tė thellė.
-Tallen ata qė janė prapa botės, qė s'kuptojnė nga kjo punė e madhe dhe e bukur qė bėn mėndja jote.
Sytė e tij shkėlqyen papritmas me lotė gėzimi dhe filloi tė mė hidhte ca vėshtrime plot mirėnjohje.
-Edhe unė ēuditem... -pasoi duke fshirė cepat e errėt tė syve me trinėn e dorės. -Shumė herė them me vete, jam vėrtetė ashtu si thonė... Po kur i futem punės, mendja mė punon si sahat...
-Mbase duhet tė hysh edhe nė muhabet me fshatarėt. Jo vetėm tė punosh i mbyllur.
-Shkova nė korrje sot, ata prapė qeshėn!...
-Mbaje veten si gjithė tė tjerėt! - i thashė me ton kėshillues. -Ata nuk rrinė tė parruar e tė paqethur. Dhe nuk rrinė vetėm...
U mendua njė grimė herė dhe paskėtaj sajoi pėr herė tė parė njė buzėqeshje tė trishtme e tė nemitur. Mandej m'i mori tė dyja duart m'i puthi e m'i lėmoi me dashuri.
U pėrshėndetem ngrohtėsisht me tė dhe u nisėm. Kuptohet vetiu, rrugės isha tepėr i ngarkuar me emocionet e forta, qė mė shkaktuan tė gjitha ato sa pashė e dėgjova tek ai njeri dhe i thashė Bezatit:
-Ndodh jo rrallė, qė njeriu i talentuar, me atė pasionin e tij tė pėrqendruar pėr t'iu kushtuar artit deri nė harrimin e vetvetes, ndryshon jo vetėm mėnyrėn e tė jetuarit, po edhe raportet jetėsore me njerėzit e tjerė. Mirėpo ėshtė fatkeqėsi e kohės dhe e mjedisit ku jeton, kur kjo veēanti e tij merret nga tė tjerėt si ēmenduri.
Bezati u pėrkul kėputi njė kėrcell tė thatė.
-Pse kėshtu, ta haj dreqi, pse tė mos kuptohet?... - u shpreh me keqardhje tė dukshme.
-S’ke ē'i bėn, sepse ekziston njė shtresė mediokre, e prapambetur nė sensin kulturor. Kjo pjesė me nivel paralel, jo vetėm nuk e kupton artin, po edhe ndjen kėnaqėsi e argėtohet duke bėrė hoka me krijuesin.
-Mirė s'kuptojnė krijimtarinė e tij, po pse t'i thonė i ēmendur e tė tallen?
-Sepse shohin njė njeri qė u duket ndryshe nga vetja, me veprimin e pazakonshėm, me pamjen e tejkaluar, apo me qėndrimin e veēuar. Dhe kjo i nxit pėr ta shpotitur e pėr tė amplifikuar vlerėsimin e tyre nė tė gjithė opinionin e gjerė. Siē e pe edhe vet, pakujdesia pėr formėn njerėzore i ka prishur shumė punė pėrmbajtjes artistike tė Gjelokut tė gjorė.
Gjatė tėrė ditėve tė qėndrimit nė atė fshat, s'mė hiqeshin nga mendja duart fantastike tė Gjelokut, qė si me magji shndėrronin nė ar ēdo lloj plehrurine. Ky njeri i ēuditshėm dinte fare pak gjėra nga kjo botė. Sepse jeta merrte nė sytė e tij trajta reale vetėm kur, prej drurit, gurit dhe ngjyrave plot nuanca, bėnte realitet tė bukurėn e fantazuar nga korja plot frymėzim e trurit tė tij. Po ta kishin dėrguar me kohė nė njė lice arti, kjo mendje, nė dukje e ēalė, do tė ishte tani njė vlerė pėr thesarin e pėrbashkėt, qė quhet art. Dhe nuk mund tė mos mendosh e tė tė vijė keq, sa shumė talente tė pazbuluar vdesin rrėzė maleve, mes pyjeve, apo edhe ndanė fushave, pa i parė kurrė dyert e mėdha tė shkollave artistike, nė tė cilat shpesh shkojnė ata qė kanė tepėr dėshirė dhe pak talent.

 

Tė vėrtetat e plakės Rabie

Tregim

Nė tė gjithė krahinėn flitej me krenim patriotik, se plaka Rabie kishte strehuar Komandantin nė kasollen e saj dhe me bujari tė rrallė i kishte therur pėr darkė dhinė e vetme. Madje ishin sajuar edhe dialogje me shprehje pompoze tė plakės pėr "birin e shumėdashur tė popullit" dhe pėr dritėn e fuqishme tė shpresės qė kishin pėrhapur fjalėt e tij atė natė nė kasolle. Sepse kalemzhinjtė e shtypi dhe tė letersisė, gjatė dekadave tė fundit kishin zgjedhur si mė tė preferuarėn e me tė pranueshmen zyrtare nga tė gjitha mjetet gjuhėsore, hiperbolėn, pėr ta bėrė tė thjeshtėn e zakonshme, tė madhėrishme.
Ndaj dhe plaka Rabie kishte privilegjin tė ishte bėrė e njohur nė tė gjithė vendin, pėr aktin e lartė patriotik dhe pėr djalin e shpallur dėshmor. Ndėrsa kasollja e saj ishte cilėsuar si bazė e luftės dhe duhej bėrė muze, pėr tė pėrjetėsuar nė breza "dashurinė Parti-popull tė ēimentuar nė luftė".
Aso kohe merresha me ngritjen e muzeumeve tė fshatrave tė zonės malore qendrore dhe shkova e takova Plakėn te njė banesė e fisit tė saj brėnda nė fshat. Ishte njė shtatėdhjetėvjeēare e shkurtėr, qė mbante shami tė bardhė, xhoke leshi, brekushe tė zeza prej doku dhe njė palė opinga tė tretura. Pėr tė kryer kėtė punė tė ngarkuar, kisha trurin magnetofon dhe blokun e shėnimeve arkiv personal. E pyeta gjatė pėr gjithshka mė interesonte lidhur me bėmat e asaj nate. Dhe ajo, me kujtesėn e pėrkryer dhe logjikėn e sinqertė, mė foli aq troē dhe aq shkoqur, sa u befasova me tė vėrtetat, qė shkonin nė drejtim tė kundėrt me opinionet e pompuara pėr figurėn e saj. Foli krejt ndryshe nga ē’thuhej, sikur tė ishte nėna malėsore qė kishte hapur gjoksin, gati pėr t'i dhėnė gjirin e shterur udhėheqėsit tė madh tė popullit. Si i njohur me emėr nė atė kohė dhe i mbajtur nė gojė me adhurim nga e gjithė krahina. “Nuk ia kisha pa kurrė kryet si ia kishte ba nana e vet dhe nuk ia vuna re fytyrėn asnjanit prej atyne, qė m’u dukėn atė natė sikur kishin dalė prej pjellės sė njė barku! ”– mė tha ajo.
Mirėpo hiperbola kishte arritur deri aty, sa, disa fshatarė, pėr tė pėrfituar sadopak nga "lavdia" e asaj nate, kur dėshmitare kishte mbetur vetėm plaka Rabie, kishin filluar t’i besonin edhe vetė trillimet e tyre tė pėrsėritura. Ata kishin sajuar me hollėsi tė rreme, sikur atė natė i kishin ēuar udhėheqėsit dikush bukė, dikush, qumėsht, dikush byrek me gjizė. Madje, njė i vetshpallur "veteran", qė nė atė kohė ishte tetė vjeē, tani zhvillonte takime tė programuara nė tė gjithė shkollat e rrethit. Duke thėnė, se kishte shkuar te kasollja e largėt nė mes tė natės pėr tė takuar udhėheqėsin. Dhe kur ai e kishte parė te dera, i kishte thėnė: " Qasu, toke me mua, se ju pionierėt luftoni mė shumė nga ne, sepse futeni deri thellė nė strofkėn e armikut"
Por e vėrteta e mbetur gjallė foli ēuditėrisht ndryshe. Thuhet se pleqtė kanė vesin e moshės nė tė perėnduar, qė ta ngrejnė veten nė lartėsitė e ėndėrrura tė jetės sė tyre, sa here u jepet rasti. Por jo, kjo plakė malesh ishte aq e sinqertė dhe e vėrtetė nė fjalėt e veta, sa ē’ishte edhe vetė mali me shkėmbin e madh tė ngulur prej shekujsh pėrbri kasolles sė saj. Ajo tha se pasi ishte fshehur nė pyll deri nė mbrėmje vonė, udhėheqėsi i panjohur e i mbajtur shumė sekret, bashkė me tre personat qė e shoqėronin kishte arritur nė kasollen e saj nė orėt e pasmesnatės. Atė natė dimri me borė, ai ishte prirė nėpėr shtigje tė fshehtė nga i biri i plakės, i pajtuar si udhėrrėfyes dhe strehues me pagesė. Dhe e kishin ēuar pikėrisht te kasollja e saj, sepse ishte jashtė fshatit dhe krejt e veēuar. Por as i biri dhe as plaka nuk dinin se cilėt ishin ata persona civilė tė armatosur e tė lodhur nga rruga e mbuluar me borė. E jo siē thuhej, vite mė vonė, sikur dielli qė kishte ngrohur tė gjitha zemrat e asaj krahine, bridhte kasolle mė kasolle popullore dhe dyert hapeshin njera pas trjterės pėr ta ruajtur nga ēdo e keqe. Ndodhi qė atė natė, nė kasollen e thurur me thupra tė lyera me bajga lopėsh, nuk gjendej as bukė dhe as miell pėr tė pritur, sipas traditės sė mikpritjes kėta miq tė papritur. Tė kėrkonin hua, duke shkuar aq vonė diku nė fshat ishte tepėr e rrezikshme. Atėherė tre personat e panjohur, as nga emrat dhe as nga pėrgjegjėsitė e luftės, paguan mirė dhe djali i plakės nxori pėrjashta dhinė manare, qė mbahej te fundi i kasolles nė ndarjen me gardh tė brendshėm. Mirėpo, duke kujtuar, se kjo u bė pėr tė liruar vend, plaka te oborri i kishte kundėrshtuar gjatė tė birit, pėr tė mos e therur dhinė qumėshtore. Por ai i kishte treguar verdhushkat, me tė cilat mund tė bliheshin tri dhi qumėshtore tė tjera. Atėherė ajo kishte heshtur me keqardhje, sepse atė dhi e kishte rritur me gjethet e dorės sė saj. Jo siē ishte trumbetuar, qė pėr tė madhin e tė mėdhenjve tė panjohur nga askush nė atė kohė, plaka kishte qenė gati tė digjte edhe kasollen. Sakaq, civilėt e armatosur kishin filluar tė dremisnin pranė zjarrit tė mbėshtetur te supet e njėri-tjetri. Ndėrkohė plaka me tė birin dhe nusen e tij, e coptuan dhinė.
Dhe kur e pyeta plakėn se ku e zien tė gjithė atė sasi mishi, sinqeriteti i saj kulmor arriti tė mė tregojė edhe hollėsinė mė intime. Pasi dy gratė ishin menduar njė copė herė pėr enėn, vendosėn tė vetmen zgjidhje, ta futin nė kazanin e vjetėr tė larjes sė teshave.”Nusja atė ditė kishte la lėveret e saj tė muajit nė tė, po s’kishim ēa me ba, se s’patėm enė tjetėr tė madhe.”
Shoqėruesit kishin me vete njė orė tavoline, me zilen e sė cilės ndėrrohej ēdo gjysmė ore personi qė ruante pėrjashta. Afėr mėngjesit, plaka shpėrveshi mėngėt dhe duke i nxjerrė copat e mishit tė zier nga kazani me njė mashė zjarri, i lėshonte direkt mbi sofėr. Tė panjohurit hėngrėn zierjen e shpejtuar tė kazanit tė pakallaisur e tė nxirė prej vitesh, me mjaft nxitim dhe para se tė agonte, u larguan pėrfundimisht. Siē u shkrua mė vonė, dhėtimi i tyre drejt Jugut, ishte vėshtirėsuar pas kėsaj jo vetėm nga bora, po edhe nga diarreja e mishit tė dhisė.
Pak ditė pas largimit tė tyre nga pyjet e asaj zone, dikush nga barinjtė qė pikasi grupin e armatosur nė ikje dhe u interesua ku kishin fjetur, e kallėzoi djalin e plakės te ēetat kundėrshtare dhe ata e kishin vrarė. Pa arritur tė bėnte dhe heroizmat e pėrfolura mė vonė. Nusja pa fėmijė deri atėherė, u martua mė pas nė fshatin fqinj .
Kaq ishte e vėrteta e parė e vjelur nga vet goja e plakės Rabie.
Dhe ja, e vėrteta e dytė:
E mikluar nga buja e madhe qė i bėhej, si nėnė Rabija, qė hapi gjinė pėr prijėsin e vendit, plakės iu tek njė ditė tė nisej pėr tė takuar "Djalin" te blloku i udhėheqėsve nė Tiranė. Pas vonesave tė gjata identifikuese dhe procedurave strikte, nėse “djali” e pranonte “nėnėn”e adoptuar nga thashethemnaja politike, plakės malėsore ia hoqėn teshat qė binin erė dhi dhe e futėn nė dush. Mandej i veshėn njė palė ndėrresa mė tė pėrshtatshme dhe e ēuan nė hollin, ku pas njėzetepesė vjetėsh do tė takohej me "tė birin " e panjohur.
Ndėrsa priste me kėrshėri ballafaqimin me "Djalin", krejt e fundosur nė njė kolltuk tė butė, ajo nxori pipėn e saj tė gjatė dhe ndezi njė cigare nga paketa sipėr tavolinės sė mesit. Sipas fotos nė muze, nė atė pozicion e fotografuan edhe reporterėt e bllokut, qė fiksuan takimin e udhėheqėsit me popullin e thjeshtė.
"Djali" hyri pak me vonesė dhe e pėrshėndeti “Nėnėn”e rėndomtė me atė pėrzemėrsinė e stampuar nė fytyrėn e tij dhe pasi nxori jashtė fotoreporterėt e pyeti:
-Po si je moj nėnė Rabie, se na mori malli ?...
Plaka e habitur, qė ai kishte pritur aq shumė vjet pėr tė nxjerrė “mallin” e kundroi njė grimė me vėrejtje dhe pasi nuk gjeti nė fytyrėn e tij asnjė shėmbėllim me njerėzit qė i kishin shkuar atė natė tė largėt nė kasolle, ia ktheu me gjuhėn e saj tė pakontrolluar:
-Ja erdha, or ti, ēun, se desha me tė pa i herė, a ti ishe ai qė erdhe atė dimėr si lugat nė mes tė natės. Desha me tė pa, se prej teje ma kanė vra djalin tė mallkuemit e luftės... Ata tė partisė atje, mė kanė thanė, s'ka gajle se ta kanė vra, ti djalė ke Komandantin... Thashė me e provue nji herė, mė pranon ti tė rri si nanė kėtu nė shtėpinė tande, apo...
-Tė pranoj, posi... Qėndro nja dy ditė dhe ēapu prapė nė fshat, se kėtu mėrzitesh!
-Jo, jo, or ēun, nuk mėrzitem, due me ndejt kėtu tek ti, se aty s'kam ēa me hangėr...
Djali qeshi padashur me njė farė pengu nė zėrin e tij dhe mandej e pyeti:
-Pse, nuk tė japin bukė atje nė fshat ?
Plaka ishte pėrtypur njė ēast me mėdyshje, t'ia tregonte tė vėrtetėn apo jo.
-A do drejt ti?...
-Mė trego tė vėrtetėn pėr ēdo gjė qė ka ndodhur e po ndodh atje, se ato qė do mė thuash ti, unė nuk ia them asnjėrit!
Plaka ishte pėrtypur njė grimė, kishte thithur edhe njė herė pipėn e gjatė dhe kishte vijuar me besim tė plotė:
-Ehu, na po vdesim pėr bukė, or ēun. Dymbėdhjetė kile misėr pėr frymė nė muaj na japin. Edhe ato kile tė flamosura na i japin kur shkojmė e gdhihena pėrjashta nja dy-tri net anej poshtė nga grumbullimi i rrethit.
"Djali" i madh qe prishur disi nė fytyrė dhe pasi ishte pėrcjellė pakėz, e kishte pyetur sėrish.
-Po pse, nuk prodhon fare misėr kooperativa juaj?
-Diēka pėr ata qė punojnė, sa me majt frymėn gjallė pėr pak muaj. Por me thanė tė vėrtetėn, edhe nuk punojnė, se s'ka tokė tė bollshme ku me punue...
-Kanė urdhėrin tim tė hapin toka tė reja, tė mbjellin e tė shtojnė prodhimin e bukės...
-Ku me e hap tokėn e re, or ēun, pėrmi Gurin e Madh?... A e ma men ti, si ashtė veni aty ke ne?
-Po, po, e kam parė, po kryetari i kooperativės tuaj duhet tė bėj taracime e tė krijojė tokė buke...
Plaka kishte qeshur njė grimė me qesėndi dhe kishte thithur pipėn sėrish.
-Kryetari nuk e ka menjen aty...
-Pse, ku e ka? -ishte habitur "Djali"
-Te ai llafi... -tha plaka ēapraze duke qeshur me kumbim tė fort.
-Te cili llaf, se nuk po tė kuptoj?…
-E ka menjen t'u kėrcej pėrsipėr grave tė katunit. I merr me radhė si gjeli pulat e furrikut.
I madhi i vendit kishte qeshur padashur me sinqeritetin e zhveshur lakuriq tė kėsaj plake malėsore.
-Pse kaq i tmerrshėm qėnka ai kryetari juaj? - filloi tė bėjė humor.
-Mėzat i patredhur. Ha, pi raki qyl, bėn atė llafin nėpėr mullarėt e katunit, e kurrgja tjetėr s'din ai rob.- vazhdoi tė qeshte plaka.
-Po, nuk ia mbledhin ata tė kėshillit aty?
-Kush me ia mbledhė? Kryetari kėshillit ėshtė daha ma beterr prej tij. Ai s'pyet as pėr gratė me barrė, si Seforja, Tafilorja e Isakorja, qė pranuan tė shtrihen nė zyrėn e tij si lopėt, pėr me hy nė listėn e ndihmės sė bereqetit.
“Djali” i madh qeshi trishtueshėm dhe vuri dorėn mbi ballė. Atė ēast kishte hyrė te holli gruaja e tij hijerėndė. Ky ia kishte prezantuar plakės me pyetjen:
-Po kjo gruaja ime, si tė duket, moj nėnė Rabie?
Plaka e kishte vėrejtur njė copė herė me kujdes dhe mė pas kishte thėnė:
-Pse, vetėm kėtė grua ke ti, or ēun?
-Vetėm kėtė.
-Ti je mret i Shqipnisė, duhet me pas nji stan me gra...
-Nuk mė lejohet. - kishte qeshur ai dhe gruaja e tij njėherazi.
-Jo, jo, ē'a je tue thanė, bre, ti duhet me e marrė edhe nji grue tjetėr se s'ban!…
-Po, kėtė qė kam ē'ta bėj? Ta ndaj? - kishte qeshur "Djali", duke shikuar nga e shoqja me kėrshėri.
-Jo, pėr ta da, se kjo duket gru e mirė dhe ashtė gjynah nga zoti, po maje pėr hyzmet e merr njė kumull tė re, pėr qejf e pėr lezet!
Atėherė gruaja e tij e kishtye pyetur me njė nėnqeshje tė lehtė:
-Akoma ato shallvaret si burra mbajnė gratė andej?
-Njashtu. Po ēa me ba?
-Tė vishni fustane si tė gjitha gratė e Shqipėrisė qė po lulėzon !
-Ku me i gjet paret, pėr fustana?
Pasi nusja e “Djalit” ishte pėrtypur nė mėdyshje, plaka Rabie kishte vazhduar:
-Erth aty te na ajo e zyrės se grave tė rrethit dhe bani nji meshtjellje me tė tana gratė e katundit. Na tha: ”Hiqni moj qyqe kėto shajake tė leshta me rrypa e zdrypa, se kushdi sa vuejnė ata tė zestė burra me ua gjet ku e kini mėfshef ju!” Une ia prita me tė parė, na jep zotnia jote ka dy fustana tė gjithave t’i provojmė nji herė! Por ajo u tut e tha: “Zyra jonė e grave s’ka pare.”Atėherė, pra, mos u qaj hallin burrave tanė ti, se ene me ferra ta mulojnė gratė, ata e gjejnė menjiherė, s’e kanė pėr gajle fare...
Pas shumė kėrēepėve tė tillė qė nxirrte nga goja plaka qyfyremadhe, "Djali" e bėri gati pėr udhė. Urdhėroi t’i jepnin nga tri kile sheqer, makarona dhe oriz nė qeska doku tė lidhura mirė dhe e nisi pėr nė komitetin e partisė tė rrethit me njė xhips ushtarak tė gardės.
Oficeri shoqėrues e la plakėn Rabie te sekretari i parė bashkė me njė porosi me shkrim pėr autoritetet e pushtetit lokal.
Kryetari i kooperativės dhe kryetari kėshillit tė fshatit u thirrėn nė rreth me urgjencė. Dhe pasi u kthyen nė bazė tėrė hundė e buzė, i thanė nėnė Rabies me zemėrim, tė mos nisej asnjėherė tjetėr pėr tė dalė nga fshati pa lejen e tyre. Sepse ata pėrgjigjeshin me kokė pėr atė kokėn e saj tė pagdhendur qė mund ta vrisnin armiqtė e popullit rrugės.
Dy javė mė pas u bė festa e Labinotit. Bashkė me fshatarėt e zonės, merrte pjesė nė pėrvjetorin e krijimit tė Shtabit tė Pėrgjithshėm edhe nėnė Rabija. Teksa ndodhej nė rreshtat e parė me veteranėt e luftės, ajo kishte parė "Djalin" e madh nė tribunė dhe i kishte thirrur nė emėr me plotė zėrin. Por s’kishte marrė prej tij asnjė pėrgjigje.
Pasi mbaruan fjalimet e rastit, nėnė Rabija kishte rendur prapa tribunės, ku ndodhej atė ēast "Djali". Ai e pa tek po u lutej oficerėve qė e pengonin dhe u tha atyre ta lejonin.
-Ke ndonjė hall, qė mė thirre nga poshtė? - e kishte pyetur ai.
-Or, ēun, mė gjet belaja...S'ka kėrkund nga ato qeset qė mė fale ti mue, e mė vijnė ata shejtanėt e vegjėl tė katunit e ma firuan sheqerin. Po ban si tė bash e mė dėrgo njė dryn, ta myll sėnukun ! - i qe lutur ajo.
Ai kishte qeshur me kėtė kėrkesė tė habitshme tė nėnės qė i theri dhinė manare nė kohė tė vėshtira. E qė ishte si t’i kėrkonte tani njė qime dhije bariut tė kopesė. Por plaka Rabie nuk kishte arritur tė dėgjonte shpėrthimin e sė qeshurės sė tij dhe tė shpurės qė e shoqėronte. Sepse e kishin tėrhequr menjėherė pėr krahėsh dy punonjės tė sigurimit tė zonės, tė cilėve u pati shpėtuar nga duart.

 

Tė bėhesh kriminel

Tregim

Bazi e filloi rrėfimin e ngjarjes me gratė zadrimore.
-Janė aq tė pashme, sa tė marrin nė qafė ! –tha duke shprehur siguri tė plotė. –Dhe e vėrteta ėshtė se ka bėrė vaki qė shumė burra janė marrė nė qafė prej bukurisė sė tyne. E tillė, me bukuri qė tė merrte sytė ishte edhe nusja e Franit…
Fotografinė e saj, Bazit ia kishte treguar vet krimineli Fran, te kampi i tė burgosurve nė Batėr tė Martaneshit. Bazi nuk ishte i burgosur, ai shėrbente nė atė minierė si zjarrmėtar pėr ndezjen e minave, punė me eksploziva kjo, qė kurrėsesi nuk mund t’u lihej nė dorė tė burgosurve.
Mė tej Bazi tregoi, se nusja e Franit, e stolisur si ditėn e parė tė martesės, ndonėse kishte lindur vajzė para katėr vjetėsh, dukej si e martuar atė ditė, kur brigadier Pashuku tentoi ta shtinte nė dorė. Frani punonte nė prashitje bashkė me tė shoqen, por atė ditė ndodhej nė zborin ushtarak. Brigadieri u pėrpoq ta kapte nusen e tij, teksa ajo shkoi tė pinte ujė nga shtama e lėnė pėr t’u ftohur te kanali nė fund tė arės. Por Dila i rrėshqiti nėpėr duar dhe i thirri vajzės katėrvjeēare, qė luante nėn hijen e njė peme aty pranė. Nė mbrėmje, ajo i tregoi tė shoqit, duke iu lutur tė bėnte sikur s’dinte gjė pėr kėtė rast, tė cilin brigadieri mund ta mohonte. Dhe tė priste derisa ai tė bėnte ndonjė pėrēapje tjetėr, tė pikasur nga vetė Frani.
Frani ishte atėherė njėzeteshtatė vjeē, djalė i qetė i matur dhe i fuqishėm. Tek prashiste misrin, ai mundohej tė pėrzinte zhapinjtė dhe breshkat e vogla, pėr tė mos i goditur padashur me shatin e tij fluturues nga shpejtėsia me tė cilėn punonte.
Pas njė jave, do tė shkonin pėr ngushllim, te njė fis i tyre nė fshatin fqinj. Dila ishte pa qejf atė ditė dhe qėndroi te hieja bashkė me vajzėn. Frani i bėri tė dy normat vet dhe nė orėn gjashtė tė mbrėmjes thirri brigadierin tė merrte nė dorėzim punėn e kryer. Brigadier Pashuku, qė ishte edhe sekretari i organizatės bazė tė partisė, erdhi si gjithmonė, me pamjen e tij tė rėndė e me pistoletėn te vendi i dukshėm i ripit tė mesit. I ra arės kryq e tėrthor, duke i vringėlluar sytė herė pas here nga nusja nėn hijen e dushkut. Nė fund tha me ton autoritar:
- Nuk e keni ba punėn me cilėsi !
- Ku ka bimė tė paprashitun e bar tė pahequn? - e pyeti Frani me habi.
Brigadier Pashuku i tregoi ca tufa bari rrėzė kanalit dhe nėn degėt e njė ferre, ku nuk kishte as njė rrėnjė misri.
- Ja, nuk e keni prashitun mirė ! –ngulmoi ai, duke patur parasysh, se Frani kishte babanė nė burg, tė dėnuar pėr agjitacion e propagandė. –Ju bani punė me hile, pėr me ia hedh kooperativės…
- E kemi ba punėn si gjithė tė tjerėt, e mos ma mirė. –ngulmoi Frani sėrish i matur nė pėrgjigjet e veta.
Brigadier Pashuku hodhi sėrish sytė nga hieja e dushkut dhe tha me ton tė lartė qė tė dėgjohej nė largėsi:
-Mos e zgjat, ke me e prashitun pėr sė dyti, se unė ta quaj edhe sabotim e tė ēoj aty ku kam ēue babėn tat !
Frani e kundroi brigadierin me sy tė mprehtė.
-Jo, bre, jo, babėn nė burg nuk ma ke ēue ti, po partia e qeveria…
Brigadieri i hodhi njė vėshtrim tė pjerrėt dhe nėnqeshi me qesėndi.
-Partia e qeveria nė kėtė katund jam unė, e unė ia kam ba letrat pėr nė burg tyt eti !
-E tash mos don me m’i ba edhe mue?…- shqeu sytė Frani me njė tendosje tė brendshme.
-I kam gati, me tė ēue edhe ty ca vjet sa me u shtrue…- vijoi sekretari i organizatės me kėmbėnguljen e tij tė paturpshme.
Frani e ndjeu veten tė rrezikuar nga gatishmėria e ligė e kėtij njeriu dhe i vrundulluan nervat
-Po ēka don me ba tjetėr ajo fytyra jote e keqe? - i shfryu duke turfulluar me urrejtjen qė iu rrit si zjarri nga era.
Brigadier Pashuku u bė spec nė fytyrė dhe instinktivisht mbėshteti dorėn te pistoleta.
-Pas letrave, kam me ta shkėrdhye dhe atė qė ke aty nėn hije! - i tha me guximin e armės e me pėrbuzje kėrcėnuese.
Befas, Franit iu ngjit i gjithė gjaku i trupit nė kokė e gati po i shpėrthente truri si minė. Ai tentoi tė frenonte stuhinė nervore duke menduar njė ēast pasojėn, por tani asnjė lloj frike nuk mund tė ndalte zemėrimin e kobshėm tė tij. U lėshua furishėm mbi tė, e kapi pėr gryke dhe me grushta e shkelma shkallmues e shtriu pėrtokė. Dhe kur e pa qė Pashuku ēoi dorėn te brezi, ia hoqi pistoletėn nga kėllėfi dhe u tėrhoq mbrapsht pėr pak sekonda. Por nė atė grimė kohe, me brigadierin e trullosur te kėmbėt dhe me armėn e tij nė dorė, Frani dėgjoi brėnda vetes njė zė qė i thoshte, se tani nė burg se nė burg kishte pėr tė shkuar. Si mund ta linte Pashukun tė gjallė e pas fustanit tė Dilės, pėr tė cilėn ai i bėri presion tė hapur…Atėherė duhet ta ēonte deri nė fund shkulmin e zemėrimit tė vet. Nxori thikėn me dy presa nga kėllėfi, qė e mbante nė xhepin e prapmė tė pantallonave dhe ia hoqi kokėn nga trupi, siē kishte therur derrin e tharkut pėr dimėr.
- Or Fran, ē’ka dreqin bane ashtu? –klithi e shoqja e tmerruar nga larg duke mbajtur tė bijėn, mos i rrėshqiste nga duart pėr tė shkuar tek i ati.
-Atė qė deshi me na e ba ai ne, ia nisa letrat pėr nė atė botė ! –tha Frani dhe me kokėn e Pashukut tė kapur pėr flokėsh u nis pėr te kanali, tė lante gjakun e spėrkatur nė fytyrė e mbi kėmishė.
Pasi u la, e u shkund mirė, gjeti njė thes nitrati bosh dhe futi aty kokėn e brigadierit. Mandej shkoi te hieja e dushkut, pėrqafoi tė bijėn e tmerruar dhe i tha sė shoqes fytyrėprishur :
-Qėndro si burrneshė, oj Dilė! Paska kenė shkrue mos me jetue tė qetė nė punėn tonė tė paqme…Unė qė s’kam vra nji zhapi, u detyrova me vra nji njeri…
-Po pse e vdiqe krejt, or Fran, - i tha e shoqja e zverdhur si limoni.
-Mė tha fjalėn ma tė randė qė mund t’i thuhet nji burri pėr gruan e vet.
-Uh, ēa kena me hek prej vrasjes sė tij…- psherėtiu hidhur ajo.
-Burgu nuk ashtė pėr qentė, po pėr burrat. Rrit vajzėn tonė e mė prit, se kam me ardhė nji ditė tė bardhė. – tha Frani dhe pasi e pėrqafoi gruan, mori thesin e u nis pėr t’u dorėzuar nė policinė e Lezhės, bashkė me kokėn dhe pistoletėn e brigadier Pashukut.
-Tė gjitha shkallėt e gjykimit e dėnuan me pushkatim. -vijoi Bazi tė tregojė ngjarjen e kriminelit Fran. –i fundit, Presidiumi i Kuvendit Popullor ia ktheu me 25 vjet burg, pėr arsye, se Frani e kishte kryer krimin nė kushtet e njė tronditjeje tė fortė psiqike…
Dhe ja, njėri nga rezervatet kryesorė tė vendit, ku mbaheshin krijesat e egėrsuara shqiptare, ishte burgu i rrethuar me tela i minierės sė Batrės, nė Martanesh tė Burrelit. Aty midis maleve tė lartė, ku gėlonin tė izoluar nė punė afro dymijė tė dėnuar, u ēua tė nxjerrė krom nga nėntoka metalifere edhe krimineli Fran.
Por vajtja e tij nė atė vend, ishte si rėnia e zhurmshme e njė meteori tė ndezur, i cili pėrveēse djeg vetveten, futet edhe thėllė nėntokės. Nė ngjasim tė ēuditshėm me nėntė rrathėt e ferrit tė Dantes, edhe ferri i minierės sė Batrės kishte nėntė kate nėntokėsorė. Krimineli Fran u ēua pikėrisht nė katin e nėntė, pėr tė punuar vagonist. Mirėpo i dėnuari qė kishte hequr njė kokė njeriu nga supet, kishte mbi supet e veta njė kokė, qė nuk mund tė pėrkulej kurrėsesi nė njė punė tė tillė. Frani deklaroi me zė tė lartė para tė gjithė autoriteteve tė burgut:
-Jam dėnue me burg, jo me punė pėr Enverin e Partinė!
Atėherė u dha urdhėr t’i viheshin nė duar hekurat gjermanė me flutur dhe pėr tetė orėt e punės tė lihej te dera e minierės, i lidhur me zinxhirė pas njė shtylle. Nė mėnyrė qė tė zgjidhte mė tė pėlqyerėn, mes zinxhirėve dhe vagonit nėntokėsor. Shkopinjtė prej gome tė policėve, shiu dhe bora filluan tė binin pareshtur mbi atė kokėn e tij mė tė fortė se metali i kromit, gjatė gjithė orėve tė turnit tė natės. Por mbi tė gjitha duhej tė duronte tė ftohtit proverbial tė Batrės, kur temperatura jashtė arrinte nė dimėr zbritjen rekord, njėzetekatėr gradė nėn zero. Dhe ai i duroi tė gjitha, duke iu kundėrvėnė torturės me thirrjet bombastike: “Poshtė Enveri, Mehmeti, Kadriu, Ēela!”. Duke kaluar kėsisoj nga i dėnuar pėr krim edhe nė sferėn e armiqve tė politikės.
Por gjithėsesi fitoi. Britmat e tij publike, ishin pėr komandantin e burgut mė kompromentuese se qėndimi i lidhur pas shtyllės. Me urdhėrin e tij, pas shtatė ditėsh Frani u la i lirė tė sillej pa punė brėnda kampit. Ndėrkohė komandanti lajmėroi eprorėt e vet, se ky i burgosur paraqiste rrezikshmėri pėr arratisje dhe duhej hequr me urgjencė nga burgu i tij.
Kėshtu, me karakteristikat e qendisura bukur nga kampi nėn qiell tė hapur, krimineli Fran u ēua nė qelitė e thella tė bodrumeve tė dheut, tek i famshmi burg i sigurisė sė lartė nė Burrel tė Matit. Por edhe aty, rrokullima tij prej guri ende nuk kishte zėnė vend. U rrah me shokun ofendues tė dhomės, njė gjigand i vėrtetė, qė tė gjithė i trembeshin si djallit. Dajaku shkoi deri aty, sa listelat e tė dy lesave tė krevatėve prej druri u thyen tė gjitha mbi shpinat e njėri-tjetrit. Dhe pas ndeshjes katėr orėshe, dora e fitimtarit, qė u ngrit pėrpjetė nga policėt tifozė tė burgut, ishte ajo e krahut tė gjakosur tė Franit. Ai i kishte dhėnė kundėrshtarit goditjen mortore duke e lėnė tė vdekur te kėmbėt e veta.
Pėr kėtė vepėr tė re kriminale, Frani u dėnua me tre vjet burg shtesė, dhjetė vjet internim pas burgut dhe me pesė vjet heqje tė sė drejtės pėr tė votuar. Pas kėsaj rritjeje tė shkallėzuar tė shpirtit tė tij tė kriminalizuar, Frani solli ndėrmend ēastet kur nxirrte nga ara e misrit zhapinjtė e kooperativės, pėr tė mos hyrė nė gjynah dhe befas pyeti veten: “A unė jam ai Fran Ndou mėshirues?… Bre, sa larg paskam shkue!...Sa shumė qėnkam egėrsue!...
Pasi kishte mbushur vitin nė burgun e Burrelit, u gjet pa vend mbajtja e njė krimineli te birucat e politikanėve. Frani vetėm mund tė vriste njerėz, po nuk mund tė arrinte kurrėsesi nė nivelin e rrezikshmėrisė shoqėrore tė politikanit, i cili vriste regjimin. Dhe e ēuan sėrish nė Batėr. I njohur tashmė si “I tmerrshmi burgjeve” qė nuk pėrtonte tė tė merrte shpirtin edhe pėr njė fjalė goje, e lanė sėrish pa punė. Tė futej nė galeri sa tė shtynte kohėn. Ky pėrjashtim nė tė gjithė kampet e tė burgosurve, bėhej vetėm pėr tė.
Nga mesi i viteve shtatėdhjetė, pėr efekte politike, u bė njė falje e tė moshuarve tė dėnuar pėr agjitacion e propagandė. Konsiderohej, se tashmė gjuha e tyre e ngrirė nga heshtja e gjatė ishte paralizuar, truri i goditur nga stresimi shumėvjeēar ishte atrofizuar dhe dhėmbėt kafshues pėr regjimin u kishin rėnė tėrėsisht. Babai gjashtėdhjetėvjeēar i Franit u lirua nga burgu i Spaēit dhe shkoi nė Batėr tė shohė tė birin. Nė takimin special te oficeri i rojes, plaku gjeti momentin dhe ia bėri me shenjė tė dilte nga galeria qė tė arratiseshin bashkė.
Atė mbrėmje Fran Ndou hyri nė turnin e tretė deri te dera e galerisė. Aty u ndezi sobat policėve, duke vėnė poshtė qymyrit tė drurit edhe qymyrguri. Madje edhe ushtarit roje te kabina jashtė telave i ēoi njė mangall me prush, pėr tė pėrballuar tė ftohtin e madh. Dhe kur pa se ata i kishte kapluar gjumi, u shtri nė njėrin nga vagonat e mbushur pėrgjysmė, te elektrovozi qė doli jashtė pa u kontrolluar atė mesnatė tė akullt.
Hapėsira rretheqark ishte mbuluar me gjashtėdhjetė centimetra dėborė tė ngrirė dhe temperatura kishte arritur kulmin e rėnies sė saj. Frani vrapoi gati fluturimthi pėr te Pisha e Batrės, ku ishte stacioni i autobuzit tė punėtorėve. Babai e priste i fshehur pas njė dėllėnje. U nisėn menjėhėherė nė drejtim tė “Lugut tė Gjatė”. Qėllimi ishte kthyer nė forcė e nxehtėsi fizike pėr tė pėrballuar stėrkėmbshat e akullit, thikat e erės dhe rengjet e errėsirės. Por pas njė ore, ata ishin futur gabimisht nė njė repart ushtarak zboristėsh.
-Ndal, ku shkoni ju aty! – thiri roja nė errėsirėn e zbardhėlluar tė borės.
-Jemi sondistė, na u ka bllokue sonda po paskemi ngatėrrue rrugėn !…- shpjegoi Frani.
U kthyen mbrapsht. Pas pak doli hėna dhe sipėrfaqja e akullt filloi tė shkėlqente si ujė argjendi. Mė sė fundi ata dalluan pikat orientuese dhe morėn drejtimin e “Liqenit tė Sopės”. Duke ecur tė pėrkulur e pothuaj kėmbadoras, nėpėr trashėsinė mbi njė metėr dėborė, papritmas ranė nė njė piramidė kufiri, ku ushtari ruante nė pikėn e vet tė vrojtimit.
-Babė, -i pėshpėriti nė vesh Frani, - arritėm nė Jugosllavi !
-A mos je verbue, or bir, nuk e shef ti yllin e Enverit nė kapelen e ushtarit ?... Ban kujdes tė kthehemi djathtas e tė biem nė Drin !... – vėrejti i ati, vėshtrimi i tė cilit, ndryshe nga ē’mendohej, ishte mprehur nė qeli. Vitet e errėta e tragjike qė kishte kaluar nė burg s’kishin mundur ta mposhtnin dot kėtė skifter plak.
Ishte ora tre pas mesnate, kur ata me mjaft shkathėsi e pa u ndjerė hapėn telat e rrezikshėm tė klonit. Kaluan Drinin e ngrirė dhe nė orėn gjashtė e gjysmė tė mėngjesit dolėn nė Shehėr tė Dibrės sė Madhe. Dolėn bashkė me diellin dimėror qė ndriēoi fytyrat e tyre, ku sapo kishte filluar tė rrezatohej gėzimi.
Mė tej udhėtuan me autobuz pėr nė Beograd, ku kėrkuan strehim politik. Pas verifikimeve, qė vėrtetuan se ishin tė dėnuar nga sistemi komunist i Shqipėrisė, ata shfaqėn dėshirėn tė pėrcillen nė Amerikė. Organet jugosllave, tė gatshme pėr tė shkarkuar nga vetja andrallat e strehimit aty dhe tė prirura pėr tė tilla veprime ndaj fqinjės gjuhėashpėr, i nisėn me fluturimin ajror drejt hapėsirave tė pamata tė lirisė pėrtej Atlantikut.
Pas zallamahisė qė shkaktoi lajmėrimi i Ministrisė sė Brendėshme pėr thyerjen e kufirit, pas kalimit nė gatishmėrinė numėr njė tė tė gjithė reparteve tė ushtrisė e policisė sė rretheve tė Veriut, pas numėrimit disa herė njė pėr njė tė tė burgosurve dhe pėrcaktimit se kush ishte arratisur, ministri i brendshėm, i ardhur me urgjencė nė Batėr, shkarkoi katėr policė dhe u dha vėrejtje tė rėndė tė gjithė kuadrove kryesorė.
Bazi, qė bėnte pjesė nė personelin e minierės dhe hynte shpesh nė zyrėn e komandantit tė kampit, pėr tė firmosur urdhėrat e furnizimit me eksploziv, u bė kureshtar pėr njė pliko me shumė vula postare tė huaja, tė ardhur ato ditė mbi tavolinė. Dhe komandanti ia dha letrėn ta lexojė:
Zoti komandant,
Sot qė po u shkruaj kėtė letėr jam nė Amerikė, qyteti Nju York, lagjja Manhatan, klubi “Pranvera” tavolina numėr shtatė. Me arratisjen time nga ai kamp i tė burgosurve, shpėtova unė, shpėtove ti, shpėtuan edhe ata tė tjerėt qė do kisha vra po tė qėndroja aty. Nė kėtė vend tė mbarė, me qeveri tė mbarė, e me njerėz tė mbarė, kam fillue edhe unė me u ba njeri i mbarė, siē isha nė kohėn kur, nė katundin Zadrimė tė rrethit tė Lezhės nė Shqipėri, nuk vrisja dot njė zhapi e mė pas ma shkallmuen shpirtin, aq sa me u ba krimineli numėr nji.
Tė fala shokėve tė mi qė vuajnė aty.
Fran Ndou

 

Armiq tė dashuruar

Tregim

 

O zot, o zot, sa i bukur ėshtė ky djalė! thoshte Emineja me vete, teksa ndėrronte njėrėn pas tjetrės pecetat e lagura mbi shpinėn e tij tė shpuar tejpėrtej nga plumbi. Djalė kaq i pashėm nuk gjendet nė nahijen tonė. O zot, sikur tė kisha fat njė burrė si ky…
Djaloshi i plagosur rėndė kishte njė fytyrė tė butė, gati vajzėrore, me njė mjekėr tė lehtė tė zezė pis, tė prushėritur pėrfund faqeve. Kishte sy tė mėdhenj qė i mbante gjithė kohėn mbyllur nga jermi i zjarrmisė ku ndodhej dhe flokė drudha-drudha, me njė shkėlqim tė ēuditshėm si tė korbit. Emineja kishte dėgjuar nga shoqet, se shqiptarėt e anės tjetėr ishin shumė tė bukur. Dhe ja, njėrin prej tyre po e shihte me sy lakmitarė, tė shtrirė tani nė bodrumin e shtėpisė, ku e kishte sjellė pa pyetur njeri… E kishte gjetur pėrmbys atė muzg mbrėmjeje nė fundin e arės sė misrit, teksa ajo ishte duke mbledhur lopėt. I plagosuri kishte mbetur aty fill pas luftimit qė ishte bėrė midis disa partizanėve shqiptarė, qė donin tė depėrtonin nė fshatin e tyre buzė kufirit dhe nacionalistėve kosovarė, qė pėrpiqeshin tė pengonin hyrjen e komunistėve nė ato anė. Djaloshi i pėrgjakur mbante dy vrimat e plumbit me majat e gishtave, qė tė mos i zbrazej i gjithė gjaku nga trupi. Ai merrte frymė me zor dhe rėnkonte sikur po jepte shpirt. Eminesė i erdhi aq keq, sa iu duk sikur po i kėputej zemra pėrbrenda kraharorit. E ndihmoi tė ngrihej, derisa e shtriu pėrmbys mbi kurrizin e lopės. Dhe te shtėpia, bashkė me nėnėn e saj e futėn nė bodrum.
-Ku, ku, moj loēka eme, ēa ke me ndigjue prej Xhelės, qė e prune ke shpia kėtė burrė tė huej! - i tha nana Rabie, me merak tė madh pėr sherrin e pritshėm tė babait, ndonėse ai e kishte vajzė tė vetme dhe e donte si sytė.
-A thue, s’kena me ia mbush mendjen, se ishte gjynah nga zoti me e lanė tė vdiste nė fund tė arės sonė, kur ishte ende gjallė!…
-Vallahi, nuk di ēka me thanė, po Xhela ka me u tėrbue pėr kėtė komunist, qė ia kena fut nė shpi!…
Ndėrsa nanė Rabia shkoi tė bėnte gati ndonjė ushqim tė lehtė pėr tė plagosurin, Eminesė i ra ndėrmend, se sot kishte mbushur plot njėzet vjeē. Dhe askush nė shtėpi nuk ishte kujtuar pėr tė festuar ditėlindjen e saj. Njerėzit e kishin mendjen vetėm te lufta.
Djaloshi i plagosur rėnkoi njė ēast dhe Emineja i lagu buzėt ngjyrė qershie me ujin e bardhakut tė mbushur nga shtamba e ftohtė. Ai kishte temperaturė tė lartė, digjej prush, aq sa e kishin zėnė dridhmat. Ah, sikur tė shpėtojė nga vdekja, mendoi ajo. Sikur tė shėrohet e tė mė dojė pėr nuse…Atėherė lumja unė e lumura pėr kėtė azgan bukurie…
Por nga ato ėndėrrime lumturie e shkėputi befas ardhja e zhurmshme e tė atit tė saj, Xhelės, qė hyri nė bodrum me armėn mbi sup, i ndjekur nga Rabia. Ai hodhi njė sy tė kujdesshėm mbi njeriun e shtrirė e tė ndriēuar dobėt prej llambės sė vajgurit. Pastaj, sikur ta kishte pickuar gjarpri, i hipėn kacabunjtė krejt papritmas. Dhe i pėrfshirė nga njė vrull i pėrnjėhershėm bėrtiti me sokėllimė:
-Ajiii... Po ky asht ai komunisti qė kam vra unė sot, moj u vraftė zoti, ēa keni dashtė me e pru nė shtėpinė teme? - dhe vetvetiu dora i shkoi te arma nėn sup.
Emineja u ēua vrikthi nė kėmbė dhe iu hodh tė atit nė gjoks duke e pushtuar me tė dy krahėt.
-Nė paē besue tė madhin zot, mos e vra prapė, or babė, se ban gjynah tė randė! - iu pėrgjėrua me njė zė tė dridhshėm e me sytė tė mbushur me lot. - Jam tue t’u lut me gjithė shpirt, mos e vra, pash perėndinė, se asht bir nane edhe ai !…
Por nė sytė e Xhelės shkėlqeu njė egėrsi armiqėsore e padurueshme.
-Ē’ka je tue folė, moj ēike?!... Ky armik komunist vrau dy vetė nga forcat tona nacionaliste e unė shtiva pėrmbi tė, tue mendue se vdiq nė vend. Si paska ardhun i gjallė nė shtėpinė teme?!…Pu, pu, ēa keni ba, moj gra budallaqe, ju marroftė zoti! E tash duhet me e hjekun qafe sa ma parė…
Rabia e tronditur i kujtoi atė ēast tė shoqit zakonin e lashtė tė kanunit. Armiku qė kishte hyrė nė shtėpi i plagosur, duhej shėruar e mandej tė pėrcillej deri sa tė dilte i paprekur nga trojet e tyre. Xhela u mendua njė grimė. Rabia kishte tė drejtė. Kanuni ishte i shenjtė, ndonėse ndjente urrejtje tė tmerrshme pėr ata komunistė tė pėrfolur nė mbarė Kosovėn si tė pafe, e gjakatarė tė pashpirt. Megjithatė, rreziku qė vinte prej tij ishte i tejet i madh. Po ta merrnin vesh shokėt e njėsisė territoriale qė drejtonte, se kishte futur nė shtėpi njė njeri tė tillė, do ta pushkatonin patjetėr si tradhtar. Por duke parė tė bijėn dhe gruan qė prisnin pėrgjigjen e tij me pamje tė pėrgjėruar, Xhela tha me ton tė ashpėr:
-Atėherė, pra, duhet me e shėrue sa ma parė e ta nxjerrim jashtė pragut tonė. Po shkoj nė fshatin fqinj tė marr atė infermierin italian, qė ka mbetun aty prej kapitullimit, ta sjell sonte nė shtėpi. Mos e ēilni gojėn me askėnd, se ka me u hangėr dreqi... - Ai doli me vėrtik dhe grave u qeshi buza.
Infermieri Italian Pepe, arriti pas dy orėsh dhe menjėherė u pėrkul mbi tė plagosurin. E kontrolloi me kujdes dhe i mati temperaturėn. E kishte nė shifrat kritike. Plagėt, si nė hyrje edhe nė dalje tė plumbit, kishin filluar tė infektoheshin dhe tė enjteshin. Nga pėrvoja e tij, ai konstatoi, se plumbi qė i kishte pėrshkuar tejpėrtej shpatullėn, kishte qenė i njė pushke italiane. Vetėm ai lloj plumbi me kokė tė rrumbullt bėnte plagė tė vogėl nė dalje. Ndryshe plumbat gjermanė me majė, e shqyenin vendin e daljes, dhe hapnin plagė tė tmerrshme. Pasi hodhi njė sy mbi Xhelėn, armėn italiane tė tė cilit e kishte vėnė re qysh rrugės, e pyeti:
-Pushka jote goditur ?...
-Po. - tha Xhela me njė zė pakėz tė ndryshuar.
-Vdes shpejt. Plaga shumė keq. Temperatura tropo alta. - bėri tė ditur infermieri italian, duke mbledhur supet me keqardhje.
Xhela shprehu kėnaqėsi nė fytyrė, qė i plagosuri do tė vdiste pa u detyruar tė shkelte zakonin kanunor. Emineja mbėshteti kryet mbi gjoksin e Rabies dhe iu mbushėn sytė me lot. Mandej italiani i mjekoi plagėt me lėngjet dhe pluhurat qė kishte nė ēantėn e tij dhe la pėr tė njė shishe me kokrra shėruese. Xhela e pagoi infermierin me dy monedha floriri dhe e pėrcolli po atė natė deri afėr fshatit ku e kishte marrė.
Mos e merr, o zot, tė lutem lene pėr mue, se kam me t’u falun gjithė jetėn pėr lartimin e emnit tand! pėshpėriti Emineja me njė shprehje pėrgjėrimi. Dhe vazhdoi tė qėndronte e pėrkulur mbi tė me njė dhembshuri mjaft tė madhe. Ajo filloi menjėherė t’i ndėrronte njėrėn pas tjetrės pecetat e lagura mbi ballė e mbi gjoksin e mbuluar me njė shtresė tė lehtė pushi tė zi. Mė pas Rabia solli njė tas plot me kos dhe Emineja filloi t’a mėkojė lugė pas luge, pasi ai ende nuk po ēelte sytė. Fill pas ushqyerjes, ajo nuk ia ndali kompresat me ujė tė ftohtė deri vonė, kur u duk se balli i tij ishte diēka mė i freskėt.
Xhela u kthye duke qenė gjithė kohės nervoz. Ai iu vėrsul Eminesė me njė togfjalėsh plot qortim, qė kishte sjellė nė shtėpi njė telash aq tė madh. Gjithsesi nuk e goditi, por e mori tė bijėn pėr krahu me forcė, qė tė ngjitej lart pėr tė fjetur. Vajza u shtri me pėrtim, por nuk e zinte gjumi kurrsesi. Nė retinėn e syve tė saj shfaqej pareshtur fytyra e tij e skuqur nga zjarrmia dhe gjoksi djaloshar me prushėrimin e zi mashkullor. Vallė ē’po bėnte ai nė ato ēaste nate krejt vetėm?…
Ajo nuk duroi dot mė tej dhe nė mesnatė u ēua fare pa u ndjerė. Por me tė hapur lehtas derėn e bodrumit, ngeli e stepur dhe e mrekulluar nga habia. Djaloshi kishte ēelur sytė e mėdhenj dhe i drejtoi pėrmbi tė me mjaft ngrohtėsi. Nė ata sytė tė ndezur nga habia, ajo vuri re pėr herė tė parė atė forcė dhe butėsi mashkullore qė e ndez shpirtin e femrės deri nė ekstazė. Emineja iu lėshua pėrsipėr, i vuri njėrėn dorė mbi ballė e tjetrėn mbi gjoks. Tani temperatura i kishte rėnė atij, por ēuditėrisht filloi t’i grihej asaj, aq sa e ndjeu tė gjithė trupin prush.
-Ku jam kėtu ? -pyeti djaloshi me njė zė drithėrues tė lehtė.
-Je nė shtėpinė teme. Je krejt i sigurt ... - i murmuriti ajo me ton tė ngrohtė vajzėror.
-Kush mė solli kėtu ? - pyeti ai sėrish me zėrin e tij tė drobitur.
Emineja faqekuqe i shpjegoi me radhė tė gjitha ēastet e vėshtira qė kishte kaluara. Nga ara me misėr, nė shpinėn e lopės e deri nė bodrum, ku gjendej tashmė me plagėt tė pastruara prej gjakut e tė mjekuara nga italiani. Si dhe morinė e pecetave tė lagura qė ajo kishte shtrydhur te legeni, pasi ato kishin avulluar te balli dhe gjoksi i tij…
Atėherė ai lėvizi kryet me kujdes dhe i puthi dorėn e mbėshtetur te balli.
-Tė faleminderit, motėr, qė mė shpėtove jetėn! - u shpreh me njė ton tė ngrohtė tepėr mirėnjohės.
Mė tej ai e pyeti pėr emrin, i tha se vetė quhej Petrit dhe se ishte nga Jugu i Shqipėrisė. Nė fund iu lut ta ndihmonte tė ēohej pėr tė shkuar nė banjė. Ajo e ngriti me kujdes dhe pasi ia vendosi krahun e shėndoshė mbi supin e saj, e nxori me fener deri te banja, nė cepin jashtė bodrumit. Aty ajo vuri re, se teksa mbahej me krahun e rregullt, ai nuk e pėrkulte dot krahun e shpatullės sė plagosur, pėr tė zbėrthyer kopsat e pantallonave. Emineja e ndihu, duke i ulur tė mbathurat pėr tė urinuar dhe ktheu kryet anash. Sakaq, njė ritėm pulsimesh tė vrullshme depėrtuan nėpėr tė gjithė trupin e saj vajzėror. Ajo ndjeu, se u gllabėrua nga njė gufim i madh turpi. Befas iu duk sikur i kishte marrė trupi zjarr dhe ishte ndezur flakė e tėra. Sėrish nė bodrum ajo u kujdes pėr ushqyerjen e tij dhe, sipas porosisė sė italianit, i dha dy kokrra hape tė tjera. Mandej i puthi ballin lehtė dhe i tha tė flinte, se do t’i qėndronte mbi krye deri nė agim. Petriti dridhej nga mirėnjohja, i puthi dorėn sėrish dhe u shpreh, se nuk donte tė flinte mė tej, po vetėm tė bisedonte me tė. Sepse vetėm fytyra dhe zėri i saj ishin ilaēi mė i mirė pėr tė harruar dhimbjet e tmerrshme. Por edhe Emineja ndjente, se tė fliste me tė, ishte si tė dilje shėtitje nė parajsė. Ata biseduan gjatė, zbuluan tė fshehta e shpirtit tė njėri-tjetrit dhe nė agim e ndjenin veten si njerėz tė afėrt, tė njohur prej vitesh.
Tė nesėrmen, teksa Xhela shkoi pėr tė mbledhur forca luftėtarėsh nė fshatrat e zonės, Emineja, me njė buzėqeshje mė tė ėmbėl se mjalti, e mbuloi Petritin me batanije dhe e ndihmoi tė zhvishej pėr t’i larė teshat e gjakosura. Mė tej iu vu punės pėr zėvendėsimin e gjakut tė humbur nė dejet e tij. Zjeu njė zog pule, gatoi petulla, shtrydhi rrush dhe gjeti mjaltė te njė shoqe. Bėri gjithēka mund tė bėjė njė grua, e cila kur tė do, begatinė e ushqyerjes ta nxjerr edhe nga fundi i dheut e ta krijon nga zjarri. Dhe kėsisoj ajo po shihte me gėzim, se si retė e dhimbjeve shpėrndaheshin dalėngadalė nga balli i tij.
Pas tri ditėsh tė tjera Petriti ndjehej aq i fuqishėm, sa mund tė qėndronte mbi kėmbėt e veta. Dhe iu duk sikur njė shpend i madh pėrdėllimtar kishte zbritur nga qielli pėr tė hedhur balsam mbi plagėt e tij. Nė mbrėmjen e fundit Emineja, e pagjumė prej netėsh, u ngrit sėrish nė mesnatė dhe shkoi te parajsa e bodrumit tė saj. Petriti i kėrkoi tė hiqte shaminė nga kryet, pėr ta parė mirė, qė tė mos e harronte kurrė fytyrėn e asaj bukurosheje faqekuqe. Atėherė Emineja zgjidhi shaminė dhe mbi supet e saj u derdh befas njė kurorė flokėsh tė dendur ngjyrė mjalti. Dukej tjetėr njeri. Si njė model i gjallė bukurie, me ballin tė lėmuar si mermeri, me sytė e ndritshėm depėrtues, me faqe tė purpurta prej lulesh, me buzė tė pėrkulura mbi njė vijė tė pėrsosur. Njė femėr me portret zonje, njė vajzė e kohėve tė reja, e denjė pėr tė dalė lirshėm nė hapėsirat pėrtej fshatit ku ishte mbyllur. Petriti, i emocionuar e i magjepsur prej saj, e ftoi tė shtrihej nė gjoksin e tij dhe e puthi nė buzė. Dhe kur shpirtrat e tyre po afroheshin me shpejtėsi, ai i tha me njė zė tė prajshėm:
-Me ke shpėtuar jetėn dhe unė dua tė ta shpėrblej duke zbukuruar jetėn tėnde, - veē kėsaj, i dha fjalėn qė sapo tė mbaronte lufta, do tė vinte ta merrte tė veshur nuse. Do ta shpinte nė vendlindjen e tij buzė detit, ku kishte shumė ullinj e portokalla.
Mandej Petriti i hapi tėrėsisht dyert e zemrės pėr tė. Dhe Emineja ndjeu, se kurrė ndonjėherė nuk kishte dėgjuar njė qenie njerėzore tė fliste nė njė mėnyrė aq robėruese pėr zemrėn e saj. Valėt e fjalėve tė tij e kishin thithur tė tėrėn. Nė vėshtrimin e saj tė pėrflakur, ai i dukej tani si njė krijesė e ardhur nga pėrtej universit, si diēka eterike, aspak e bėrė prej lėndės frymore dhe pati njė dėshirė tė papėrballueshme tė afrohej sa mė ngushtė me tė. Pas disa puthjeve tė tjera tė zjarrta, shpirtrat e tyre u bėnė gati tė shkriheshin nė njė. Nė ato ēaste tė pjalmuara me afsh, trupi i saj nuk ndihej mė i mishtė, por njė magnet i gjallė. Dhe trupi i secilit kėrkonte t’i ngjitej tjetrit sa tė ishte e mundur mė tepėr. Derisa tė dy trupat u harbuan duke reflektuar nxehtėsinė e shkrirjes sė pėrbashkėt. Dhe nė kulmin e ėmbėlsimit shpirtėror, qė u krijoi kjo pėrngjitje, Emineja mendoi se, pėrderisa atij njeriu i kishte falur tėrė pasurinė e shpirtit tė saj, tashmė trupi s’kishte asnjė vlerė pėr t’u kursyer. Atėherė ajo i tha djaloshit tė zemrės me njė zė ēuditėrisht vagėllues:
-Ti je toka dhe qielli im nė kėtė dynja, sepse tjetėr s’ka e s’ka pėr tė pasun. Ban me mue ē’ka tė dėshirojnė tė thellat e zemrės sate, veē mos mė len me barrė pa mbarue lufta…
Dhe ai ashtu bėri. Ndonėse gjendej nė ekstazėn e dashurisė, veproi me sigurinė e tėrheqjes. Duke shijuar edhe kėsisoj tė gjitha frutat e pjekura tė vajzėrisė sė saj.
Tė nesėrmen ai lidhi shpatullėn, duke e ngjitur krahun pas gjoksit me njė fashė italiane qė Emineja e kishte larė nga gjaku dhe u bė gati pėr udhė. Tashmė plagėt kishin zėnė kore. Do tė shkonte tė vazhdonte luftėn me shokėt matanė, duke lėnė zemrėn peng te kjo anė e kufirit.
Ndonėse gratė kishin urdhėr tė prerė nga Xhela pėr ta pėrzinin nga shtėpia sapo tė ēohej nė kėmbė, Emineja i tha me lot nė sy:
-As tė mbaj, as tė pėrze dot. Por veē ta dish, se shpia dhe oxhaku yt janė nė zemrėn teme !...
Nė mbrėmje, ajo e pėrcolli deri matanė arės sė misrit, ku e kishte gjetur. Dhe i tregoi tė gjitha rrugėt sigurta nga duhej tė kalonte, ndonėse ai ishte pa armė e pa kapelėn me yll. U puthėn pareshtur, duke u kthyer disa herė te njėri-tjetri, sikur tė ishin lidhur me njė kordon tė trashė llastiku, qė nuk i linte tė ndaheshin. Mė nė fund ai humbi pas kodrės me dushqe dhe ajo qau deri nė agim.
Pa u mbushur ende muaji, forcat e bashkuara tė brigadės, ku bėnte pjesė, Petriti, mėsynė drejt Veriut, duke hyrė nė thellėsi tė fshatrave tė Kosovės. Njėsia, ku ai ishte zėvendėskomisar, u lokalizua nė afėrsi tė fshatit tė Eminesė. Partizanėt kishin kapur disa nga krerėt nacionalistė. Mes tyre edhe komandant Xhelėn e “tmerrshėm”, tė cilin e kishin futur nė bodrumin e njė shtėpie, ku ishte vendosur shtabi i batalionit.
Zėvendėskomisar Petriti hyri nė bodrum, pėr tė biseduar me atė njeri tė pėrfolur pėr krime, para se tė vinte urdhri nga komanda e brigadės pėr ekzekutimin e tij. Xhela, me fytyrėn e ngurosur nga dėshpėrimi, e njohu menjėherė partizanin e plagosur qė kishte bujtur nė shtėpinė e tij. Krejt ndryshe, Petriti nuk e kishte parė asnjėherė fytyrėn e atij burri tė fuqishėm, kur kishte ardhur nė vete nga zjarrmia nė bodrumin e Eminesė.
-Duhet me ma falun jetėn… -i pėshpėriti Xhela me zė tė ulėt, qė tė mos dėgjonte partizani roje jashtė derės.
Petriti shtrėngoi nofullat me pėrbuzje dhe nervat iu tendosėn nė mėnyrė elastike.
-Kurrėn e kurrės, -i shfryu syegėr e me ton kėrcėnues . - Armiqtė e kanė vendin nė litar, ose plumbin ballit !
Xhela uli vetullat e kreshpėruara dhe u rrek ta zbusė shprehjen e vrerosur tė fytyrės.
-Ke dhanė njė premtim… - i tha gjithnjė nėn zė.
-Ty? -u habit Petriti duke ngėrthyer vetullat me njė dridhje nervoze.
-Sime bije, Eminesė…
Petriti shqeu sytė te shfaqja e pabesueshme e atij njeriu aty. E vėrejti me kujdes dhe atėherė dalloi nė atė fytyrė tė ashpėr disa pėrngjasime tė afėrta me njeriun e paharruar tė zemrės sė tij. Befas, ky ballafaqim i padėshiruar, e bėri tė ndjejė njė tronditje aq tė thellė, sa iu tkurr zemra.
-Asaj po, se mė ka shpėtuar jetėn, por nuk kam dhėnė asnjė premtim pėr ty! - ia ktheu me ton tė prerė.
-Jetėn, ime bijė, ta ka shpėtue nė shtėpinė teme, me dijen teme dhe dasmėn e saj e ban veē baba… - foli Xhela gjithnjė qetėsisht.
Petriti ndjeu njė ftohje tė pėrgjithshme nė krejt gjymtyrėt e veta. Iu duk sikur ky bashkėbisedim i pėrndezur e ngarkoi me elektricitet nga koka te kėmbėt. Nuk foli dot asnjė fjalė mė tepėr, po u ngjit lart te zyra dhe ra nė mendime tė thella. Iu kujtua Emineja, me flokėt e lėshuar mbi supe, kujdesi i saj i pėrgjėruar, deri te zbėrthimi i kopsave nė banjė, trupi i saj fėrgėllues pranė trupit tė tij, gazi nė buzėt e saj dhe lotėt e syve tė dashuruar nė ēastet e ndarjes. Mund tė bėnte diēka pėr tė mos e vrarė zemrėn e saj aq keq… Duhej tė bėnte patjetėr diēka pėr tė mos u rėnduar shpirtėrisht nga ekzekutimi i tij. Baticat dhe zbaticat e vrullshme tė ndjenjave nė pak sekonda, bėnė qė vėmendja e tij tė pėrqendrohej te njė rrethanė krejt e rastit. Hodhi sytė te rafti i veglave tė tė zotit tė shtėpisė dhe pa aty njė sharrė hekuri. Nė mesnatė ai u afrua jashtė dritares me tre shufra hekuri tė kryqėzuara, ia hodhi Xhelės brenda bodrumit dhe rrėshqiti me kujdes, pa i rėnė nė sy rojes.
Sapo zbardhi dita, u pa me habi se komandanti nacionalist i zonės kishte prerė njėrin nga hekurat e dritares sė izolimit, kishte shtrembėruar dy tė tjerėt dhe ia kishte mbathur. Alarmi nė komandėn e batalionit partizan bėri qė tė vihej nė lėvizje sektori i sigurimit tė brigadės. Ata thirrėn tė zotin e shtėpisė, qė kishte shkuar tė banonte pėrkohėsisht te shtėpia e vėllait, diku nė fund tė fshatit. E pyetėn pėr sharrėn dhe kur ai bashkė me ta shkuan te rafti i veglave, u pa qartė, se ajo ishte marrė pikėrisht aty. Grupi i sektorit tė sigurimit, qė pati regjistruar qėndrimin e Petritit tė plagosur nė zonat e armikut, kur roja vėrtetoi edhe takimin me tė arrestuarin mbrėmjen e kaluar, pėrcaktoi menjėherė fajėsinė e tij...
Zėvendėskomisari u nxor para gjyqit partizan. Dhe pasi u demaskua ashpėrsisht bashkėpunimi e tij me armikun, u dėnua me pushkatim pėr tradhti tė lartė. Teksa pritej miratimi i komandės eprore, Petriti duarlidhur u izolua te bodrumi, ku dy net mė parė kishte qenė komandant Xhela, i arratisur me ndihmėn e tij.
Lajmi u pėrhap shpejt nė tė gjithė zonėn dhe shkoi te shtėpia e Xhelės. Gratė u gėzuan pėr shpėtimin e tė zotit tė shtėpisė. Por nga ana tjetėr u hidhėruan shumė pėr dėnimin me vdekje tė atij djali, tė cilin sapo e kishin kthyer nga vdekja. Kur e dėgjoi kėtė lajm, Emineja u bė dyllė e verdhė dhe ra nė dėshpėrim aq tė thellė, sa filloi tė qante me shtatė palė lot e tė shkulte flokėt. E gjithė shtėpia e dinte tashmė, se ajo kishte lidhur besėn pėr martesė me atė djalosh tė largėt dhe gratė e shoqet po mundoheshin ta qetėsonin.
Nganjėherė ndodhin ēudira tė pabesueshme me pėrsėritjen e spirales sė ngjarjeve tė afėrta nė kohė tė ndryshme. Skuadra e pushkatimit kėrkoi njė vend me tokė tė butė pėr hapjen e shpejtė tė varrit. Dhe ata shkuan pikėrisht te fundi i arės sė misrit, ku Emineja kishte gjetur dikur Petritin e plagosur. Ajo pėrgjoi nga larg gjithė lėvizjet e tyre atė buzėmbrėmje me mjegulla tė hirta. Dhe po bėhej gati tė turrej pėr t’ua shkulur nga thonjtė njeriun e saj tė zemrės. Por pas bataresė sė armėve qė kryen ekzekutimin e tij, ajo ra edhe vet pėrmbys mbi dheun e mbuluar me bar diku nė krye tė arės. Teksa ekzekutorėt shkuan tė marrin lopatat pėr hapjen e varrit, Emineja vrapoi te trupi i ngrohtė i njeriut tė zemrės, pėr ta rimarrė nė shtėpinė e saj. I mbėshtolli kryet me tė dy duart dhe duke qarė me dėnesa, vuri re, se tashmė ai kishte njė vrimė plumbi midis dy vetullave. Dy tė tjera kullonin ende gjak nė gjoksin e prushėritur me push tė zi, ku ajo kishte mbėshtetur kokėn disa net me radhė. E mbėshteti kokėn sėrish dhe nuk dėgjoi aty asnjė regėtimė. Zemra e tij e dashur ishte ndalur pėrgjithmonė dhe bashkė me tė u ndal atė ēast edhe koha nė mendjen e ēoroditur tė vajzės kosovare. Befas njė psherėtimė e thellė shpėrtheu nga gjoksi i saj vajzėror dhe u ngrit pėrpjetė si flutur e zezė.
Ajo vrapoi pėrgjatė arės sė misrit pėr ta shtyrė drejt qiellit fluturėn e lutjes sė vet. Dhe u rikthye disa herė, me shpresė, se mos zoti bėnte tė pamundurėn pėr tė dashurin e saj. Por ekzekutorėt erdhėn shpejt, hapėn njė gropė tė thellė dhe pasi e mbuluan mirė me dheun e ftohtė, vunė nė skajet e varrit dy gurė tė bardhė.
Mbrėmja ra papritmas, sikur t’i kishte fryrė dikush njė kandili qiellor. E vrarė, e dėrmuar dhe e mbuluar nga lotėt, Emineja u zvarrit atė natė me mjaft mundim deri te shtėpia. Tė nesėrmen, nė shaminė e vogėl me tė cilėn fshinte lotėt, mblodhi njė tufė manushaqe dhe shkoi i vendosi te guri i bardhė mbi kryet e varrit tė tij. Sakaq, sikur tė donte tė gjente aty zgjidhjen e njė enigme, vajza kosovare tha me habi: “Ēudi, si mund t’i marrin shqiptarėt jetėn njani - tjetrit kot fare. Vetėm se disa kanė vu mbi kapele njė shkabė e tė tjerėt njė yll! Ah, sikur tė kishin mujt edhe ata me i bashkue shenjat e tyne, si na tė dy zemrat tona!…O zot, si kishim me e kalue jetėn!…”
Dhe ēdo mbrėmje nė perėndim tė diellit ajo shkonte te varri. Kishte bėrė mend tė ēonte aty pjesė-pjesė tė gjitha lulet qė ēelnin nė hapėsirėn rreth e qark varrit tė dashurisė sė pavdekshme. Por lulet dhe lotėt nuk mjaftonin asnjėherė pėr tė shėruar dhimbjen e saj tė pashėrueshme.

 

Klithmat e atyre vajzave

Tregim

Ishte e diel pasdite kur mjeku i dėgjuar pėrcolli djalin student te autobusi i Greqisė. Aty para veturės sė tij u shfaq papritmas njė djalosh disi i ēuditshėm. Me pak mjekėr harkore tė shkurtėr, me flokė paksa tė gjatė dhe me sytė si dy xixėllonja, qė i pulsonin pareshtur nėn vetullat e zeza, ai e pyeti:
-A mund tė mė ēoni deri te rruga e Elbasanit, tė marr disa shokė qė mė presin?
Doktori e vėrejti ftohtė dhe ia ktheu nė ēast:
-Nuk jam taksist.
-S’ka problem, unė paguaj mirė.- tha djaloshi syxixė me njė ton disi tė butė.
-E sa paguan, zotrote?
-Pesėdhjetėmijė lekė. - premtoi ai me njė shprehje tė qartė vendosmėrie.
Profesor Doktori u mendua njė grimė. Ishte njė shumė sa gjysma e pensionit mujor tė tij. Me tė mund tė shtronte njė darkė familjare mjaft tė pasur, apo tė mbushte serbatorin pėr disa ditė. E vėrejti tė panjohurin edhe njė herė me sy pėrfshirės, nga koka te kėmbėt, ku i pėrthyheshin pantallonat bluxhins, pastaj vendosi.
-Dakord, veēse duhet tė shkojmė bashkė dy minuta, sa tė lajmėroj time shoqe pėr vonesėn.
-S’ka problem, - tha djaloshi i ēuditshėm.
Dritat e rrugicave mungonin nė disa shtylla dhe projektorėt e dobėt tė “Renosė” lodronin mbi fasadat qė ndėrroheshin njėra pas tjetrės.
Gruaja e doktorit doli jashtė dhe dyshoi nė ēast. Ajo kėrkoi tė shkonte edhe vet me tė shoqin.
- Jo, -kundėrshtoi prerė djaloshi, -na zė njė vend. Na duhen tė gjithė vendet!...
Gruaja e doktorit u detyrua tė sprapset, por tashmė meraku pėr tė shoqin i pushtoi trurin. Ai doli nga timoni dhe i tha veēmas:
-Do mė paguajnė pesėmbėdhjetėmijė, moj, me to mbushim frigoriferin...
- Nuk na duhen, mė mirė bukė thatė e tė sigurt nė shtėpinė tonė... –u tkurr me duar tė kryqėzuara mbi gjoks gruaja me flokėt e argjenduar nga vitet.
Por Miston s’e lanė zilet e tij tė dėgjonte kėmborėt e saj. I kishte dhėnė fjalėn atij tjetrit dhe nuk mund t’i thoshte “S’mė lė gruaja“ Megjithatė meraku i qartė i gruas e futi edhe atė paksa nė dyshim. Por tashmė vendimi i nisjes kishte marrė formėn e prerė.
Duke manovruar timonin rrugėve pėr tė dalė nga qendra e Tiranės, flokėbardhi me fytyrė tė ndritshme mati me sy disa herė shtatin mesatar tė djaloshit tė panjohur. Dhe erdhi nė pėrfundimin, se tek pėr tek, atė mund ta mposhtte nė rast rreziku. Nė mos me trup, me drynin nė formė leve qė bllokonte timonin dhe e kishte te kėmbėt. Megjithatė, mendoi sėrish, se mbase nuk do tė shkonte puna deri aty.
Pasi kaluan ngrehinėn e Fakultetit tė Filologjisė, dhe po ngjiteshin nė tė pėrpjetėn pėrskaj parkut tė pyllėzuar, mjeku Misto e pyeti me ton tingėllues tė panjohurin e heshtur:
- Ku i ke shokėt ?
- Ja dhe pak. - tha ai qetėsisht.
Doktori tundi kryet, shtrėngoi buzėt pak i habitur dhe e shigjetoi me sy pyetės.
-Mirė, po, a mund ta di me ē’punė merresh?
Djaloshi i hodhi njė vėshtrim zhbirues dhe nuk i ktheu pėrgjigje nė ēast. U pėrkul pakėz mbi tė, pėr t’ia shquar mė mirė tiparet dhe pastaj i tha:
-Po ti qė mė pyet mua, ē’punė bėn?
-Jam mjek nė pension...
Atėherė i panjohuri lėshoi trupin e tendosur, mbėshteti shpinėn dhe nėnqeshi lehtė.
-A, ha, ty doktor po tė tregoj tė vėrtetėn lakuriq: Shesim vajza...
-Si ? Vajza ?... Ku i gjeni qė i shisni?...
-I blejmė.
-Nga kush?
-Nga dashnorėt, nga ata qė i rrėmbejnė…Ne vetėm blejmė dhe shesim.
- Jo more! Dhe sa i blini?
- Katėr, deri pesėmijė dollarė…
Doktori mbodhi supet dhe shtrėngoi buzėt.
-Me njė fjalė, vajzat qėnkan bėrė malli kryesor i tregut!…- tha ai me ton vibrues.
-Pse habitesh, mor jahu, ato janė malli mė i shtrenjtė e mė i kėrkuar sot. Njė vajzė vlen sa pėr pesė vagonė me domate apo speca pėr eksport…
Duke e pėrtypur me vėshtirėsi kuptimin e kėsaj barasvlershmėrie, doktori Misto kapėrdiu pėshtymėn me sy tė shqyer pėrmbi tė panjohurin. Dhe atė ēast pati ndjesinė sikur tė kishte nė sediljen pranė njė hienė tė zezė, sė cilės i zbardhnin vetėm dhėmbėt dhe i xixėllinin sytė tinėzar.
-Nuk mė thua, ē’i bėni gjithė ato para?- kureshti doktori i indinjuar.
-Ngremė apartamente pėr t’i shitur.
-Dhe s’keni frikė nga policia?…
Trafikanti nėnqeshi sėrish me qesėndi.
-He, he, policia! Pse, ata s’duan para?
-Disa mund tė duan, po ka edhe tė tjerė qė mund t’u kapin.
-S’jemi aq budallenj sa ata...Ruhemi…
-Sidoqoftė, pėrderisa s’pėrdorni makinėn tuaj, taksistėt edhe mund t’ju kallėzojnė.
Trafikanti nėnqeshi me njė shprehje ironie tė dukshme.
-Le tė llapin. Lodhen kot. Kemi njeriun tonė nė ministrinė e brendshme. Mjafton tė mos na kapin me makinė personale. Me taksi vajzat udhėtojnė dhe s’ka bythė polici tė na ndalojė, se e pėson...
Doktor Mistoja u mendua trishtueshėm njė copė herė.
-Me njė fjalė, sonte mė bėtė edhe mua trafikant prostitutash… - tha pas pak me njė ton tė dėshpėruar dhe ndjeu, se iu tkurr zemra.
Djaloshi aty pėr aty ideoi njė propozim, nga i cili sytė iu gjallėruan befas dhe u kthye pėrgjysmė nga doktori.
-Po tė duash, doktor, mund tė lidhesh tė punojmė bashkė, se me ty s’ka zot qė dyshon pėr ne. Dhe shko qė sonte hidhe nė brimėn e halesė librezėn e pensionit! Hė, si thua?…
Shkėlqimi i rreptė i syve tė doktorit tani u ngul mbi ballin e tij.
-Tė lutem mos e pėrsėrit mė atė fjalė!
- Si tė duash, po unė dhashė njė mendim tė mirė pėr ty!
-Varrose atė mendim, nuk ėshtė punė e pastėr kjo, more djalė! Nuk ėshtė punė e ndershme...
Trafikanti qeshi me njė qesėndi tė sforcuar.
-Varet si ta kuptosh…Ja, ti qė je i ndershėm, doktor, nderi yt s’ta mbush dot barkun me tė ngrėnė e me tė pirė. Po erdhe me mua do tė marrėsh aq para sa s’i ke parė as nė ėndėrr...
Doktori Misto u zu ngushtė dhe heshti njė ēast. Kjo ofertė trafikantėsh i shkėrmoqi tė gjitha themelet e krenarisė sė tij dhe tani e kundroi me dyshim tė frikshėm. Kishte marrė njė rrugė, greminat e sė cilės mund tė ishin tė llahtarshme pėr moshėn dhe dinjitetin e tij.
-Ku do shkojmė, se dolėm nga Tirana?- i tha me padurim tė dukshėm.
-Ja, edhe pak, aty pėrtej !...
-The nė rrugėn e Elbasanit, jo deri nė Elbasan...
-Mos ki merak, or burrė! Ja, aty nė tė dalė tė Saukut...
Ndėrsa ideja e rrezikut pėrparonte bashkė me ritmin konstant tė katėr rrotave, doktori mendoi, se pėrsėritja e merakut tė tij do ta bėnte frikacak nė sytė e trafikantit dhe iu desh tė mposhtė turbullimin. Heshti pėrfundimisht, duke pritur fundin e mistershėm me njė ritėm zemre tė ndjeshėm dhe frymėmarrje tė rėnduar. Gėnjeshtra po i paraprinte sė vėrtetės... Gruaja kishte pasur tė drejtė. Nuk u duhej besuar njerėzve tė tillė pėr ca para tė fėlliqura... Por ai gjithnjė ishte udhėhequr nga mendime tė guximshme dhe s’mund tė ishte ndryshe, veēse njė guximtar i rrezikuar shpesh.
Hapėsirat nė tė dy krahėt e rrugės nxinin dhe tashmė doktori filloi tė mendojė seriozisht, se ēfarė duhej tė bėnte pėr tė dalė nga ai qerthull i frikshėm ku kishte hyrė papandehur. Shqisat e tij u bėnė veēanėrisht tė ndjeshme dhe tė gjitha oshilacionet e mendimeve i silleshin vetėm tek e keqja e pritshme. Por pasi ecėn edhe disa minuta, mė sė fundi trafikanti shėnoi me gisht njė shtėpi, dritat e sė cilės tani vezullonin nė afėrsi. Pas pak ai zbriti te dera e ndėrtesės dykatėshe dhe i tha tė priste se do tė kthehej shpejt.
Ndėrkohė doktori dėgjoi nga jashtė njė zallamahi klithmash vajzėrore: “O mami mooooj!” Britma meshkujsh: “Eja, moj zuskė se tė vdiqa!”. Fshikullime dhe kėrcėnime tė shoqėruara me togfjalėsha sharjesh tepėr tė rėnda. Kuptohej qartė se ato fatkeqe kundėrshtonin energjikisht tė dilnin natėn nga shtėpia, ndonėse goditeshin me forcė dhe me shkulme fjalėsh banale. Doktorit iu kėput zemra nė kraharor. Nė pėrfytyrimin e tij, ajo shtėpi e veēuar ishte gracka mijėradollarėshe, ku binin ato vajza tė mjera, tė mbledhura nga rrethinat e Tiranės, tė cilat mė pas u shiteshin trafikantėve tutorė, pėr t’i shpėrndarė nėpėr semaforėt e shteteve fqinjė, ku tregtohej mishi i bardhė. Befas e ndjeu veten tė rėnė nė kthetrat e pista tė kėsaj kategorie njerėzish, qė zuzėronin aq poshtėrsisht me vajzat e komunitetit tė varfėruar. Dhe me shpirtin e tyre skllavėrues e kriminal ata sfidonin tė gjitha ligjet e rregullat morale tė shoqėrisė, duke e qeverisur jetėn sipas ligjeve tė tyre ēnjerėzore. Madje kėta hibridė tė kėsaj parcele tė pėrēudnuar, vėshtirė t’i pėrfshije edhe nė kategorinė e qenieve njerėzore… Atėherė doktori mendoi, se tani ishte rasti t’ia mbathte pėr t’u shmangur nga ndonjė e papritur e rrezikshme, qė mund tė sillte e keqja brutale e tyre. Por u step befas dhe i shkuan mornica nė shtyllėn kurrizore. Solli ndėrmend, se ata mund tė ishin tė armatosur dhe patjetėr do tė shtinin mbi tė, pėr tė mos u zbuluar baza e trafikimit.
Sakaq u hap dera e jashtme dhe djaloshi trafikant u kthye vet i dytė, duke gulēuar si bishė e uritur nga zemėrimi. Madje ai tjetri, me tipare tė errėta, shpėrtheu edhe frazėn e fundit pak metra larg veturės:
-Kurvat e mutit! Kujtojnė se janė blerė pėr t’u bėrė princesha! Nesėr ua tregoj unė qejfin, do t’i palloj prapė me karadajak, sa t’u dalė shkumė nga by…!
Ata hipėn nxitimthi dhe i thanė tė nisej, se nuk mund tė merrnin njerėz tė tjerė atė natė. Doktori krejt i ēoroditur i dha gaz makinės dhe pas pak dolėn nė rrugėn kryesore.
Njė grimė herė nuk u ndie asnjė zė brenda veturės. Heshtja ogurzezė po shtrihej edhe mė tepėr nga mungesa e pazakonshme e qarkullimit pėrgjatė atij aksi rrugor. Drejtimi i mjetit u bė tani mjaft i vėshtirė pėr doktor Miston. Atij i duhej qė herė pas here tė mbante nėn kontroll me anėn e pasqyrės trafikantin me pamje murgu, qė ishte nė sediljen e dytė. Ai ishte i shėndoshė sa njė dem. Dhe demi i zi qė kishte zėnė pritė pas shpinės sė tij mund t’i hidhej pėrsipėr me ndonjė thikė, pėr ta eleminuar si dėshmitar tė asaj strofke djajsh.
- Sa e ke pensionin? - theu befas heshtjen e tendosur trafikanti i parė.
-Pak mė shumė se njėqindmijė lekė tė vjetra. -tha doktori duke pastruar zėrin e ngecur nga dilemat.
- He, he, he ! - qeshėn ata tė dy njėherėsh, sikur tė ishin ēliruar papritmas nga njė makth i rėndė.
-Aq ne i pimė kafe e konjak nė mėngjes...- gogėsiu trafikanti i dytė me kėrkėllimė gazi.
-Sonte pensionin e muajit do tė ta paguajmė ne! - u krenua trafikant i parė, ndėrsa po afroheshin te banesat e dendura tė lagjes sė hyrjes.
-Jo, jo. Ju mė jepni pazarin dhe jemi nė rregull bashkė.- ia ktheu doktori me modesti.
-Ja, ja, tani shpejt, sa tė na ēosh te ai pallati i madh qė po ndėrtojmė!… -tha trafikanti i parė duke shėnuar me gisht nė thellėsi tė rrugės.
Ata zbritėn njėri pas tjetrit dhe te xhami i hapur i dritares, ai i zgjati bujarisht njė kartėmonedhė njėqindollarėshe.
Doktori nė ēast futi dorė nė xhep, pėr tė kthyer reston.
-Mbaje ! - thanė ata tė dy nė njė gojė.
-Jo, jo, s’dua tė pėrfitoj para nga ju. -kundėrshtoi doktori me ton tė prerė. Dhe u ktheu pesėdhjetėmijė lekė shqiptare.
-Mbaji, mor jahu! Hallall t’i bėftė zoti! ...
-U lutem! Dua tė ndahemi pastėr. - tha doktori duke ua lėnė nė dorė kusurin prej gjysmė pensioni.
Atėherė trafikanti i parė u pėrkul te dritarja fare pranė dhe i tha nėn zė:
-Doktor, kam fol me ty, si me tė pas robin e shtėpisė, po harrova me tė thanė, se ata qė llapin pėr ne, marrin dėnime shumė tė randa!…
Doktor Mistoja ndjeu njė sekretim tė hidhur nė gojė, si tė ishte goditur me grusht nė tėmtha nga ky pinjoll i asaj bande dhunore e harbute, qė pėrveē krimeve nė tė gjitha metaforat, prodhonte edhe frikėsime. U kapėrdi me mundim, e shigjetoi me njė vėshtrim pėrbuzės dhe, me nervat tė tendosura nė mėnyrė elastike, i dha makinės pėrpara. Duke shkelur pedalin e gazit deri nė fund, nė njė mėnyrė krejt tė papritur, atij iu duk sikur kėtė natė ndjeu pėr herė tė parė fillimin e sėmundjeve tė pėrbindshme tė pleqėrisė dhe donte tė shkėputej prej tyre sa mė parė.
Sapo arriti nė shtėpi, vuri re, se gruaja po e priste jashtė, pasi kishte dėgjuar qysh larg zhurmėn e njohur tė “Renosė ”.
-Kur s’mė pushoi zemra sonte, tė lumtė ty me kėtė guxim prej tė ēmenduri ! -i tha ajo pikė e vrer nė fytyrė, duke mbajtur gjoksin me dorė.
-Pa shiko, moj! -i tundi ai para syve kartėmonedhėn amerikane, duke u rrekur tė dukej nė qejf. -Nesėr shko na e mbush shtėpinė me ushqime, se do ia shtrojmė!
Ajo psherėtiu e lehtėsuar dhe ai parkoi te oborri i rrethuar “Renonė”qė avullonte nga nxehtėsia. Por nuk i hiqeshin nga mendja e s’i shqiteshin nga veshėt ato klithmat rrėqethėse tė atyre vajzave tė mjera, tė tregtuara si mish i bardhė pėr kasapėt e kontinentit. Ishin ca klithma tė pėrvajshme me oshilime tė dhimbshme, qė u ngjanin blegėrimave tė atyre qengjave tė veēuar pėr nė kasaphanė:”O mami moooooj!” Kushedi ē’helm tė koncentruar u shtrydhte shpirti dhe ē’hemoragji lotėsh u pikonte nga sytė, qė kishin rėnė nė atė gjiriz me kutėrbim poshtėrues tė pėrhapur deri nė largėsitė ku arrinte njohja e tyre. Klithmat vrastare, me goditjen plumb qė mbart tė qenurit prind, iu vėrsulėn doktorit egėrsisht qysh nė fillim tė herės kur u gjend padashur pranė asaj llumishtje njerėzore dhe nuk iu ndanė pothuaj deri vonė, kur mezi e zuri gjumi me mendimin e hidhur: “Mjerė kush ka vajza sot, kur askush s’e di ē’ka rezervuar e ardhmja pėr to!”
Tė nesėrmen gruaja shkoi duke gazmuar te shkėmbyesit e valutave, tė thyente kartėmonedhėn e t’i drejtohej, dyqanit ushqimor.
-Ėshtė fallco! -tha kambisti me njė ton therės tė tmerrshėm, duke ia lėshuar menjėherė mbi dorė, sikur tė ishte njė copė teneqe e tejnxehur.

 

Ndarja

Tregim


-Ti je kurvė, kurvė e paliēensuar! -shpėrtheu Tori eksplozivin e vet.
-Ndėrsa ti je psikopat me liēencė, qė the tė parėn, fjalėn e fundit, -ia pėrplasi Frida me acarim nga poltroni pėrballė. -Dhe mua, s'mė mbetet tjetėr, veēse tė bėj tė parin, veprimin e fundit...
-Tė shkosh me mashkull tjetėr ?...
-Jo, fytyrėn time ta shkėput pėrfundimisht nga ajo fytyra jote pa shpresė pėrmirėsimi.
-Nėse do tė ndahesh, tė ndaj unė i pari !
-Nuk e thashė aq shkoqur, sa tė prish familjen, por tė paktėn tė ndaj dyshekun me ty.
-E qartė, tė pėlqen dysheku i ndonjė tjetri!... - reagoi Tori me cinizėm.
-Po tė mė pėlqente, kisha shkuar, se ėshtė sakrificė e madhe tė shtrihesh nė njė dyshek me ty...
-Do tė thuash, nuk ta bėj qejfin sa duhet ?...
-S'dua tė them, qė je nė fazėn e avancuar tė impotencės, po se nuk durohesh si njeri.
-Qartė, kėrkon ndonjė dem rrace.
-Ka plot tė tillė, po unė tashmė jam nėnė dhe nuk kam aq uri seksuale, sa tė marr rrugėn e lėnies sė djalit pa baba…
-Ke shkuar me tjetėr, jam i sigurt!
-Ku i ke provat, more shpifės ordiner? - i shfryu Frida me pėrbuzje.
-I kam…
-Tregoi t'i dėgjoj!
-Do t'i dėgjosh nė gjyq. Do tė tė ndaj unė dhe djalin e mbaj vet ! Do tė tė ndaj dhe bile sa mė shpejt. Ja, qysh sot do shkoj tė bėj kėrkesėn pėr divorc! -shpėrtheu Tori eksplozivin e fundit dhe la prapa vetėm tym e pluhur.
* * *
Kėtė dialog e tregoi Frida, pasi ishte ndarė pėrfundimisht prej tij, pa kurrfarė provash pėr tradhėti bashkėshortore. Divorci ishte pranuar nga gjykata vetėm me ngulmin e Torit, pėr mospėrputhje karakteresh dhe dizarmoni familjare tė pashpresė.
Pjesėn tjetėr e dėgjova me veshėt e mi pas shtatė muajsh. Ishim duke pirė kafen te shtėpia e babait tė saj, Alqit, inxhinier ndėrtimi, njėherėsh edhe miku im. Mamaja e Fridės hyri sėrish nė dhomėn e pritjes dhe tha me fytyrė krejt tė zverdhur:
-Ka ardhur ai Tori, kėrkon tė shohė djalin...
Alqi u trondit papritmas dhe e vėrejti ngultas. Por duke dashur tė zbusė shqetėsimin e saj, u shpreh butėsisht:
-Ndonėse gjykata ia la djalin sime bije, unė nuk jam aq pa shpirt sa tė pengoj takimin e tij me fėmijėn...
-Ka thėnė atje, nuk dua asgjė vetėm ndarjen, djalė bėj tjetėr, se do martohem me njė pėrsėmbari... -ia priti mamaja e Fridės gjithnjė e tendosur. -Ē'kėrkon ai tani?
-Kėrkon trutė qė i kishte mangėt atėherė! -tha Alqi sėrish me pamje tė shtruar, por kuptohej qė pėrbrėnda kishte tallaz. -Do ta lėmė ta shohė tė birin, nuk e kemi zemrėn gur!
Mamaja e Fridės u prish sėrish nė fytyrė.
-Atė surratdreq nuk e fut mė nė shtėpi unė, sikur tė bėhet kiameti. Se ia kam bėrė respektet aq sa nuk i kishte merituar !...
-E, moj, e, - u orvat ta qetėsojė Alqi. - Sidoqoftė, ai s'ėshtė i vetmi, ka edhe tė tjerė qė pėshtyjnė dhe kthehen e lėpijnė...
-Mirė, mirė, po nė ē'vend do ta lėmė ta takojė ? - tha mamaja e Fridės me dridhje duarsh.
Alqi u mendua njė grimė me vėshtrimin rrėshqitės nėpėr dhomė.
-Ndofta nė oborr...
-Po sikur ta rrėmbejė e t'ia mbathė, tani qė djali e ka tė ėmėn nė punė? Se njė qėllim e ka ai qė vjen pas kaq muajsh…
Alqi u mendua sėrish. Dhe befas, sikur tė kishte gjetur zgjidhjen e enigmės, m'i ngjiti sytė mua:
-Shkojmė bashkė te klubi kėtu pranė? Zėmė njė tryezė te dalja. Nė mėnyrė qė ai tė mos ketė mundėsi pėr veprim tė paramenduar dhe e lėmė me djalin nė thellėsi tė lokalit.
Ashtu bėmė. Morėm Orionin pesėvjeēar pėr dore dhe pasi takuam tė atin jashtė derės me njė pėrshėndetje modeste, u nisėm pėr te lokali. Djali kolopuē kishte marrė nga i ati vetėm sytė dhe ballin, tė tjerat ishin nga vlerat e spikatura tė Fridės. Kurse Tori "plangprishės" ishte njė nėpunės i zakonshėm rreth tė tridhjetave. Disi i pakėt nga trupi dhe fytyrėmprehtė. Dukej tip nervoz dhe i papėrqėndruar. Qysh nė hapat e parė, nuk duroi dhe iu ngjit djalit me tė puthura tė pėrmalluara. Pas kėsaj, nė fytyrėn e tij mė zunė sytė dy rrėke lotėsh, qė iu shfaqėn befas si dėshmi e vuajtjes sė vetj dhe ai i fshiu nė ēast. Zumė vendet nė lokal. Teksa Alqi kishte qėndruar pothuajse me shpinė, unė u ula pėrballė Torit dhe djalit. Ndjeja ngasjen, qė mė shtynte pareshtur tė shuaja kėrshėrinė time, duke vėrejtur lėvizjet dhe shprehitė e fytyrave tė tyre.
Ndėrkohė qė djali kishte qėndruar paksa i huaj, duke e vėrejtur tė atin me kureshtje, Tori porositi kamerierin pėr kafe dhe ēokollatė. Herė pas here ai i fėrkonte tė birit kokėn, e shtrėngonte pas vetes dhe e puthte ku tė mundte si i limaksur. Djali vazhdonte tė qėndronte para tij, pothuajse i ngrirė dhe shpesh kthente kryet nga ne. Ēokollatėn e mori por nuk e hapi. Sakaq i ati i fliste pareshtur, duke u pėrkulur para tij me njė buzagaz tė ngrirė nė fytyrė. I puthte me pėrgjėrim flokėt, dorėn, gishtat. Por djali nė tė shumtėn e kohės ulte kryet dhe i pavėmendshėm ndaj tij, bėnte vizime me gisht mbi tryezėn prej duralumini.
Duke kundruar kėtė skenė tė pėrsėritur gjatė, kaluan pothuajse dy orė. Djali i mėrzitur e i lodhur nga breshėria e fjalėve tė derdhura mbi tė, mė nė fund u shkėput prej tė atit pa kurrfarė emocionesh tė jashtme. Ai erdhi te tryeza jonė dhe pas gjithė asaj ftohtėsie qė kishte mbajtur nė fytyrė me tė atin, i buzėqeshi gjysh Alqit e iu hodh nė qafė.
Pas pak u afrua te tryeza jonė edhe Tori. Kishte shenjat e njė vuajtjeje tė thellė, qė binte nė sy edhe te cepat e buzėve tė zbardhura, nga lodhja maksimale e kordave zanore.
-Mė qėndroi shumė ftohtė, - tha i pezmatuar pa u ulur nė karrige, - si duket i keni folur keq pėr mua!...
Alqi e vėrejti me sy shigjetues dhe e ftoi tė ulet, pėr ta sqaruar me ton tė ulėt. Tori u ul bindshėm. Pėrdridhte gishtat nė gjendje tė pavetėdijshme, duke mbajtur kryet pothuajse ulur. Sakaq, krejt papritmas Alqi iu drejtua Orionit tė vogėl:
- Ori, puthe babin, hė tė lutem!
Vogėlushi vėshtroi njė grimė herė tė atin, pastaj gjyshin dhe bėri njė spostim tė trupit prapa.
-Jo. -tha dhe njėherėsh me doēkėn e vogėl tundi gishtin tregues.
-Pse? -shprehu habi gjyshi duke e kundruar fėmijėn me vėrejtje.
-Nuk e kam xhan… Ai na la pėr fare mua dhe mamin tim…
Tori, qė deri atė ēast priste me sytė kureshtar, uli kryet mbi gjoks. Ajo logjikė mosfalėse, e shprehur aq thjeshtė nga goja e fėmijės sė tij, e goditi mė rėndė se shpulla e njė tė rrituri.
Atėherė, Alqi pastroi fytin lehtas dhe me njė vėshtrim sarkastik iu kthye Torit, duke e vėrejtur ngultas:
-Ta kesh tė qartė, pra, se emri yt nuk ėshtė pėrmendur fare nė shtėpinė time, qysh kur ti braktise famijėn dhe preve brutalisht tė gjitha fijet lidhėse me ne. - tha krejt i qetė nė dukje.
-Kam qenė i detyruar nga keqėsimi i marrėdhėnieve bashkėshortore! -u shpreh i brengosur Tori.
-Ato janė zgjedhjet dhe zgjidhjet e tua. - ia preu shkurt Alqi.
Tori u pėrtyp thatė dhe u mbush me frymė. Dukej sikur diēka tė rėndėsishme donte tė nxirrte nga thellėsitė e brendshme tė tij, por nguronte. Pas pak murmuriti nėpėr dhėmbė:
-Sidoqoftė, kam ndjerė se deridiku jam nxituar...
Alqit i rrėshqiti njė nėnqeshje e lehtė qesėndisėse.
-Ajo dramė luhet vetėm njė herė dhe ėshtė mbyllur pėrfundimisht nga vetė aktorėt. -ia priti me shprehje kategorike. -Ne, tė tjerėt, jemi vetėm spektatorė. S'kemi asnjė tė drejtė dhe as nuk na ka hije tė dalim nė skenė pėr tė bėrė karagjozllėqe palaēosh pas kaq kohėsh. Si ndėrtues, unė sapo pashė murin e lartė qė ke ngritur me zell tė madh, tė cilin djali yt nuk e kapėrcen dot, por as ti vetė. Mund tė vish ta shohėsh djalin edhe herė tė tjera, po qe se dėshiron. Derisa ai tė jetė nė gjendje tė gjykojė vetė pėr t'u takuar me ty. Lamtumirė!...
Alqi brofi i pari, mori djalin pėrdore dhe ne dolėm nga klubi. Nga kėrcimet lodėrtare gjithė gaz, kuptohej qartė, se Orioni i vogėl ndjehej tashmė mes nesh krejt i lehtėsuar.
Pasi u largova nga shtėpia e mikut tim, kalova padashur pėrskaj lokalit. Tori vazhdonte tė ishte aty, i ulur te tryeza ku e kishim lėnė dhe kishte porositur alkool. Ndoshta te gota e vogėl kishte gjetur mikeshėn e madhe tė ngushėllimit tė vetvetes.
Nė ecje e sipėr, nga njė shoqėrim idesh tė ēastit, m'u kujtua befas vargu i kėngės popullore "Kur pata njė lule tė bukur, thashė se do ta kem pėrherė…"

 

Pėrtej durimit


Tregim


Frenisti i teleferikut drejtoi vėshtrimin e ngarkuar me padurim nga fasada e hirtė e monolitėve tė lartė. Prapa tyre shtrihej pylli i dendur, i ravijėzuar damarė-damarė prej pėrrenjve qė lėshoheshin shpateve me pėrvijime tė bardha. Mandej kapi vrullshėm receptorin e telefonit manual dhe i ra ziles me tri rrahje tė shpejta.
-Alo, mali, gati barra?
Zėri i tij pėrshkoi telin e trashė prej ēeliku dhe nė ēast u gjend sipėr shkėmbinjve tė mprehtė qė grisnin qiellin e kthjellėt.
-Gati e ke! -cėrriti zėri i tjetrit nga maja e malit.
Frenisti lėshoi menjėherė levėn e frenave dhe polexhia e madhe, qė shtrėngonte telin e hollė qarkullues, zuri tė rrotullohej ngadalė nėn veprimin e kundėrpeshės. Barra e rėndė me katėr trupa ahu tė lidhur bashkė hyri nė stacion, te vendi i shkarkimit. Pastaj, me njė farė nervozizmi qė vihej re nė lėvizjet e tij, frenisti shtrėngoi pėrsėri frenat dhe pėr njė ēast pėrmbi telin mbajtės u lėkundėn pothuaj tė gjitha barrėt e largėta. Aty pranė tij, karrukullat, tė nxehura sė tepėrmi nga vrapi ajror nėpėr tel, po tymosnin lehtė grason qė u digjej rreth boshtit.
Dy teleferistė me ēelėsa tė mėdhenj nė duar vrapuan tė lirojnė dadot e morsetave prej druri qė shtrėngonin telin qarkullues te krahėt e karrukullave. Barra u lėshua pėrtokė me gjėmim tė rėndė dhe secili nga teleferistėt, pa humbur kohė, ngriti karrukullėn e vet pėrmbi telin bosh tė kthimit.
Sakaq, frenisti i teleferikut, njė burrė i gjatė, me ca flokė tė prerė shkurt qė i rrinin pėrpjetė si furēe, me fytyrė tė mprehtė, por me krahė tė fuqishėm tėrė damarė, ndiqte veprimet e punėtorėve tė shkarkimit me njė padurim tė dukshėm. Dhe kur pa, se gjithēka ishte bėrė gati pėr afrimin e barrės tjetėr, qė priste atje tej si njė balonė e madhe e ngritur nė ajėr, rrėmbeu sėrish receptorin e telefonit.
-Mali, mali, o mali, a jeni gati?
-Prit, mor jahu, prit edhe pak! -u gjegj zėri andej nga lart, ku ende nuk ishte ngarkuar barra e fundit.
-Ē'djallin bėni bre, pse na vononi? -briti frenisti me nervozizėm dhe lėshoi receptorin mbi aparatin e vjetėr telefonik, gati duke e pėrplasur.
Ndėrkaq, vagoni i trupave qė vinte nga stabilimenti i sharrės shkau te hyrja e stacionit tė teleferikut dhe ndaloi fare pranė ngarkesės. Punėtorėt rrėmbyen capinat dhe filluan me ngut ngarkimin e barrėve tė sapoardhura. Gjė qė tregonte, se te gatrat e sharrės nuk kishte trupa rezervė. Boshllėku vihej re kudo pėrqark shinave tė dekovilit, ku dukeshin vetėm copėra lėvoresh tė hedhura gjithandej.
Ra sėrish zilja e telefonit. Frenisti, qė tashmė kishte filluar tė brengosej sė tepėrmi, ngriti receptorin krejt i mposhtur nga padurimi. Nga lart e po e njoftonin mė nė fund, se barra ishte gati.
-Na plasėt! -shfryu ai. -Ju atje sipėr sikur punoni me kėmbė, or gjeēi belanė!
-O Idriz, ti po na ēa kaptinėn si tepėr! Sa herė ta kemi thėnė qė janė konsumuar morsetat e karrukullave e mezi shtrėngohen? - tha zėri i hollė nė membranėn e zezė dhe heshti, sikur u fsheh pas rrjetės metalike.
Frenisti e kėqyri njė grimė atė rrjetė mbrojtėse dhe e ndjeu veten krejt tė pafuqishėm pėr tė bėrė diēka kundėr zėrit.
-Dreqi t'i hajė, e mora vesh! - shtrėngoi nofullat ai. -Po kėta shoferėt, qė janė bėrė masė kėtu pėrjashta e presin me makinat bosh, po gatrat qė s'kanė ē'tė bluajnė, a e marrin vesh?...Hajt shpejt, bėni gati barrėn tjetėr!
Frenisti lėvizi levėn dhe polexhat e mėdha tė stacionit gėrhitėn pėrmbi njėra-tjetrėn. Ai hodhi njė sy tė shpejtė nėpėr gjatėsinė e telit dhe nė sfondin e qiellit tė thellė vėrejti me dyshim vargun e barrėve shumėtonėshe, qė filluan tė sulen drejt tij si njė kope ajrore e pėrbindshme. Barra mė e afėrt hyri nė stacion duke u lėkundur, si ndonjė dem i egėr i lidhur kokė e kėmbė, nėn klithmat e karrukullave qė rrotulloheshin marrėzisht mbi sipėrfaqen e lėmuar tė telit mbajtės.
Por befas atė ēast u dėgjua njė rrapėllimė e tmerrshme. Ngjante sikur tė ishte vėrtetė njė kope buajsh tė tėrbuar, qė kishin filluar tė sulmonin njėri -tjetrin. Gjėmimi nė ajėr sa vinte bėhej mė i rėndė. Telat lėkundeshin me njė cijatje rrėqethėse, sa gati po shembej baraka e stacionit. Thua po shkulej nga dheu me gjithė rrėnjėt e saj prej telash tė betonuar thellė.
Papritmas teli i trashė mbajtės u ul ēuditėrisht deri afėr tokės.
Frenisti i pėrqendruar i tėri nė punė, nė fillim nuk kuptoi ē'po ndodhte. Ai kafshoi fort cigaren dhe po dėgjonte i ēmeritur atė gjėmim tė pazakontė. Pėr njė ēast iu bė sikur ishte dimėr. Iu duk sikur murrlani sillte nga qafėmalet stuhi dėbore dhe rrufe, qė shkisnin me rropamė e gjėmime shurdhuese mbi telin e trashė dhe pėrplaseshin te hyrja e stacionit, duke bėrė qė gjithēka rretheqark tė dridhej e tė ulėrinte me vėrshėllima telash. Por jo, ato nuk ishin gjėmime rrufeje. Kuptohej, se ajo qė po ndodhte ishte bubullima e shembjes sė teleferikut. Ai doli vrullshėm nga stacioni dhe zbriti te vendi i shkarkimit, i pushtuar nga njė ndjenjė llahtare. Aty hodhi sytė me tmerr mbi telin e trashė qė ishte pėrkulur tej masės nga mbipesha. Dhe, kur e kuptoi me tėrė qartėsinė e fenomenit atė qė kishte ndodhur, zuri kokėn me duar. Dy rrudha tė thella, si dy prerje sėpate, ia pėrshkuan ballin tej e tej.
Por katastrofa ende nuk kishte marrė fund. Me e madhja pritej tė ndodhte nga ēasti nė ēast. Njėra nga barrėt nė krye tė teleferikut kishte shkarė nga morsetat e konsumuara tė shtrėngimit dhe kishte goditur barrėn tjetėr pranė saj. Mandej, tė shtyra nga forca e goditjes fillestare, ato kishin shkarė njėra pas tjetrės dhe ashtu, duke sulmuar barra-barrėn me fuqi tė papėrmbajtur, pesė barrė ishin grumbulluar te njė pikė e vetme nė mes tė telit mbajtės. Kjo avari e rėndė kishte prishur pėrfundimisht shpėrndarjen e barabartė tė peshave nėpėr gjatėsinė e telit tė trashė. Dhe ky qe varur aq shumė, sa tanimė ishte gati tė kėputej nga ēasti nė ēast. Pritej qė secili nga tė dy stacionet tė merrte nga njė kilometėr tel tė shtrirė pėrtokė, pa jetė. Pra, shkatėrrimi pėrfundimatar i teleferikut.
Gjėja qė i kishte habitur mė tepėr, tė gjithė ata qė e kishin parė pėr herė tė parė telin e tendosur nga njėri skaj i luginės nė tjetrin, kishte qenė puna e madhe qė ishte dashur pėr ta tėrhequr aq fort dhe aq lart atė kavo tė trashė e tė gjatė prej ēeliku. Kjo kishte habitur sė pari edhe vet frenistin, i cili shpesh kishte bėrė pyetjen e frikshme: po sikur njė ditė tė kėputej gjithė ky tel?... Dhe ja, ajo ditė e kobshme kishte ardhur. Teli do tė kėputej pikėrisht nė duart e tij tė pafajshme.
Ai u bė dyllė i verdhė, sytė iu kapsallitėn te hataja e pritshme dhe buzėt e fryra iu thanė, aq sa filloi tė dridhej nė heshtje.
-Ikni, ikni shpejt! -u thirri punėtorėve me njė ton tė lartė e tė trazuar. -Turruni me vrap, or po u them, se do kėputet teli !...
Njėri nga punėtorėt vrapoi te barakat familjare pėr tė lajmėruar teknikun e teleferikut, njė frenist qė kishte punuar gjatė turnit tė tretė.
Pėr pak sekonda lajmi i papritur u pėrhap nė tė gjithė stabilimentin e sharrės dhe shkaktoi pėshtjellim tė pėrgjithshėm. Punėtorėt e tė gjithė reparteve lanė punėn dhe dolėn tė tėrė mbi njė kodėr anėsore pėr t'u mbrojtur nga shkatėrrimi i pashmangshėm. Ata zunė tė diskutojnė grupe-grupe pėr pamundėsinė e ndonjė veprimi qė mund ta shpėtonte stacionin. Katastrofa e teleferikut ishte katastrofa qė do tė rrėnonte gjithė ngrehinėn e sharrės. Sepse pėr ta ringritur telin e kėputur do tė duheshin tė paktėn tre muaj, gjatė tė cilėve do tė ndalej puna krejt. Pa le pastaj forcat, mjetet dhe rropatjet e shumta qė kėrkonte ai pėr t'u vėnė edhe njė herė nė gjendjen e mėparshme.
Njė pamje kėrcėnuese e frikshme shtrihej tani mbi luginė. Tekniku u teleferikut, Gani Rasku, ishte njė vendas i njohur nė tė gjithė luginėn pėr prirjet dhe aftėsitė nė ushtrimin e njė profesioni tė tillė. Nė njė moshė kur po u afrohej tė tridhjetave, me trup tė shkurtėr, por muskuloz, me tipare tė ashpra nė fytyrė, ku tė dallueshme ishin sidomos nofullat katrore, mollėzat e dala dhe balli i prerė si me thikė, ai kishte gjithmonė pamjen e njė njeriu gaztor. Pas katėr vjetėsh martese me njė fshatare trupngjeshur nga fshati i vet, Ganiu kishte vetėm tetė muaj qė ishte bėrė baba. Nė tė gjithė ngrehinėn e sharrės e quanin "Dashnori i teleferikut". Kjo, sepse tė tėrėve u bėnte pėrshtypje dashuria e tepruar qė tregonte ai pėr atė tel, tė cilin s'e ndante kurrė nga sytė, nga bisedat, dhe nga mendimet e veta. Tregonin, se e kishin parė shpesh pas mbarimit tė turnit, nė netėt e nxehta verore, teksa qėndronte me orė tė tėra i shtrirė me krahė tė kryqėzuar nėn kokė, duke kundruar lėvizjen ritmike tė barrėve qė zbrisnin nga mali. Kėnaqej me atė rrėshqitjen e tyre varg e varg nėpėr telin e gjatė dhe ndihej i lumtur si fėmijė, ndėrkohė qė gruaja e re e priste nė shtėpi. Madje disa hokatarė edhe vonesėn disavjeēare pėr tė lindur fėmijė e lidhnin me pasionin e tij tė tepruar pėr tė qėndruar pranė teleferikut.
Ndėrsa po ndodhte gjėma e telit tė tij tė dashur, ai po flinte nė shtratin e madh prej druri, nė dhomėn e gjumit tė veshur me kompensatė. Djali i vogėl kishte kohė qė ishte zgjuar dhe zuri tė qante. Ganiu u ēua, e mori nė duar dhe, pasi e qetėsoi me njė zile plastike, e futi nė shtrojet e veta e po lozte me tė. Kur trokiti dera, Petriti i vogėl kishte filluar tė gajasej nėn gishtėrinjtė e mėdhenj, pėrkėdhelės tė babait. Ganiu e ēeli derėn krejt i qetė, por me tė marrė vesh ngjarjen e pabesueshme, vrapoi si i marrė, duke e lėnė fėmijėn fare vetėm. Te gardhi me listela i oborrit mundi tė lajmėrojė njė fqinjė qė u ndodh aty pranė dhe me njė frymė arriti nė stabiliment.
Ata qė e panė nga afėr nė ēastet e shtangies sė tij, vunė re, se si ai u shpėrfytyrua menjėherė, duke marrė pamjen e njė tė ēmenduri, nė fytyrėn e tė cilit lodron njė mimikė e pakontrolluar. Ishte goditur befasisht nė tru dhe nė zemėr. Ēdo ngjarje tjetėr do ta kishte besuar menjėherė, qoftė edhe sikur tė bėhej fjalė pėr rėnien e zjarrit qė djeg gjithēka. Po se njė ditė do tė zgjidhej mali i lidhur aq fort pas stabilimentit me litar tė trashė ēeliku, kėtė s'mundi ta besonte dot. Nuk u zinte besė syve dhe i fėrkoi disa herė me panxhat e tij. I dukej si njė ėndėrr e llahtarshme, e cila do tė prishej shpejt nga realiteti i zakonshėm. Me njė vėshtrim tė ēmeritur hetoi rretheqark, ku kishte heshtur gjithēka dhe mė nė fund njė ēekan i fortė filloi t'u binte brinjėve tė tij, aq sa iu duk se po i shkallmohej kraharori. Ai stacion i thjeshtė teleferiku kishte qenė njėkohėsisht edhe stacioni i parė, ku jeta e tij filloi tė ngjitej nė lartėsitė e ngazėllimit qė i jep njė fshatari puna e punėtorit. Aty ai ishte bėrė frenist dhe mė pas teknik. Si ishte e mundur qė tė shpėrbėhej gjithēka kaq lehtė, kaq papritmas?...Jo, jo, duhej tė kishte patjetėr ndonjė shpėtim...Duhej kėrkuar, duhej gjetur...
Punėtorėt ishin larguar tė tėrė nga rrezja ku mund t'i pėrfshinte pėrplasja e telit dhe po prisnin kėputjen e tij nė njė gjendje dėshpėrimi tė plotė. Ata s'ua ndanin sytė barrėve tė mėdha tė mbetura pėrfund luginės, si ndonjė karvan i ngecur nė moēal. Tė gjithė i brente keqardhja, qė ai karvan i madh i ngarkuar me thesarin e tyre s'do tė hynte mė nė dyert e stabilimentit ndoshta pėr shumė kohė. Ndėrsa lart, pylli i heshtur do tė mbetej si njė mjekėr leshtake e parruar nė faqen e malit plak, i cili kushedi kur do ta zgjidhte sėrish kuletėn e vet pėr familjet e shumta tė sharrėxhinjve.
Me gjithė kundėrshtitė e shokėve, Ganiu hyri nė stacionin e frikshėm. Ai mendoi, se nuk mund tė ekzistonte njė rrezik i tillė, qė ta pengonte pėr tė bėrė tė gjitha pėrpjekjet e veta shpėtimtare. Teksa punėtorėt e alarmuar i thėrrisnin "Dil shpejt'", Ganiu hetoi me kujdes gjendjen e pėrgjithshme tė stacionit. Mandej bėri edhe njė provė, duke i lėshuar krejt frenat. Por barrėt ishin kapėrthyer me njėra-tjetrėn dhe teli qarkullues nuk lėvizi nga vendi. Bėri orvatje tė tjera, duke manovruar me levat, por pa sukses. Atėherė doli jashtė dhe, pasi u mendua njė grimė herė, pėrvijoi njė mendim: Duhej hedhur njė tel i hollė nė formė laku te stacioni i malit dhe tė tėrhiqej zvarrė pas telit tė trashė, deri sa tė arrinte nė mes tė luginės, ku ishin grumbulluar barrėt. Pastaj me anėn e tij, tė gjithė punėtorėt e sharrės tė ulnin telin e trashė mbajtės, derisa barrėt t'i afroheshin tokės ku mund tė shkarkoheshin.
Ganiu hodhi njė vėshtrim tė shpejtė nga kodra e stabilimentit, ku ishin grumbulluar punėtorėt e shqetėsuar. Megjithėse teli ishte ende nė ajėr, ata i kishte pushtuar njė panik i madh e i pazakonshėm, qė i kishte lėnė tė tėrė duarkryq.
-Nuk ka asnjė rrezik! -njoftoi ai me gjakftohtėsi, duke u afruar te turma kryesore. -Do ta shpėtojmė tė tėrė bashkė!
Mandej, Ganiu bisedoi me pėrgjegjėsin e stabilimentit dhe i shpjegoi hollėsitė e planit tė tij. U thirrėn edhe disa specialistė tė tjerė dhe aty pėr aty u vendos, qė fillimisht punėtorėt tė ngjiteshin te kavaleta ku mbėshtetej teli mbajtės, e cila gjendej nė njė pikė tė lartė shkėmbore, afėr stacionit tė malit.
Turma e madhe e punėtorėve u lėshua drejt malit pa humbur kohė. Nė stacionin e teleferikut u la vetėm frenisti i turnit pėr tė qenė nė gatishmėri. Ndėrsa nė sharrė, vetėm kaldaisti, qė tė ushqente zjarrin pėr ta mbajtur kaldajėn ndezur. Gjithė tė tjerėt, rreth shtatėdhjetė vetė, filluan tė ngjiten pėrpjetė, nėpėr njė rruginė tė ngushtė tėrė dredha e gurė.
Sa mė tepėr ngjiteshin, aq mė shpesh i hidhnin sytė pėrpjetė nga teli i kėrrusur nėn peshėn e frikshme, qė rėndonte vetėm te mesi, nė njė pikė fatale.
Ata ndaluan pikėrisht te vendi ku ishin grumbulluar barrėt. Me ndjesinė e njė katastrofe tė dukshme nė sy, vėshtruan pėrpjetė atė masė tė madhe tė varur nė ajėr, tė cilėn vetėm njė fije force e pakuptueshme e mbante ende pezull nė ekuilibrin midis qiellit dhe tokės. Dukej si njė trup qiellor vigan qė po i afrohej tokės dhe nga ēasti nė ēast do tė pėrplasej me shungullimė, tė shtypte e shkallmonte gjithēka rretherrotull.
Gani Rasku e la bisedėn dhe u nis turravrap pėr tė arritur punėtorėt. Ata, tė lidhur njėri pas tjetrit nė njė zinxhir tė gjatė, po i afroheshin kavaletės, duke mbajtur nė duar rreth dyqind metra tel ēeliku, tė shtrirė nė gjatėsi. Ai ishte njė tel i vjetėr spiroidal, i dalė jashtė pėrdorimit. Fijet sipėrfaqėsore tė tij qenė konsumuar aq, sa vende-vende ishin kėputur dhe dilnin anash si gjėmba tė hidhur, qė nuk linin tė kapej me dorė. Megjithatė, para sė keqes qė pritej, dhimbjet e shkaktuara prej kėtij gjarpri gjėmbaē nuk i vinte re askush.
Duke nxituar sa ishte e mundur mė shpejt, vargani i punėtorėve arriti mė nė fund te kavaleta. Tė lodhur, tė rraskapitur e qull nė djersė, asnjėrit prej tyre s'i shkoi mendja pėr t'u ēlodhur, po filluan menjėherė nga puna.
Ganiu me tre djem tė rinj u ngjitėn mbi shtyllat e kryqėzuara tė kavaletės dhe zbėrthyen krahun e mbėshtetėses. Mandej punėtorėt zunė ta tėrheqin telin e trashė anash. Me pak mundim ai rrėshqiti dhe ra mbi kodrinė me njė vizhgėllimė tė padėgjuar ndonjėherė. U duk sikur befas njė kamxhik vigan rrahu tokėn me fuqi tė pėrbindshme. Andej poshtė, nė lartėsinė nga toka, barrėt u lėkundėn aq shumė, sa teli vėrshėlleu nė ajėr me njė vibrim tė tillė, qė bėri tė kumbojė e tėrė lugina. Pėr tė kuptuar fenomenin e ēuditshėm akustik qė u krijua, duhet thėnė, se lugina e thellė ishte gropa e njė kitare madhėshtore, ku teli bas i teleferikut jehoi brenda saj me njė tingull tė trashė, tė zgjatur, hingėllues, qė zor se mund tė krijohej ndryshe. Por megjithatė, nuk u kėput.
Fytyra e Gani Raskut shkėlqeu papritmas si dielli nė zgrip. Ndėrhyrja e parė kishte dalė me sukses. Tani atje poshtė nė mes tė luginės pesha e rėndė ishte afruar rreth dhjetė metra pranė tokės.
Tė kėnaqur nga kjo rrethanė e re, punėtorėt kaluan telin e hollė mbi tė trashin dhe, duke e tėrhequr zvarrė nga tė dy anėt, filluan tė zbresin poshtė. Dy turma tė mėdha, si dy ortekė tė lidhur bashkė, rrokulliseshin nėpėr shkurret e dendura.
Teli gjėmbaē, i lakuar mbi telin mbajtės tė teleferikut, arriti mė nė fund te barrėt e kacavjerrura nė ajėr.
Tani puna e nisur kishte arritur nė njė fazė kritike.
Pasuan disa ēaste stepjeje pėr tė gjithė. Dy skajet e telit gjėmbaē mbetėn njė copė herė tė varura mbi kokat e tyre, si njė zvarranik i madh i vrarė, pėr tė cilin duhej vendosur sa mė parė si tė veprohej mė tej.
Por befas jehoi fort zėri i Gani Raskut:
-Dy teleferistė tė vijnė me mua pėr tė zgjidhur morsetat e barrėve. Tė tjerėt tė mbajnė gjėmbaēin fort duke e tėrhequr poshtė nga tė dy krahėt!
Detashmenti i sharrėtarėve filloi nga beteja. Secili prej tyre nuk qėndronte mė nė pozicion drejtpeshimi, por nė kėndin e pjerrėt qė i diktonte forca e tėrheqjes sė telit gjėmbaē.
-Jo pėrnjėherėsh! Pak nga pak, pak nga pak! -briti Ganiu me sytė mbėrthyer pėrpjetė.
Barrėt filluan tė ulen ngadalė. Teli mbajtės zuri tė cijaste nga tendosja.
-Jepi, jepi! -thėrriste Ganiu herė pas here i pushtuar nga emocione tė fuqishme.
Barrėt po i afroheshin tokės gjithnjė e mė tepėr me gjithė peshėn e tyre tė frikshme. Pėrgjegjėsi kishte ngrirė me dorėn pėrpjetė si njė statujė shkėmbore. Ai nuk ishte mė nė gjendje pėr tė thėnė fjalė tjetėr. Vetėm hidhte sytė kur e kur nga inxhinieri pėr tė pikasur ndonjė ndryshim nė fytyrėn e tij tė qetė.
-Edhe pak, edhe pak! -vazhdonte tė thėrriste Ganiu i magjepsur tėrėsisht pas qiellit tė pabesė, qė me heshtjen e kaltėr kishte mbuluar ēdo dyshim.
Tani barra e mesit u afrua nė lartėsinė njė shtat njeriu. Teli dridhej e rėnkonte nga tėrheqja e tepruar. Sytė e tė gjithėve ishin mbėrthyer aty, ku fitoren nga disfata e ndante milimetri.
-Stop! Stop! Stop! -klithi tri herė Ganiu me tė dy krahėt e hapur pėrpjetė, sikur t’i falej sė padukshmes pėr mėshirė.
Dy teleferistėt me ēelėsa nė duar u lėshuan vrikthi dhe me njė shpejtėsi tė pazakonshme liruan morsetat e barrės sė parė. Trungjet ranė pėrtokė duke lėshuar njė tingull druri tė mbytur. Teli i lehtėsuar disi u lėkund i tėri.
-Mbajeni, mos e lini tė tundet! -thirri sėrish Ganiu, duke mbajtur fort zinxhirėt e varur poshtė nga barra e parė, me njė shtrėngim po aq tė fuqishėm tė nofullave gungaēe.
Ai u ndėrmend atė ēast, se sa mė tepėr tė shkarkohej teli, aq mė vėshtirė do tė ishte tė mbahej i tėrhequr. Dhe kjo e bėri tė futet pėrsėri nė merak.
Sakaq, teleferistėt filluan punėn pėr lirimin e barrės tjetėr. Pėr pak sekonda edhe ajo u lėshua poshtė. Teli u lėkund sėrish me hungėrimė tė rėndė dhe zuri t'i largohej tokės, me gjithė tėrheqjen qė i bėhej nga tė dy krahėt.
-Shtrėngojeni mė fort, mė fort! -gjėmoi Ganiu me njė zė gati tė ngjirur.
Pėrgjegjėsi i stabilimentit u lėshua i tėri pėrtokė dhe zuri tė lidhte njė cigare. Duart i dridheshin dhe buza i qe tharė. Inxhinieri e kundroi njė grimė dhe vijoi tė ndiqte pėrpjekjen e fundit tė punėtorėve, duke mos i ndėrhyrė Ganiut nė urdhrat e sakta qė jepte.
Tashmė kishin arritur te barra e pestė. Teli qe lehtėsuar mjaft dhe barra e fundit ishte larguar shumė nga toka.
-O burra ta tėrheqim edhe njė herė! -bėri thirrje Ganiu me tėrė buēitjen e zėrit tė tij.
Punėtorėt bėnė edhe njė pėrpjekje tjetėr, duke pėrdorur tė gjithė forcėn e krahėve. Ata ishin kontraktuar dhe po e tėrhiqnin, duke e lėshuar tėrė peshėn e trupit pjerrtas me tokėn, aq sa teli gjėmbaē ua plagosi duart keqas. U zhgėrryen, duke u shtrirė tė tėrė pėrtokė. Por ishte e pamundur tani tė ulej mė tepėr teli i egėrsuar e kryeneē.
Atėherė inxhinieri i ri u bėri thirrje teleferistėve, qė tė afronin trupat e shkarkuar pėr tė krijuar me ta lartėsinė e nevojshme. Kėshtu, pas pak Gani Rasku hipi pėrmbi stivė, arriti zinxhirėt e barrės sė fundit dhe i tėrhoqi derisa ēelėsat e teleferistėve mundėn tė prekin dadot.
Tashmė ishin ēastet e fundit tė kėsaj beteje tė mundimshme.
-Dėgjoni kėtu! -i paralajmėroi Ganiu teleferistėt. - Do zhvidhosni vetėm dadon e parė! Kur tė filloj e dyta, do rrini gati, qė kur tė them unė "tre" ta lėshojmė tė gjithė njėherėsh! E morėt vesh?...Kur tė them unė "tre" - pėrsėriti fort qė ta dėgjonin tė gjithė.
-Mirė. - thanė ata.
Dadoja e parė u lirua me kujdes. Por ende pa filluar e dyta u dėgjua befas njė frushullimė fare e lehtė dhe brenda fraksionit tė sekondės barra ra pėrtokė. Gani Rasku, me duart e kapura te kllapat e zinxhirėve, fluturoi mbi njėqind metra lart nė ajėr, bashkė me telin mbajtės. Basi i kitarės vigane gjėmoi pėrsėri nė gropėn e luginės. Por kėsaj here me kumbimin e njė tonaliteti tė lartė. Me tingull mortor.
Hataja ndodhi. Njeriu humbi. Fitoi pabesia e metaleve...
Kishte qenė, pikėrisht, barra me morsetė tė liruar, e cila nė krye tė herės kishte goditur barrėt e tjera duke shkaktuar gjithė avarinė e teleferikut...
Ajo qė panė me sy ata qė ndodheshin aty atė ēast, qe njė pamje e llahtarshme, e dhimbshme, rrėqethėse, qė i la tė gjithė tė shtangur, sikur t'i kishte goditur rrufeja. Gani Rasku kishte mbetur i varur nė mes tė luginės, me duart shtrėnguar te zinxhirėt e varur tė barrėve tė teleferikut qė vazhdonte tė lėkundej nėn kupėn e palėvizshme tė qiellit. Ai dukej tani si njė zog i vetmuar, i mbetur pezull nė hapėsirėn pa shpresė.
Kaluan pak sekonda, gjatė tė cilave u ishte lidhur gjuha tė gjithėve dhe kishin mbetur tė mekur me sytė nga qielli..
Ganiu vet s'po kuptonte ende ē'kishte ndodhur. Vetėm kur hodhi sytė poshtė dhe pikasi punėtorėt, qė gėlonin nėnvete si miza tė shqetėsuara, kuptoi mė nė fund si qėndronte puna. I gjendur krejt nė befasi, ai ndjeu njė rrėqethje tė ftohtė qė i pėrshkoi palcėn e kurrizit. Shtrėngoi mė fort duart nė kllapat e zinxhirėve dhe tendosi muskujt e krahėve, nė njė gjendje hutimi krejt tė turbullt.
-Mbahu fort! -dėgjoi nga poshtė zėrin e mekur, gati vajtimtar tė pėrgjegjėsit tė stabilimentit.
-Mbahu! Mbahu! Mbahu! -ushtuan njėherėsh me dhjetėra zėra tė alarmuar e tė largėt, tė cilėt i vinin nė vesh si klithma qė ngjiteshin nga thellėsitė e njė humnere.
Vetėm tani ai erdhi nė vete plotėsisht dhe e ndjeu jetėn nė rrezik.
Si ēdo njeri, edhe ai kishte menduar dikur pėr kėnaqėsinė qė mund tė ndjeje, po tė mundje tė fluturoje lart nė qiell. Por tani qė po e shihte, se ishte shkėputur nga njerėzit dhe i pėrkiste qiellit, mendoi se tė gjitha kėnaqėsitė e mėdha mund t'i ndjente vetėm duke qenė edhe njė herė pranė tokės. Krahėt filluan t'i lodhen menjėherė dhe shpatullat t' i mpihen. Megjithatė, u orvat ta largonte nga koka mendimin e kobshėm pėr lemerinė qė e priste. Befas u ndėrmend, se teleferiku kishte shpėtuar, ndėrsa ai vet s'mund tė gjente shpėtim nė ato pak fije muskujsh tė lodhur, ku ishte varur jeta e tij. I erdhi keq qė ndodhi kėshtu. Pikėrisht tani qė teleferiku shpėtoi, unė duhet tė jetoja, tha me vete. Edhe pėr njė muaj fillon remonti, vijnė karrukullat e para shqiptare... Teleferiku do tė kėndojė me to, kurse unė do tė qahem prej gjėmės sė tij... "Tė vrau teleferiku, o Gani! "... Sa keq tė tė vrasė gjėja qė do mė shumė... Jo, jo, unė duhet tė jetoj... Duhet tė mos i lėshoj duart nga ky tel!...
Mendoi kėshtu dhe nėpėr trup sikur i kaloi njė energji e re, njė vrull i lėngshėm qė i ngrohu damarėt. Ndjeu njė farė lehtėsimi nė kyēet e duarve. Pėr njė ēast filloi tė mos i besonte vdekjes sė pashmangshme dhe vrau mendjen pėr tė gjetur ndonjė mėnyrė shpėtimi.
-Kurajė Gani, kurajė, se kemi dėrguar tė sjellin dyqind metra litar! - dėgjoi inxhinierin nga poshtė.
Ganiu llogariti: sa tė shkonte njeriu pėr tė marrė litar nė dyqanet e qytezės sė sharrėxhinjve, sa tė kthehej dhe sa tė hidhej litari te kavaleta, duhej tė kalonte mjaft kohė. Pėr tė pritur kėtė mundėsi shpėtimi, muskujt e tij duhej tė ishin prej ēeliku... Tė lidhej pas kėsaj shprese iu duk fare e kotė. Kishin kaluar vetėm dhjetė minuta dhe i qe dukur sikur kishte dhjetė muaj qė rrinte varur nė atė tel.
Poshtė ishte krijuar njė gjendje alarmi e plotė. Tė gjithė nė njė gojė, ata thėrrisnin pėr t'i dhėnė kurajė.
Pėrgjegjėsi i stabilimentit ishte mbledhur i tėri galuc dhe, ngaqė nuk shikonte dot pėrpjetė, kishte zėnė kokėn me duar. Prej njė pozicioni tė tillė, ai lėvizi vetėm kur i shkoi pranė usta Pandi, njė burrė gjymtyrėgjatė nga Korēa, qė e kishte kaluar tėrė jetėn nėpėr sharra. Ai i propozoi tė lėshohej teleferiku te stacioni, qė bashkė me zinxhirėt ta merrte me vete Gani Raskun, pėr ta afruar te vendi i zakonshėm i shkarkimit tė barrėve.
Ky mendim ndriēoi fytyrat e tė gjithėve. Teleferisti i ri u nis me vrap pėr tė njoftuar frenistin te stacioni i teleferikut.
-Dėgjo, o Gani! -thirri inxhinieri duke i bėrė duart si hinkė. -Mbahu fort edhe pak minuta, se do lėshohet teleferiku tė tė tėrheqė gjer te stacioni!
Ganiu kishte shtrėnguar nofullat dhe nga lodhja e tepėrt po i buēisnin veshėt. Megjithatė, ky lajm ia shtoi shpresat. Kėshtu po, mendoi. Nėse pesha e trupit tim dhe e zinxhirėve tė barrėve do tė arrijė tė krijojė deridiku kundėrpeshėn e nevojshme pėr lėvizjen e telit qarkullues, unė kam mundėsi tė shpėtoj... Pėrmblodhi mė fort falangat e lodhura tė gishtėrinjve pas zinxhirėve dhe po priste me njė padurim tė rrallė lėvizjen e teleferikut.
-Qėndro, qėndro! Mos u dorėzo! -vazhdonin tė thėrrisnin nga poshtė.
Ganiu njohu zėrin e usta Pandit, zėrin e ngrohtė tė atij burri tė madh qė i kishte mėsuar zanatin dhe ndjeu t'i rrihte zemra. Iu bė qejfi shumė, qė ai njeri ndodhej aty pranė tij, me dashurinė, kujdesin dhe shqetėsimin e vet. Midis atyre njerėzve me sytė nga qielli, tė mbėrthyer aty poshtė si njė pyll i vogėl i rrahur nga stuhia, ai kishte shumė shokė e dashamirės, prej tė cilėve s'mund tė ndahej dot nė mėnyrė tė tillė. Si tė shkėputej kėshtu pėrgjithmonė prej tyre, tamam si njė gur i flakur pėrpjetė qė kthehet e bie i copėtuar nė greminė... Duhet tė bėnte tė pamundurėn, tė rezistonte tė paktėn deri sa tė lėshohej teleferiku. Ai u shtrėngua i tėri dhe u tkurr, aq sa u kthye nė njė gjendje tė ngurtė, gati metalike.
Pasuan edhe disa minuta tė tjera, gjatė tė cilave Ganiu ishte mpirė tėrėsisht nga muskujt, kur ndjeu befas sipėr kokės lėvizjen e ngathėt tė karrukullave. Ngriti sytė e mjegullt dhe mbajti vesh...Ah, ato...karrukullat, ah, zuskat e vjetra po hingėllinin sipėr kokės sė tij me njė zė tė ngjirur, tė dehur, pėrtac. Hingėllinin me tingullin e tyre ndjellakeqės e mezi zvarriteshin, sikur ia bėnin pėr inat. Ai shtrėngoi duart fort sėrish, por ndjeu midis shpatullave dy zgavra tė thella qė po ia gėrryenin gjithnjė e mė shumė trupin e mbilodhur.
Poshtė fluturonin lėndina, shkėmbinj, pemė, njė pėrrua, mandej njė lumė i rrėmbyer. Dhe befas kėnga e ngjirur e karrukullave ndaloi. Teleferiku kishte ngecur pėrsėri. Pasoi njė heshtje e dhimbshme dhe krejt e shurdhėr.
Ganiu vėshtroi edhe njė herė nėnvete. Ndodhej nė njė vend mė tė thellė, pėrmbi zallin e lumit. Njerėzit tani nuk dukeshin mė. Humbja e atij ngushėllimi tė vetėm, ia terratisi sytė dhe ia goditi zemrėn si me purtekė. Vetmia, qė u krijua papritmas, shkaktoi nė qenien e tij njė boshėsi pikėlluese. Kėqyri telat mbi kokė. Ata ishin kapėrthyer me njėri-tjetrin keqas. Teli qarkullues kishte kaluar sipėr mbajtėsit dhe qe bėrė lėmsh rreth karrukullave, tė cilat ia kishin bėrė tashmė edhe sfidėn pėrfundimtare.
Ja, edhe shpresa e fundit u shua shumė shpejt para syve tė tij. Ishte thėnė, se duhej tė vdiste patjetėr. Atė kohė i ndjeu krahėt aq tė kėputur, sa deshi tė lėshohej drejt tokės, mjaft qė tė shpėtonte njė ēast nga ajo lodhje sfilitėse. Edhe sikur tė kishte mbi trup dy ujqėr tė tėrbuar, qė shqyenin copa mishi nga shpina e tij, nuk do t'i shkaktonin dhimbje tė tillė.
S'vonoi shumė dhe turma e punėtorėve u qerthullua pėrsėri aty poshtė tij, te zalli i bardhė i lumit tė rrėmbyer. Ajo turmė ishte dielli i tij shpresėdhėnės qė u rrokullis kodrinave dhe i qėndroi nėnvete pėrmbi zaje, pėr t'i dhėnė diēka nga energjia e vet.
-Mbahu, duro edhe pak! Duro! -thirrėn ata sėrish.
Por tani Ganiu i kishte kaluar caqet e durimit. Ai ishte drobitur i tėri dhe kishte vendosur tė lėshohej mes njerėzve tė shumėdashur. Tani kjo vdekje i dukej gjėja mė e mirė qė mund tė bėnte. Nuk mund tė duronte mė tej as njė minutė. Ēdo pjesė e trupit tė tij kishte vetėm njė shtysė, njė dėshirė, njė pasion tė fundit: tė lėshohej drejt ēlodhjes, drejt qetėsisė sė shumėpritur, sido qė tė ishte ajo nė llojin e tmerrit tė pamėshirshėm qė pėrmbante. Tė gjithė muskujt dhe damarėt kishin zėnė tė ngrenė krye, duke mos iu bindur mė urdhrave tė trurit tė tij. Pak nga pak kundėrshtimi i aradheve vepruese tė organizmit po i afrohej gjendjes kaotike. Ēdo qelizė dhe ēdo grimcė tjetėr e gjallė bėrtiste: Ēlodhje! Ēlodhje! Ēlodhje! Britmat dhe sokėllimat e tyre i ndiente thellė nė tru dhe nė tėmthat, ku ato rrihnin si me varre fortesėn e shtabit tė tij qelizor. Duke shkuar nėpėr mend lėshimin e krahėve, ai ngriti kokėn dhe kundroi duart e ngjitura, pothuaj si tė salduara te zinxhirėt. Pėr habinė e tij, vuri re, se i qenė ėnjtur aq shumė, sa pėr njė ēast iu duk, sikur po mbahej me njė palė kėmbė tė trasha, tė nxira nga gjaku i damarėve tė kėrcyer si lėvore bizelesh. Ato i digjnin me njė dhimbje therėse, tė hidhur dhe kurrsesi tė durueshme mė tej.
-Do hidhem! -shpėrtheu me sa fuqi kishte, me zė bubullime, qė ta dėgjonin tė gjithė. -S'duroj dot asnjė minutė mė tepėr! Dua vetėm tė shpėtoj nga kjo e keqe!...
-Ē'i ke ato fjalė, more djalė i mbarė? - gjėmoi usta Pandi nga mesi i turmės. -Nuk tė vjen turp nga gjithė kėta burra, more trim? Mblidhe veten po tė them, mbahu si deri tani e mos u trego shokėve vdekjen, po tregona si di ti tė jetosh!
Ganiut i kaloi nėpėr trup njė e rrėqethur e fuqishme, qė e bėri tė dridhet nė tėrė gjatėsinė e shtatit dhe i theri zemra nė ēast, duke i dhėnė njė shkulm gjaku tė pėrvėluar nė fytyrė. Kishte dashur tė lėshohej, tė tradhtonte veten dhe gjithė ata atje poshtė. Kishte dashur t'i dorėzohej vdekjes nė sy tė ustait dhe shokėve tė shumtė... I erdhi shumė turp dhe shtrėngoi dhėmbėt aq fort, sa i kėrcitėn me zhurmė dhe ndjeu nė gjuhė ciflat e zmaltit tė tyre. Do tė duroj sa tė mos mė punojė asnjė damar, mendoi. Kjo qė mė kėrkojnė ėshtė fare pak, para asaj qė kanė bėrė ata pėr mua e pėr krahėt e mi tė pamėsuar. Dhe unė kėto krahė t'i thyej tani ?!... Jo, kurrė! Nė asnjė mėnyrė! Do qėndroj deri nė pikėn e fundit!...
Por koha kalonte. Lodhja e tejskajshme bėnte punėn e vet tek ai njeri i dėrrmuar, por kurajoz dhe i paepur si askush tjetėr. Litari ende s'po vinte. Pak nga pak po i pėrhumbej tėrė trupi. I dukej sikur i qe sulur njė zgjua blete dhe e kishte mbėshtjellė tė tėrin me pickime tė hidhura. Tani ato pickime tė paprera, gati po e vinin nė gjumin e kapitjes sė plotė. Kjo bėnte qė herė pas here tė humbiste vetėdijen. Tekefundit ai e lėshoi njėrėn dorė. Por u ndėrmend pėrnjėherė nga klithma e fuqishme e turmės dhe me shumė mundim arriti pėrsėri ta zgjaste te zinxhiri. Tani e ndeju edhe vet, se fundi ishte mė afėr se kurrė. As litari dhe asnjė ndihmė tjetėr s'mund tė arrinte tė shmangte gjėmėn e tij tė llahtarshme.
Por nė atė grimė kohe, kur ndodhej pėrtej durimit dhe fare pranė vdekjes, midis buēimės marramendėse tė veshėve, dėgjoi njė zė gruaje qė po e thėrriste me ngulm. Sikur tė pėrmendej nga njė gjumė tepėr i rėndė, ai hapi sytė e mjegulluar dhe aty poshtė midis grumbullit tė madh tė njerėzve dalloi tė shoqen, tek mbante Petritin e vogėl nė duar. Djali tundte doēkat e vogla tėrė gėzim, duke gjetur argėtim tek ajo pamje ajrore qė shihnin sytė e tij fėminorė.
-Tė keqen, o Gano, duro! - thėrriste e lutej gruaja e re. - Duro edhe pak po e deshe Petritin tėnd! Mos e ler pa baba, se ėshtė akoma kėrthi! Mos e ler jetim, se ėshtė gjynah!...
Ganiu u mallėngjye aq tepėr, sa iu mbushėn sytė me lot dhe mori frymė aq thellė, sa iu fry trupi si kacek. Duke e pėrqendruar vėshtrimin te djali, qė dukej prej andej sa njė zog krahėhapur, befas, nga njė pėrzierje gazi dhe helmi, iu bė njė lėmsh i madh nė grykė dhe filloi tė qeshte duke qarė... Si t'i pėrgjigjej me vdekje atij gėzimi aq tė madh, me tė cilin e prisnin krahėt e hapur tė Petritit tė tij tė dashur... Si tė mbetej nė sytė e tij tė njomė me pamje tė copėtuar e tė gjakosur pėr tėrė jetėn... Ai mori frymė thellė edhe njė herė, pėrmblodhi rreth trungut tė buhavitur muskujt e flashkur dhe forcat sikur iu pėrtėrinė paksa te krahėt. Sidoqė nė deje ndjente t'i shkonte ujė i pėrvėluar. Ah, o shpirt i vogėl, tha, pėr ty po rri varur e nuk vdes dot!...
Aty afėr njė harabel i lodhur u ul njė ēast mbi telin e trashė dhe pasi pastroi krahėt me sqep, zuri tė mbushė ajrin me tingujt e tij tė kristaltė. Ganiu mendjehumbur kundroi njė grimė me zili ata krahėt e tij tė lehtė. Por nuk pati mundėsi tė dėgjojė pėr herė tė fundit kėngėn e tij tė gėzueshme, sepse lodhja paskėsh edhe njė kufi kritik, tej tė cilit ēdo fije nervore fillonte tė lėshonte tinguj alarmi dhe tė gjitha sė bashku formonin njė gjėmim buēitės qė shkallmonte kockat, shtyllėn kryesore dhe kafkėn e kokės.
Gjendej nė pragun e njohur tė ishemisė sė trurit, kur nga lodhja dhe dhimbja e tepėrt, kryeqendra e organizmit bėnte shkėputjen e vetėdijes pėr tė eleminuar ndjesinė e mbigrakuar tė vuajtjes fizike. Por rėnia e tė fiktit, qė nė mė tė shumtėn e rasteve nė tokė ndodh pa pasoja, aty nė majė tė telit ishte tani sė fundi njė fshirje e menjėhershme nga tabela mendore e tė gjitha vendimeve pėr durim tė tepruar, sado tė guximshme dhe kurajoze tė ishin ato.
Papritmas teleferiku u lėshua edhe njė herė tjetėr... Gjithė teli u drodh me disa vrunduj tė pėrsėritur, si ndonjė kalė kur rrėqeth shpinėn nėn samar. Harabeli fluturoi larg. Por karrukullat nuk lėvizėn nga vendi... Ganiu mezi hapi qepallat qė i rėndonin si plumb.-Lėvizni, moj bushtra! -mėrmėriti nėpėr dhėmbė, se marramendja nuk e la tė ngrejė kokėn. -Hė, s'doni, po merrni hak se kisha bėrė mend t'ju zhduk!...Do tė vdes, po edhe juve u ka ardhur fundi, t'u hedhin nė pėrrua... Nė djall tė veni, s'e dua tė mirėn tuaj!...
Sakaq, mendimet e ēoroditura ia preu nė mes njė gėrhitje e rėndė qė po afrohej drejt tij me shpejtėsi. Ishte njė gėrvishtje metalike qė tė shkulte zorrėt nga barku. Teli i trashė po gėrthiste gjithnjė e mė fort dhe pas pak ia behu teli gjėmbaē, i cili u pėrplas pas karrukullave me njė zhurmė tė skėterrshme.
Ardhja fare pranė Ganiut e atij teli tė harkuar nė ajėr, ishte si rėnia e befasishme e njė ylberi tė gėzueshėm qė ngjalli shpresa tė mėdha pėr jetėn.
Po ē'kishte ndodhur?
Teli i hollė gjėmbaē, qė u shpėtoi punėtorėve nga duart, ngeci pėrmbi telin mbajtės andej lart nga u shkarkuan barrėt. Tani nga lėkundja e fundit e teleferikut kishte rrėshqitur gjatė pjerrėsisė dhe u gjend dy hapa larg fatkeqit tė dėnuar padrejtėsisht me vdekje, prej lakut tinėzar tė telave tė ēeliktė.
Nga poshtė shpėrthyen njėherėsh brohoritje tė fuqishme, tė papėrmbajtura, si tė ushtonte njė stadium i tėrė tifozėsh tė ngazėllyer nga fitorja e mundimshme. Punėtorėt hidhnin pėrpjetė qeleshet, kasketat, xhupat dhe ēdo gjė qė u ndodhej nėpėr duar.
-Shpėtove Gani, shpėtove o djalė'. -gjėmoi usta Pandi me zėrin e tij bubullues. -O burra tani, ngjitu lart te teli i trashė dhe kapi tė dy fijet e telit tė hollė, tė zbresėsh pas tij!
Dy punėtorė vrapuan tė marrin batanije te baraka e rojes sė stabilimentit qė ndodhej aty pranė.
Gani Rasku, i ringjallur ēuditėrisht prej kėsaj rrethane tė mahnitshme, vėshtroi plot emocion dy fijet e telit qė zgjateshin drejt tokės. Mandej, duke grumbulluar tė gjitha fuqitė qė i dha kjo shpresė e re, e dukshme dhe mjaft bindėse, filloi tė ngjitej pas zinxhirit pėr tė arritur sė pari telin mbajtės.
Tani nė ajėr zhvillohej njė pėrpjekje e pashembullt, njė pėrleshje e mbinatyrshme e jetės me vdekjen. Toka me njė fuqi tė pėrbindshme e tėrhiqte pėr ta fundosur nė thellėsitė e kobshme tė mbarimit. Ndėrsa ai rropatej pėr t'u ngjitur nė lartėsitė e hareshme tė shpėtimit. Ishte njė duel i tmerrshėm qė zhvillohej ndėrmjet globit vigan tė tokės dhe globit tė vockėl tė zemrės sė tij guximtare.
Nėse deri atėherė pamundėsia e shmangies sė rrezikut i kishte ngujuar punėtorėt nė harkun e mbyllur tė njė dėshpėrimi tė thellė, tani kjo mundėsi e vėshtirė shpėtimi, kishte krijuar tek ata njė gjendje ankthi tė paduruar, qė shoqėrohej me shpėrthime britmash sa herė Ganiu ngjitej pak ose rrėshqiste pas zinxhirėve.
Ai rėnkonte herė pas here duke shfryrė me duf: Do t'i thyej kockat e do ta arrij se s'bėn!... Dhe pas shumė pėrpjekjesh Ganiu e arriti mė nė fund telin mbajtės, duke u distancuar dukshėm nga kthetrat e llahtarshme tė vdekjes. Se si e bėrė kėtė gjė, as ai vet nuk po e kuptonte, sepse duart nuk i ndjente mė tė vetat, pėr shkak, se fijet nervore tė ndjeshmėrisė sė trinave i qenė atrofizuar pėrfundimisht nga mpirja e gjatė.
Turma e punėtorėve aty poshtė te zalli i ngjante ato ēaste njė lumi tė vrundulluar qė shpėrthen e hidhet marrėzisht pėrmbi shkėmbinj.
Pasi e mbėrtheu telin e trashė me tė dy duart, ai bėri edhe tri kapje tė tjera dhe arriti gjėmbaēin shpėtimtar...
-Tė lumtė, shpėtove! Jepi o trim, o Gani! - thėrrisnin me ngazėllim nga poshtė.
Gruaja e Ganiut e lėshoi djalin, qė hallavitej kot pas gazit tė turmės dhe vuri duart mbi zemrėn qė po i ēahej. I kishte rėnė dy herė tė fikėt, ishte lagur e tėra me lot e me ujin e lumit, me tė cilin e kishin sjellė nė vete. Dhe prapė kundėrshtonte tė largohej nga ajo skenė tragjike e ngritur nė ajėr, ku Ganiu i saj kacafytej realisht me mortjen e pamėshirshme.
Me gjakftohtėsi e vetėdije tashmė tė kthjelluar, Ganiu kapi telin gjėmbaē dhe, pasi e pėrdrodhi midis kėpucėve, siē bėnte me litarin kur ishte ushtar, u lėshua i tėri mbi peshėn e kėmbėve. Atė ēast lėshoi vetėm njė "Oh!" tė gjatė, rėnkimtar dhe mbylli sytė. Me tė dy skajet e telit midis shalėve dhe duke u mbajtur lehtė me krahėt e kryqėzuar qėndroi ashtu gati pesėmbėdhjetė minuta pėr tė ēlodhur duart e vdekura, qė kishin marrė njė ngjyrė tė manushaqtė. Gjatė kėtij intervali jetik, ai mundi tė formulojė vetėm njė mendim: Njeriu qenka shumė, shumė i fortė...
Ndėrkohė, gjithė meraku i punėtorėve ishte pėrqendruar te dy skajet e varur tė telit gjėmbaē, njėri prej tė cilėve ishte mė i shkurtėr. Kėtė Ganiu s'mund ta vinte re nga sipėr. Si do t'i bėhej hallit kur ai tė arrinte aty ku mbaronte skaji i shkurtėr, qė ishte afėrsisht pesėmbėdhjetė metra larg tokės? Sepse, sapo tė kapte fijen e gjatė qė i mbetej pėr tė zbritur mė tej, teli do tė lėshohej i tėrė poshtė dhe jeta e tij ishte pėrsėri nė rrezik nga ajo lartėsi...
Pėrveē pritjes me batanije, nuk gjetėn asnjė zgjidhje tjetėr tė shpejtė. Pa humbur kohė, tetė punėtorė tė fuqishėm hapėn dy batanije leshi tė vėna njėra pėrmbi tjetrėn dhe zunė vend nėnvete, duke krijuar njė rreth tė ngushtė.
Gani Rasku filloi tė zbresė, duke shkarė ngadalė nėpėr telin gėrvishtės, i cili qysh nė metrat e para ia gjakosi keqas duart dhe kofshėt.
-O burra, se ia hodhe! Edhe pak se arrite! - thėrrisnin herė pas here punėtorėt me gėzim tė papėrmbajtur.
Gjithnjė me telin tė mbėshtjellė pas trupit, si hardhia pas lisit, ai vazhdonte tė ulej metėr pas metri. Ndėrsa mbi fletėt e batanijeve binin pika gjaku. Pėrveē lodhjes dhe vuajtjes sė gjatė, trupit tė tij iu shtuan edhe ato pickime e gėrvishtje tė gjakosura. Kofshėt iu grinė dhe krahėt iu rropėn, por ngazėllimi hapėsirave tė pamata tė jetės, qė u ēelėn sėrish para tij, e bėnin t'i duronte me kėnaqėsi. Ai ishte vėrsulur drejt njerėzve tė dashur me rrėzėllimin e largėt tė njė dielli tė kuq qė zbret nė fund tė horizontit. Metrat e telit vampir shkurtoheshin njėri pas tjetrit dhe ēdo metėr ishte pėr tė njė betejė e fituar me gjak. Por tani nė fytyrėn e tij ishte vulosur buzėqeshja ngazėlluese e njeriut qė rilind. Ishin ēastet triumfale kur ai kthehej nga kozmosi i llahtarės dhe s'kishte si tė mos ishte aq i gėzuar.
Dhe ja, arriti te fija mė e shkurtėr.
Nuk mund tė merret me mend habia dhe tronditja qė ndjeu atė ēast, kur pikasi papritmas, se rruga e tij prej teli tė dyfishtė pėrgjysmohej pėrsėri nė njė pikė qiellore, ende larg tokės dhe njerėzve.
-Hidhu! -i thirrėn punėtorėt e spėrkatur nga shiu i gjaku qė rigonte prej tij.
-Hidhu pa frikė, se tė presim! -buēitėn njėherėsh shumė zėra nga poshtė.
Ganiu i kėqyri shokėt me buzagazin e tij tė largėt. Ata iu dukėn ende tė vegjėl, pa ato pėrmasat e zakonshme qė i duheshin pėr tė krijuar sigurinė e shprehur prej tyre. Pėr tė shpėtuar nga ato gėrvishtje tė hidhura, ai ishte gati tė hidhej qysh dhjetė metra mė lart. Por tani, kur durimi i tij prej ēeliku kishte arritur fundin, mendonte, se nuk duhej tė nxitohej. Duke fituar mbi ata tela me fije tė ēelikta, edhe fijet e nervave tė tij kishin marrė pothuaj fortėsi dhe rezistencė ēeliku. Nė kėto ēaste nė trupin e tij kishin lindur forca tė reja, qė tregonin se nė organizmin e njeriut paskish energji tė pashtershme. Jeta e rikthyer i kundėrvihej vdekjes sė mposhtur, pikėrisht me kėto energji tė shumėfishuara prej triumfit.
Pėrmes trazirės sė mendimeve, ankthit torturues dhe asaj lodhjeje drobitėse, qė tashmė i kishte vėnė tė tėra poshtė, ai arsyetoi, se po tė mbahej te fija e shkurtėr, deri sa tė arrinte pjesa e gjatė e gjėmbaēit nė krye tė telit tė trashė tė teleferikut, shpejtėsia e rėnies, gjatė fėrkimit tė telave, duhej tė zvogėlohej diēka. Dhe aty pėr aty, ndryshe nga ē'pritej, lėshoi fijen e gjatė dhe u kap me tė dy duart tek e shkurtra.
Ajo qė ndodhi atė ēast kritik, shpjegohet qartė po tė pėrdredhim njė zinxhir pas gishtit dhe njėrin cep tė tij ta tėrheqim me forcė.
Me sytė ngulur nė qiell prej njė kohe tė gjatė, njerėzit panė, se e tėrhequr nga pesha e trupit tė tij, fija e gjatė e gjėmbaēit u pėrdrodh disa herė pas telit tė trashė tė teleferikut dhe pastaj zuri tė zvarritet, duke e ngadalėsuar rėnien nė mėnyrė tepėr tė ndjeshme. Nė ēastin kur Ganiu ndodhej vetėm tri metra larg tokės, fija e penguar kapėrceu teleferikun dhe gjėmbaēi ra i gjithi pėrtokė. Sakaq, ai kėrceu hopthi dhe u gjend befas mes rrethit tė madh tė shokėve, krahėt e tė cilėve, tė zgjatur pothuaj ngjitur me njėri-tjetrin pėrqark harkut tė batanijes, u ngjanin petaleve tė njė luleje tė madhe tė ēelur nga gėzimi i tyre i pėrbashkėt.
Mbi shtatėdhjetė buzė, herė dy-tri puthje, baras melhemi qė iu vu menjėherė fytyrės sė tij tė plagosur keqas prej kamxhikėve tė vdekjes.
Nga rraskapitja e pazakonshme dhe tensioni nervor me tė cilin e pėrballoi atė kohė tė tmerrshme, Gani Raskun e kaploi njė gjumė i rėndė, qė e shkėputi tėrėsisht nga tė gjitha ndijimet organike pėr gati katėr orė tė mira. Dhe do tė kishte fjetur edhe katėrmbėdhjetė orė tė tjera, po tė mos ishin doēkat e Petritit tė vogėl, qė silleshin si dy pėllumba tė bardhė mbi mjekrėn e tij gjėmbore.
Jetėgjati u pėrmend pas njė ėndrre tė turbullt. Puthi djalin disa herė dhe sytė e qelqtė i riguan lot gėzimi. Kur vuri re shokėt, qė e prisnin te karriget pėrqark shtratit, nė fytyrėn e tij shkėndijoi njė buzėqeshje lumturie. Ganiu i kundroi tė gjithė me radhė me atė vėshtrimin e tij tė adhurueshėm dhe me atė pamjen e vet tė mbushur me ngrohtėsi e mirėnjohje. Befas shpirti i tij ngazėlleu dhe e ndjeu veten tė pėrtėritur e tė gjallėruar pėrjetėsisht. Dukej sėrish po ai njeri, po ai shpirt i fuqishėm qė lidhte tokėn me qiellin, malin me breglumin, pyllin me sharrėn. Papritmas, pėrmes asaj atmosfere plot pėrmallim, ai pyeti:
-Punon teleferiku?
-Jo. -i thanė shokėt nė njė gojė. -Kanė ngecur telat.
-Duhen bombarduar nga ana e malit me nja dy barrė tė zgjidhura qė tė shplekset qarkulluesi. -tha Gani Rasku pas pak.
Dhe shtoi mė tej, se ajo qė kishte pėrjetuar pėrmbi tel, s'ishte asgjė pėr t'u kujtuar, sepse ata shumė herė e kishin pasur jetėn nė njė fije, por ishin mbajtur fort pas saj.

 

Kur del Dana nė ballkon

Tregim

Kur del Dana nė ballkon, ēelin lulet nėpėr saksi dhe Astrit Biraku, te pallati pėrballė, sheh botėn tė tėrė. Ballkoni i Danės, me sytė shumėngjyrėsh tė luleve, vėshtron nga lindja dhe ka pėrkarshi malin e Dajtit. Por sytė me bisht tė Danės shohin vetėm gjysmėn e sipėrme tė malit, pėr shkak tė lartėsisė sė pallatit pesėkatėsh, ku banon vejani Astrit Biraku. Ai ka ballkonin me vėshtrim nga perėndimi dhe nuk sheh as gjysmėn e malit, as diellin e mėngjesit qė ka fatin ta shijojė qysh nė rrezet e para Dana pėrkarshi. Por ky pozicion nuk e pengon atė tė ndjehet fatmadh, sepse Dana ka nė gjoksin e saj dy male mė tė bukur se Dajti. Dhe kur sodit herė pas here malet bardhosh qė ajo i lė shpesh gjysmė zbuluar, ai nuk e ndjen fare nevojėn e pamjes sė Dajtit, qė s’ka mundėsi ta shohė nga ballkoni i tij.
Dana jep mėsim nė njė nga klasat paralele tė shkollės fillore “Ramazan Jarani” qė ndodhet nė mes tė lagjes. Ajo ėshtė martuar qėkur mbaroi arsimin e lartė pėr cikėl tė ulėt, me njė kryeinfermier tė qendrės spitalore universitare tė kryeqytetit, njėzet vjeē mė tė madh nė moshė. Dhe kjo lidhje martesore e papėrshtatshme pėr tė, pati dy arsye qė e pėrligjėn nė opinion. Dana ishte vajza e tretė nga gjashtė motrat e saj, prej tė cilave as dy mė tė mėdhave nuk u kishte dalė ende fati. Veē kėsaj, ajo e kishte dredhur fijen e mėndafshit me njė djalė harapēi Tirane, siē i thoshte vetes, qė e kishte mbajtur dy vjet tė fejuar e tė ekspozuar gjithandej dhe mė pas ishte martuar pabesisht. Megjithatė, kryeinfermieri, tė cilin e thėrrisnin doktor Kaēi, ishte burrė serioz, i mirė nga shpirti dhe e mbushte ēantėn me llapushkat e mijėsheve, duke bėrė gjilpėrat e kurave nė pothuaj krejt banesat e lagjes sė madhe tė Alliasit.
Tani qė Kaēi i saj ka dalė nė pension, duke e mbyllur jetėn pa fėmijė, Dana po lulėzon nė pranverėn e pjekurisė dyzetvjeēare, me njė pamje qė i tėrbon meshkujt gjuetarė pas femrave bukuroshe me burra tė vjetruar. Pas daljes nė qarkullim tė filmave serial brazilianė, nė pothuaj tė gjithė kanalet televizive dhe pas qarkullimit tė thėnies proverbiale grarishte, se “Burrė kanė tė gjitha gratė, kush ėshtė e zonja tė ketė dashnor!” Ajo filloi tė tėrhiqte vėshtrimin e tė ndjente tė ngjitur te gjoksi i bėshėm, sytė prej mastiēi tė vejanit Astriti Biraku pėrkarshi.
Astriti dyzetegjashtė vjeēar ėshtė ushtarak karriere nė drejtorinė e forcave tė kufirit dhe gruaja i ka vdekur para tre vjetėsh nga kanceri i gjirit. Dy fėmijėt e vegjėl i ka marrė e ėma e tij pėr t’i rritur nė Elbasan, ku shkon ēdo fund jave. Me trupin e ngjeshur prej kėmbėsori tė stėrvitur nėpėr gjatėsinė e piramidave tė brezit kufitar verior, ai del shpesh vetėm me kanatjer nė ballkonin me pėllumba, ku femrat e pallatit pėrball e presin me zili daljen e tij. Sidomos Dana, kur sheh gjoksin e tij muskulor, bėn nė tapetin e trurit e saj sfilatėn e krahasimit me trupin skeletik tė Kaēit dhe i shpėton njė psherėtimė e pavetėdijshme. Astriti ka nė kafazet e drunjtė tė ballkonit tre ēifte pėllumbash, qė janė bėrė pasioni i tij kryesor, me tė cilin shtyn vetminė dhe kohėn e lirė.
Ishte ora dhjetė e paradites sė diel, kur njėri nga pėllumbat e Astritit, njė grixho mashkull me pupla te kėmbėt dhe me krifė tė ngritur pėrpjetė te prapshtina kokės, kishte shkuar te ballkoni i Danės, ku ajo i kishte thėrrmuar njė biskotė. Mė pas qėndroi aty rreth dy orė i ngujuar me kėmbėt e verdha mbėrthyer te mbajtėsja metalike e tendės prej mushamaje. Me gjithė ndjelljet e pėrsėritura tė tė zotit pėr ta ushqyer bashkė me tė tjerėt, ai nuk po shkulej andej. Astriti u bė merak se mos pėllumbi qe i sėmurė dhe ashtu me kanatjer siē ishte, pėr shkak tė vapės qė kishte filluar bashkė me mėngjesin, shkoi trokiti te dera e Danės pėr ta marrė.
Dana ēeli portėn e blinduar dhe bashkė me vėshtrimin e habitur pėr vizitėn e tij tė beftė, sytė saj me bisht fluturues si tė dallėndysheve, gati sa nuk e pėrpinė bustin e tij muskulor tė paraqitur aq afėr.
- Urdhėroni ! - e ftoi kėnaqėsisht, duke menduar se ai mė sė fundi kishte marrė guxim tė hynte nė shtėpinė e saj, pasi siē dukej kishte vėnė re Kaēin e nisur qysh nė mėngjes pėr tė peshkuar nė Erzen si ēdo tė diel. Ajo menjėherė bėri mėnjanė me derėn tė hapur tėrėsisht, tė hynte brenda miku i shumėpritur.
Astriti i shkėputi sytė nga gjoksi saj pothuaj krejt i zbuluar me kėmishė verore tė tejdukshme dhe i tha me njė lėngėshtim te ēuditshėm nė gojė, qė i bėri fjalėt e tij tė kullojnė ėmbėlsi bashkė me zėrin:
-Mė falni, zonja profesoreshė, qė po ju shqetėsoj, po njė pėllumb timin e ka zėnė meraku me ballkonin tuaj dhe nuk shkulet andej pėr qamet, megjithėse u lodha tėrė mėngjesin duke e thirrur...
Dana e ftoi tė hynte brenda dhe pasi mbylli derėn pas krahėve te tij, e thumboi guximshėm, pa e marrė seriozisht punėn e pėllumbit:
-E kam kuptuar prej kohėsh qė tė zotin i pėllumbave e ka zėnė meraku me ballkonin tim, po uluni njė herė tė pini njė kafe! - i tha ajo dhe i tregoi mikut njėrin nga kolltukėt.
Ai nėnqeshi pakėz dhe duke u rehatuar nė kolltukun prej meshini ia ktheu nė ēast:
-Si mund tė ndodhė ndryshe, kur stilisti i qiellit punoi nėntė muaj, vetėm pėr tė pėrsosur modelin e zonjės sė kėtij ballkoni dhe tė tjerat rreth e rrotull ia la fatit?...
Dana e krehur nė sedėr qeshi ėmbėlsisht dhe shkoi nė aneks, mori njė komplet rakie, i mbushi njė gotė dhe ia vuri pėrpara nė tryezėn e mesit prej qelqi.
Astriti krejt i mahnitur nga gatishmėria e saj e beftė dhe i trazuar keqas nė ndjesitė e veta nga rrumbullakėsia fantastike e kofshėve tė saj tė mbushura e tė zbuluara nėn kėmishė deri sipėr gjunjėve, ndjeu nė tėrė trupin ca dridhma tė pazakonshme. Ēaste tė rrezikshme kėto, kur gratė harrojnė se kanė nė trupit e tyre femėror polin pozitiv tė magnetit dhe rrezatimi i zbuluar i tij shkakton tėrbimin e papėrmbajtshėm tė meshkujve.
- Ku ėshtė Kaēi?- pyeti ai duke shtrėnguar nofullėn qė gati po i zbėrthehej nga vendi.
Dana ndali hapat drejt aneksit, ku do bėnte kafen dhe u kthye pėrgjysmė.
- Eh, Kaēit i janė fiksuar ato dreq cironka qė zė andej nga Erzeni me shokė tė dielave dhe ka ikur qė nė gjashtė tė mėngjesit... - fjalėn “cironka” ajo e lėshoi me njė pėrēmim tė atillė, qė tingėlloi njėsoj sikur tė ishte fjala pėr “cironkėn” e burrit tė saj shtatpakėt.
-Lėre kafen, faleminderit, kam pirė! - tha ai dhe pasi e ktheu gotėn e rakisė me eks, u ēua nė kėmbė pėr t’u dhėnė fund dridhmave tė padurueshme. Mbėrtheu me tė dy krahėt e fuqishėm trupin e tultė tė kėsaj gruaje fantastike dhe e puthi me njė afsh tė zjarrtė tė paprovuar ndonjėherė nė jetėn e tij.
Njė copė herė shtrėnguar, ai ndjeu nė krahėt e veta, se tani dridhmat kishin shkuar me tė njėjtin intensitet te trupi i bardhė i Danės, e cila nuk lėshoi asnjė fjalė mė tej. Krejt i paduruar e mori nė duar dhe shtriu nė divanin e kolltukėve, duke ndjerė sikur kishte pėrpara trupit tė tij tė uritur prej kohėsh, njė llokum tė madh, nga ata tė rekordeve “Gines”, qė bėjnė pastiēierėt e punishteve tė dėgjuara, pėr tė joshur vizitorėt e ėmbėlsirave.
Por Astriti i shndėrruar nė pėrmasat e njė ariu tė pangopur, nga ata tė pyjeve qė kalojnė kufirin e futen te fqinjėt, jo vetėm e hante tė tėrė atė llokum vigan tė bėrė me mjaltė lulesh, po dukej sikur nuk po i mjaftonte. Sepse u bė dy orė e ca qė pėllumbin e kishte shuar nga mendja dhe truri po i avullohej pėr tė tretėn herė mbi atė krijese femėrore tė fundosur nė sfungjerin e divanit, e cila po aq e uritur dhe drithmėtare, po ofshante nė jermin e rėnkimeve tė kėnaqėsisė.
Nė ēastet kur ishin duke ēlodhur frymėmarrjen e ēoroditur dhe ajo krejt e pėrhumbur po thoshte me vete, uh, ē’mashkull qenka ky, moj nėna ime, ra befas zilja e derės me tringėllimat treshe tė Kaēit, i cili ēuditėrisht ishte kthyer me shpejt se herėt e tjera.
Dana brofi nga divani si njė sustė e tendosur nė maksimumin e tėrheqjes.
- Shko shpejt nė ballkon merr pėllumbin!- i pėshpėriti ajo tė dashurit, me njė pamje sikur e nxori atė fjali tė frikshme nga fundi trupit tė saj, pikėrisht aty ku ishte rraskapitur mė tepėr.
Dana hapi derėn, duke u mundur tė pėrmbajė tensionin nervor tė ēastit dhe sytė i shkuan padashur te vargu i peshqve tė radhitur nė njė purtekė shelgu qė mbante Kaēi nė dorė me krenim.
-Sot kam kapur peshq mė tė mėdhenj dhe i kam zėnė mė shpejt se herėt e tjera!- tha ai me njė zė, qė asaj iu duk sikur vinte nga njė planet i largėt, qė mund tė quhej “Kotėsia”
- Nė shtėpi ka njerėz!- mundi tė sajoj fillin e bisedės Dana. - Ka ardhur komshiu pėrballė tė marrė pėllumbin e tij. Mbylla derėn dhe shkova nė ballkon i hapa vend te vazot e luleve pėr tė vėnė karrigen, qė tė ngjitej ta zinte sipėr tendės, ku kishte dy orė qė nuk shkulej e mund tė na e bėnte me glasa...
Sakaq Astriti hyri nga ballkoni nė dhomė mė pėllumbin nė dorė, qė pėr fat nuk ishte larguar nga vendi, si i vetmi fakt real qė mund tė shuante dyshimin e ekzistencėn sė tij nė shtėpinė e kėsaj gruaje. Ai i zgjati dorėn tė zotit tė shtėpisė, pa rėnė nė sy pėr gjendjen e brendshme prej lojtari tė zėnė mat.
- Ju lutem tė mė falni, zoti Kastriot, pėr shqetėsimin dhe falėnderoj profesoreshėn qė mė ndihmoi ta zinim, pa u rrezikuar tė rrėzohesha nga ballkoni, nė atė lartėsi ku kishte qėndruar ky shpend i pabindur pėr tu kthyer nė shtėpi, me gjithė ndjelljet qė i bėra nga ballkoni im !- mundi tė lėshojė fjalėt me breshėri Astriti dhe lėvizi drejt derės pėr tė mos krijuar ndonjė dyshim me zgjatjen e qėndrimit aty.
- Qėndroni tė paktėn pėr njė gotė raki!- e ftoi Kaēi aq shpirtmirė. Ndonėse shpirti i mirė i burrit dhe qenia e tij mashkull i mirė, janė pėr gruan e re dy gjėra krejt tė ndryshme.
- Tu rrittė nderi, ja ku e piva rakinė qė mė qerasi zonja juaj e nderuar! - tha Astriti ngulmues, duke treguar gotėn bosh mbi tryezė dhe pasi i zgjati dorėn sėrish, doli nga dera si i ēliruar nga vargonjtė e tmerrit.
Kaēi u pėrtyp paksa i hutuar dhe iu kthye sė shoqes:
-Shiko, vogėlushja ime, sa tė mėdhenj! Sot do hash edhe ti qė s’i ke qejf cironkat, se kėta janė peshq tamam! - dhe i zgjati asaj vargun pėr tė shkuar tė zhvishej.
- Do ha! - tha ajo nga sikleti, por sytė e saj dukeshin sikur thonin, eh, ta dish ti more peshkatar lumi, ē’alamet peshk deti kam ngrėnė unė sot...
Astriti shkoi te ballkoni i tij, puthi disa herė pėllumbin te krifa grixho dhe i mėrmėriti butėsisht: Sot ne tė dy kaluam kufirin dhe hymė nė thellėsi tė truallit fqinj, por shyqyr zotit qė na doli pėr mbarė tė priteshim bujarisht, ti si pėllumb i paqes, unė si Shėnvalentin i dashurisė...

 

Prova sekrete e vajzės

Tregim

 

Nila ishte njė topolake me ngjyrime brune nė trup dhe me ėndrra tė guximshme nė mendje. Ndryshe nga shoqet e moshės sė saj, ajo me tė mbaruar shkollėn e mesme tė minierave nė Pėrrenjas, hyri nė njė kurs pėr shofere. Tė gjithė nė familje e porositėn tė kishte kujdes me kėtė profesion, sepse duke filluar qysh nė guidat e kursit, meshkujt lakmitarė do t’i binin nė qafė pėr ēdo lehtėsi qė mund t’i bėnin. Nila u pėrgjigjej tė gjithėve: “Ju lumtė atyre po mė gjetėn budallaqe !”

Instruktori i kursit, njė shofer nafte me pėrvojė, e filloi pretendimin e vet, jo me gojė, por me gishtat e dorės sė majtė. Sa herė duhet t’i mėsonte ndėrrimin e marsheve, nga krahu i pasagjerit tė parė, ku qėndronte zakonisht pėr ta mbajtur nėn kujdes kursantin, ai bėnte sikur nuk e shihte levėn dhe i prekte gjurin.

- Profesor, leva e marsheve ėshtė prej hekuri, jo prej mishi!- i tėrhiqte vėmendjen ajo.

- Po, po, Nila, mė fal, se e kisha mendjen te gropat e rrugės ! - justifikohej kot ai, sepse mendjen e kishte pikėrisht te gropat e mishit tė saj.

Nila, si vajzė e mprehtė dhe me pasion pėr punėt qė niste, e mbaroi kursin shkėlqyer si nė teori edhe nė praktikė. Me tė marrė patentėn shkoi nė sektorin e komunales dhe mori njė furgon tė vjetėr pėr tė punuar nė transportimin e plehrave. Vuajti disa muaj me radhė, duke e ēuar mjetin e amortizuar herė pas here te ofiēina e parkut automobilistik pėr riparime, tė cilat s’kishin tė mbaruar. Sa ndreqej njėri defekt, shkaktohej tjetri. Dukej sikur edhe hekurat e ndryshkur ia bėnin me inat daljes sė saj femėrore nė njė punė tė tillė. Shpesh detyrohej t’u jepte xhenerikėve edhe ndonjė shpėrblim nga rroga e pakėt qė merrte.

- Lere, atė dreq furgoni mė tė vjetėr se unė! - i thoshte i ati i moshuar. - Ai qafir nuk kėrkon vetėm krahėt e tu, po edhe paratė e djersės!

- Nuk e lė! - ngulmonte ajo. - Tė paktėn ushtroj zanatin.

Nila mori vesh se nė drejtorinė komunale tė rrethit kishte ardhur njė furgon i ri fringo, pėr tė cilin drejtori Sinan Puria, nuk kishte vendosur ende kujt do t’ia jepte nga katėr shoferėt pretendentė tė ndėrmarrjes se tij. Dikush nga ata, i kishte ofruar njė shuk me tė holla, qė ta merrte mjetin fringo, pa hyrė nė garė aftėsie me tė tjerėt. Nila vrapoi t’i lutej drejtor Sinanit, qė jo vetėm ta merrte si femėr, por edhe t’i premtonte punė tė palodhur pėr ta mbajtur Pėrrenjasin tė pastėr si oborrin e njė nikoqirje tė mirė, mjafton ta merrte atė mrekulli vezulluese. Aq mė tepėr kishte bindjen, se drejtori i moshuar nuk mund tė pretendonte kurrsesi trupin e saj tė njomė e topolak nė kėmbim tė atij furgoni.

Pasi e pa mjetin tė parkuar nė fund tė oborrit tė drejtorisė, ajo hyri me njė frymė te zyra e drejtor Sinanit, duke pasur brenda vetes njė ngasje e tundim tė paparė ndonjėherė. Me buzagazin e saj engjėllor iu lut atij atė mesditė, aq sa ishte gati t’i falte shpirtin, vetėm ta merrte atė furgon tė mahnitshėm.

Drejtor Sinani e dėgjoi qetėsisht tė gjithė lutjen e saj tė pėrgjėruar, duke u lėngėzuar brenda gojės e duke picėrruar sytė te gjoksi i saj mollėzak, dhe nė fund i tha krejt gjakftohtė:

- Furgoni qėkur erdhi mė tha njė fjalė: Jam me moshė te re dhe mė fiton, kush fal pėr mua dhuratė nga mosha e re e vetes...

Nila e kuptoi ku rrihte ēekani i ndryshkur i drejtorit dhe e kundroi me keqardhje nė fytyrėn e zhubrosur nga rrudhat gjashtėdhjetė e ca vjeēare. Por ajo mendoi se diēka duhet tė bėnte, pėr ta bindur atė plak kėrkues thesaresh vajzėrore, qė tė mos i shpėtonte nga duart njė rast kaq i shkėlqyer. Ndonėse pa pėrvojė nė marrėdhėnie me meshkujt, ajo mori parasysh tė pėrpiqej shumė, derisa ta ēonte plakushin pushtanik nė shtatė ēezma, pa i dhėnė tė pinte nga uji i kulluar i trupit tė saj.

- A nuk ka zgjidhje tjetėr, sikur tė lija rrogėn gjashtė muaj pa marrė? - pyeti ajo me drithtirė gjymtyrėsh.

- As furgoni vetė po ta pyesėsh, nuk besoj se pranon zgjidhje tjetėr nga njė vajzė si ti! - i tha ai duke lėnė tė kuptohet se mund ta merrnin me lekė, ata qė e kishin trupin me gjemba, jo me lule tė freskėta siē e kishte ajo...

Nila heshti njė grimė dhe tha mė sė fundi:

- Do ta shohim edhe atė gjė!... - vendosi duke hedhur sytė e turpėruar te muri i zyrės sė drejtorit, ku ishin afishuar disa tabela me fotografi e shifra nga arritjet e ndėrmarrjes dhe pėrfund tyre ishte mbėshtetur njė divan i butė prej sfungjeri tė veshur mė lėkurė tė zezė. “ Kėtu do tė mė shtrijė, - mendoi vajza me trishtim, - nė kėtė divan tė zi, pėr tė mė zhyer vajzėrinė time tė bardhė, qė nuk kam pranuar t’ia lejoj as atij djalit qė kam dashur nė shkollėn e mesme. - Dakord, o drejtor, po si do bėj, qė ta marr furgonin? - e pyeti ajo drejtorin pas pak, gjithnjė me njė drithtirė trishtuese nė trup.

Sinani e ēoi buzėn lapurake vesh mė vesh nga kėnaqėsia.

- Meqė je dakord ta marrėsh, shko te administrata, thuaji asaj tė bėj gati dokumentet pėr firmė. Dhe do vish prapė tek unė nė zyrė, nė orėn pesė pasdite tė marrėsh ēelėsat e furgonit... - i shpjegoi ai me neps tė dukshėm nė sytė e tij epshorė.

- Mirė! - u gjegj Nila dhe pasi i dha Sinanit njė puthje falėnderimi tė sinqertė nė faqe, doli pėr tė shkuar nė zyrėn e administratės.

Dokumentet u bėnė shpejt dhe pasi firmosi vetė Nila, shkuan bashkė me punonjėsen e administratės te zyra e drejtorit. Ai i tha punonjėses tė linte aty dokumentet e tė shkonte nė zyrėn e saj dhe Nilės tė ulej nė karrigen pėrballė. Pasi firmosi edhe vetė nė sytė e vajzės, drejtori i futi shkresat nė sirtarin e tij.

- Tani furgoni akull i ri ėshtė i yti! E paē hallall!- i tha asaj me njė pamje tepėr entuziaste, pas sė cilės vajza do tė priste pasdite me zemėr tė ngrirė pasojėn e hidhur tė kėsaj fitorie.

Fjala “Akull” ia akulloi edhe asaj krejt trupin, duke e venė nė mendime tė ankthshme, si mund tė bėnte qė pasdite, kur boshatiseshin zyrat, tė mos kėmbente rininė e saj me njė organ mashkullor prej akulli shumėvjeēar. Ndjeu se gjendej nė njė dilemė tė tmerrshme. Sikur ta merrnin vesh prindėrit, sidomos babai, atė kusht llahtarshėm qė kishte pranuar, asaj jo vetėm do t’i shuhej menjėherė ajo ėndėrr e bukur me xixėllime fringo, por do tė futej nė dhe e gjallė. O zot, tha me vete, pse na ke bėrė ne femrat, tė paguajmė kaq shtrenjtė edhe pėr sende qė meshkujt mund t’i marrin pa poshtėruar veten kaq shumė!... Nė ankthin e kėtij halli, iu kujtua ēfarė i kishte treguar ajo shoqja e saj, qė e zgjati zhvirgjėrimin nė disa takime, duke i larguar vėmendjen mashkullit, pėr tė mbaruar pa arritur depėrtimin. Do provoj sekretin e saj, tha me vete, dhe po e pashė keq, do i shkas nga prehri si ngjalė.

I dha dorėn drejtorit dhe shkoi hėngri drekė fare pa oreks te njė restorant i rėndomtė. Dhe pasi u soll pėrqark nėpėr dyqane tė shtynte kohėn, nė orėn pesė pa pak, u paraqit te dezhurni i zyrave tė ndėrmarrjes. Ai i porositur nga drejtori, i tha tė ngjitej menjėherė te zyra, duke menduar se Sinani kishte bere sevap qė ia kishte dhėnė furgonin kėsaj vajze te re.

Nila hyri te zyra e drejtorit, duke pėrfytyruar me dridhje tė tmerrshme nė gjunjėt e saj, se si pas pak do ta mposhtte organin e akullt tė kėtij plakushi, nė trupin e saj tė virgjėr.

Sinani u ēua nga karrigia dhe e ftoi vajzėn tė rehatohej te divani. Shkoi i vuri ēelėsin derės dhe iu ul fare pranė, duke shtrirė dorėn nėn fustan, deri ne thellėsi tė kofshėve tė saj. Rrėshqitja deri afėr fundbarkut tė saj e njė miu tė qullur nga ata tė gjirizeve, mbase do t’i dukej mė pak rrėqethėse dhe e frikshme nė ato ēaste. Plaku pėrkuli kokėn dhe e ngjeshi mes kofshėve te saj me njė puthje e lėpirje gati prej bulldogu. Pastaj e shtriu trupin e saj tė ngrirė tejpėrtej divanit dhe i hoqi tė mbathurat. Puthi sėrish e lėpiu i verbuar nga vėshtrimi pa syze nė afėrsi tė organit femėror. Sė fundi u bė gati tė pėrdorė organin e tij, ende pa arritur formėn e gatishmėrisė sė nevojshme burrėrore.

Vajza ndjeu diēka paksa tė fortė nė afėrsinė fundore tė trupit. Pikėrisht nė atė ēast tė frikshėm, mendoi tė provonte atė qė kishte dėgjuar nga shoqja e saj. Atėherė pėr t’i larguar vėmendjen eksituese, Anila e pyeti me sytė nga fotografitė e tabelės te muri sipėr kokės:

- Drejtor, cili sektor ka dalė fotografi kėtu?...

- A, a, kush?... - tha ai i jargavitur dhe ngriti kryet pėrpjetė nga tabela.

Anila ndjeu se kallėpi i akullit nė afėrsi tė trupit tė saj filloi paksa te zbutej. Ky fakt i ēuditshėm i dha kurajė ta nxisė me tej:

- Ja, ja, ky, ky kėtu !...

Sinani u kapėrdi me fytin krejt tė thatė.

- Aha, janė ata tė pastrim gjelbėrimit !... - tha ai dhe filloi sėrish tė hungėrojė e tė mundohet me masazhe dore pėr tė marrė veten.

Kur ajo ndjeu serish tendosjen e akullt pranė trupit tė saj, i tha edhe njėherė duke vėnė gishtin te njė pikė mbi fotografi:

- Po kjo kėtu, unė jam ?....

- Ku ? Ku?... Nuk e dalloj dot ...

- Kėtu te kjo ku kanė dalė shumė veta...

- Lere ta llafosim mė vonė, se i kam lėnė syzet te tavolina!... - tha ai dhe kuptoi se ishte lėngėshtuar krejt nėnvete, pa arritur tė bėnte gjė.

Vajza ndjeu se tashmė kallėpi i akullit tė tij kishte shkrirė tėrėsisht. Ai u mundua edhe me tej, por nuk mundi ta ngjallte sėrish atė send tė vdekur.

Pas kėsaj drejtor Sinani u tėrhoq te fundi i divanit, ngriti pantallonat dhe i tha vajzės me keqardhje tė thellė:

- Ēou vogėlushe, vish tė mbathurat, se nuk funksionova dot sot ! Pata emocione tė ēuditshme. Njė herė tjetėr. Ne tani jemi miq...- tha ai dhe shkoi te tryeza i dha ēelėsat e furgonit.

Anila nėnqeshi e gėzuar deri nė thellėsi tė shpirtit dhe tha me vete: “Po arrite edhe njė herė tjetėr tė shtrish trupin tim nėn akullin tėnd tė qullosur, tė lumtė ty, o rrapatuē plak!... Dhe tani qė ta mora furgonin, po mė re prapė nė qafė, do shkoj tė tregoj atje ku duhet, tė tė shkrihet edhe akulli i shpirtit tėnd!

 

Ēifti i heshtur

Tregim

Ata qė quheshin nga tė gjithė ēifti simpatik, ishin dy kamerierė tė bar-restorantit kryesor tė qytetit provincial. Bimi dhe Elda kishin zėnė vend nė njė nga bangat e fundit tė klasės, ku kryenin vitin e fundit gjimnaz tė shkollės sė natės. Ndryshe nga disa mistrecė tė rritur, qė i shtynin orėt me muhabete e karagjozllėqe, kamerierėt e fejuar qėndronin krejt tė heshtur nė skajin e tyre fundor. Buzėqeshnin ėmbėl, kur u drejtoja vėshtrimin dhe putheshin ndonjėherė kur i kisha sytė larg tyre.
Mua mė kishin caktuar me detyrim tė jepja mėsim letėrsie nė klasėn e tyre, sepse disa tė tjerė kishin nxjerrė lloj-lloj arsyesh pėr tė mos punuar me ta. Por arsyeja vėrtetė ishte se, mėsuesit nuk ēanin dot me kokat e gdhenjve, tė ulur nėpėr banga, sa pėr tė marrė njė dokument shkolle. Dhe kuptohet, puna e detyruar me kėta tipa qė nuk hanin pyka, kėrkonte mundim dhe nerva tė forta. Por sidomos durim tė pėrkryer, pėr ta pėrsėritur njėmijė herė fjalėn qė nuk hynte kurrsesi nė trurin e tyre tė pagdhendur qysh nė fėmijėri. Bimi dhe Elda ishin shtyrė nga viti nė vit mė pesėn mėshirėmadhe, vetėm sepse ishin tė urtė.
Thuhej mes mėsuesve, se njė kope me lepuj mund ta bėje zap shumė mė lehtė, se njė klasė me ronxhobonxho tė tillė, qė shpėrthenin papritmas nė tė qeshura pėr budallallėqe krejt tė kota dhe tė shkatėrronin orėn e mėsimit.”Shkepsiri” tha njėri qė nuk e kish mėsuar mirė emrin e Shekspirit tė madh tė letėrsisė angleze dhe hajde t’i mbaje bubullimat e gazit tė tyre qė nuk ndaleshin, derisa ra zilja, pa arritur tė shpjegoj mėsimin e ri. Le tė ishin tė rritur nė moshė, ata sapo uleshin nė banga, bėheshin njėsoj si kalamajtė. Kur e shihje vajzėn nė kėmbė, tė dukej aq e hijshme dhe elegante, sa tė merrte nė qafė. Por sapo ulej nė bangė, e ulte edhe veten deri nė atė shkallė, sa zbulohej tėrėsisht se ishte nga mendja njė kokėrr budallaqje, qė mjerė kujt i binte nė pjesė. Ngaqė mė vinte keq pėr gjendjen e tyre, njė mbrėmje u detyrova t’i them njėrės qė s’i mbyllej goja:
- Dėgjo, moj vajzė! Kur dikush qė kėrkon tė lidhė jetėn me ty tė sheh tė heshtur, mund tė thotė, kjo kasafortė kaq e bukur, kushedi sa miliona ka brenda. Po kur t’i harron e lė krejt pa ēelės dhe zbulon tė gjithė boshllėkun tėnd, ai ikėn nga sytė kėmbėt.
Mirėpo atyre nuk u bėnin fare pėrshtypje kėshillat e mia dhe pėrsėri qeshnin.
Bimi me Eldėn kishin tė keqen tjetėr, nė trurin e tyre rrėshqitės si xham i pjerrėt, nuk zinte vend asnjė pikė uji, nga tėrė ato kova me lėndė mėsimore qė zbrazja mbi ta. Bimit, tė mbushur me katra, qė e thėrrisja tė ngrihej nė mėsim e mė thoshte pa lėvizur nga banga: “Vėre katrėn, profesor!” arrita deri aty, sa t’i thosha: “Mėso pesė vargje, ose pesė rreshta, tė marrėsh njė pesė!” Pra, njė lėshim ky, nė kontrast tė madh me nxėnėsit e ditės, nga tė cilėt kėrkoja analiza ideoartistike tė thella. Elda, disi mė ndryshe, mundohej tė nxirrte pak fjalė ēalamane tė mangėta, sa pėr njė pesė gjysmake.
Erdhi dhe fundi i vitit, kur duhej tė mbyllja regjistrin e klasės sė tyre. Kisha vendosur qė Eldėn ta shty nga halli, pėr tė mos lėnė shumė mbetės nė atė klasė, kurse Bimin ta lė pėrsėritės pėr vitin tjetėr. Ai e dinte mirė gjendjen e tij me shtatė katra nė regjistėr dhe erdhi mė tha teksa po dilja nga klasa:
- Ke vendosur tė mė lėsh, profesor?
- Po tė tė kaloj ty, qė i ke duartrokitur katrat publikisht e me zė tė lartė, duhet tė mos lė asnjė tjetėr qė ma ka sjellė shpirtin nė majė tė hundės.
- Po unė s’tė kam bėrė fare zhurmė, profesor?
- Pėr qetėsinė tuaj tė lavdėrueshme si ēift, do kaloj Eldėn. Ti mėso pėr vitin tjetėr pesė vargjet, apo pesė rreshtat qė tė kam thėnė disa herė.
- Ju nuk jeni aq zemėrngushtė sa thoni, profesor!
- Nuk ėshtė punė zemre, po punė fjale, qė e ke thėnė me gjėmim “Vėre katrėn!” dhe tani ajo s’mė lejon tė lė asnjė tjetėr nė klasė, po tė kalova ty.
- E ke gabim qė mė lė, - tha qetėsisht, - Njė copė pesė pėr mua, nuk do bėjė hatanė.
E vėshtrova mendueshėm me keqardhje.
- Po mirė, more Bim, ta zėmė se tė fal njė pesė dhe ti e mbaron kėtė hall, po si do ēash nė jetė pa dituritė mė elementare qė tė nevojiten?
- Kismet, si tė jetė thėnė... Unė nuk do bėhem profesor si ju, pjata dhe lugė do ēoj te klientėt nėpėr tavolina...
- Do vijė dita qė kamerieri duhet tė jetė jo vetėm i arsimuar, po duhet tė dijė edhe gjuhė tė huaj, - ngulmova ta bind.
- Eh, o profesor, edhe pėr njė copė gur, siē jam unė, do ketė vend diku nė ndonjė mur tė shtrembėr, sa tė mos rrokullisem tė mė marrė lumi!...
Kėto fjalė tė dhimbsura tė njė mendje fukarai mė bėnė tė mendohem. Ai iku i mėrzitur dhe mė dėrgoi tė ėmėn qė kishte muhabet me time shoqe.
- Po, Bimin tim qė e kam rritur me kothere, do lėsh nė klasė ti, o goxha profesor, qė po tė mbaj nė gojė tek tė tėrė, si floririn e tė gjithė mėsuesve!?
- O, ho, ho, leri kėto lėvdata tė kota, se do ta shoh edhe njėherė atė punė! - i thashė pėr ta hequr qafe dhe duke mos pasur mundėsi tė lė asnjė tjetėr, i kalova tė gjithė, duke i hedhur nė kontingjentin jetėsor, si dengje pa markė.
Pas dy vjetėsh kishte ndryshuar sistemi shoqėror dhe me privatizimin e bėrė nė sektorin e tregtisė, Bimi me Eldėn kishin marrė nga ndarja me punonjėsit e tjerė, lokalin e brendshėm tė bar-restorantit. Ata u bėnė pronarė tė ligjshėm dhe ndėrtuan njė banak modern nė fund tė sallės sė madhe, ku bari i tyre filloi tė tėrhiqte klientė nga i gjithė qyteti.
Bimi si kamerier dhe Elda e bukur si banakiere, i shtuan mjaft tė ardhurat, blenė frigoriferė tė fuqishėm, pajisje e komoditete pune, furgon furnizimi dhe njė veturė pėr argėtimet e tyre familjare. Duke dalė kėsisoj nė krye tė konkurrencės mes lokaleve tregtare.
Teksa isha duke zbritur nga shkolla me ēantėn time tė punės nė dorė, Bimi para derės kryesore mė pikasi. Futi njė ēast kryet brenda, diēka i tha sė shoqes te banaku dhe mė thirri entuziast:
- Tė lutem, ktheu njė minutė, o profesor!
Nuk ia prisha qejfin, mė tepėr se u bėra kureshtar pėrse mė donte tani qė s’kishte aspak nevojė pėr mua. Hyra brenda dhe kur vura re pėrzemėrsinė, me tė cilėn mė ftonte, duke mė marrė pėr krahu tė ulesha te njeri nga kolltukėt e rehatshėm, qėndrova sė fundi pėrballė tij. Ai i bėri shenjė gruas dhe ajo solli menjėherė njė tabaka tė madhe me birra dhe meze tė bollshme.
- Ti je rob zoti, o profesor! Ne tė dy me Eldėn nuk e harrojmė kurrė tė mirėn tėnde. Tani mos na e prish qejfin tė pimė ndonjė birrė pėr shėndetin tėnd dhe te na urosh, se na ka shkue puna fjollė me kėtė lokal!
Mbeta pa fjalė. Ngrita gotėn qė ma kishin bėrė gati dhe u thashė:
- Hajt, u priftė e mbara dhe me fitime tė tjera mė tė mėdha nė tė ardhmen! Mė bėhet qejfi, qė e paskeni rregulluar jetėn tuaj pėr bukuri, me punė!
- Faleminderit shumė, - tha ai me njė shprehje plot respekt nė fytyrė. - Po edhe njė fjalė du me ta thanė, o profesor, se mė ka ngelė merak kur mė ke thanė: Si do ēash nė jetė ti Bim, qė nuk mėsove asgjė nė shkollė, e unė tė thashė, kismet, o profesor. A e shef tani, ti me alamet diplome profesori, s’ke para tė hysh nė lokalin tim tė pish njė birrė me gruan. E mua s’mė mungon tani asgjė prej gjėje!...
E kundrova qetėsisht te ata sytė qė i shkėlqenin nga euforia dhe i thashė:
- Kjo ėshtė koha jote, o Bim, koha ime ende nuk ka ardhur !...
Nuk di nėse mė kuptoi saktė ku e kisha fjalėn, por di se ai e pėrdori dhe e shfrytėzoi nė maksimum kohė qė kishte nė dispozicion.
Kaluan disa vjet. Unė ika nė kryeqytet, besnik i profesionit dhe pasionit tim. Dhe Bimi me atė copė pesėn qė i fala atėherė, nuk u bė profesor. Por se si u ngjit deri deputet nė parlament, se si i rregulloi problemet e arsimimit, e di vetėm ai. Guri i tij nuk zuri vend nė ndonjė mur tė shtrembėr, por nė majėn e kalasė shqiptare.
Ndodhi njė ditė rastėsisht, i pashė nga larg si ēift, kur zbritėn nga benci luksoz dhe hynė nė njė dyqan mode tė Tiranės. Tė veshur tė dy me kostum tė zi firmato. Bimi me kravatė tė kuqe dhe kėpucė lustrafine me majė. Elda me shall farfuritės dhe kėpucė mė taka tė holla. Tė dy me pamje tė velur, sikur kishin zbritur nga njė planet tjetėr i rruzullimit.
Unė me njė qeskė nė dorė, ku kisha blerė ca karota dhe presh, ika ca mė larg tyre, pėr tė pritur kohėn time. Ndoshta vjen...

 

Ngatėrresa e pandreqshme

Tregim

Shkurtimi ka qenė kurdoherė mėnyra mė e lehtė dhe mė e shpejtė e shqiptimit tė emrave, pėr tė mos lodhur gojėn me zgjatime rrokjesh tė panevojshme. Por jo gjithmonė kjo mėnyrė thirrore ka gjetur mirėkuptim mes njerėzve.
Dy kushėrinjtė e parė me emrat Gracen dhe Hysen, thirreshin shkurtimisht “Cen”, nga tė gjithė nė fshatin Prevallė tė Ēermenikės. Fjala vjen: O Cen ! - ou !- njėri. O Cen ! - Eu bre! - tjetri. Kushėrinjtė Cen, si djem tė baballarėve vėllezėr, kishin pamje tė ngjashme, por karaktere krejt tė ndryshėm.
Cen - Graceni tridhjetėvjeēar ishte bari me njė tufė dhi. Pėrveē cilėsive tė tjera, njihej nga tė gjithė pėr sjellje tė ngjashme me njė cjap pėrēor tė shkathėt e tė harbuar nėpėr rrėpira shkėmbinjsh e pėrrenj tė mbuluar me shkurre tė gjelbėruara. Duke qenė kėsisoj edhe pak allēak nė pėrgjigjet qė u jepte tė tjerėve, ai dukej sikur i priste fjalėt me latoren qė mbante nė dorė pėr tė prerė degė tė gjethuara, me tė cilat ushqente dhitė. Fshati e mbante nė gojė pėr shpotitė e tij me tė cilat shkuleshin gazit. Njė bari qė ruante dhitė e shtėpive tė lagjes sė poshtme, i kėrkoi cjapin e madh pėr tė ndėrzyer kopenė. Cen Graceni ia dha dhe i tha me ironi: “ Pėr kėto punė nė lagjen tuaj, unė s’kam kursyer veten time, jo tė kursej cjapin!...”
Krejt ndryshe Cen - Hyseni njėzetegjashtėvjeēar ishte njė pendar i urtė dhe i pa djallėzuar, qė me majėn e hostenit nxiste lehtas vithet e qeve pėr tė hapur brazdat e taracave nė lartėsitė malore tė fshatit. Kur ai mbaronte plugimin e tokave tė familjes sė vet, u ndihte me pagesė edhe fshatarėve tė tjerė qė nuk kishin pendėn e qeve te dyzuar. Madje hakun e punės nuk ua kėrkonte me para nė dorė, por me njė sasi tė arsyeshme bereqeti, kur ata vilnin prodhimin.
Erdhi koha kur i ati i Cen - Hysenit, dėrgoi mblesin nė fshatin Zdrajshė tė anės perėndimore tė vargmalit tė gjerė. Dhe pasi Cen bujku i hodhi njė sy tė shpejtė nuses bukuroshe tė lavdėruar nga mblesi dhe i gjithė farefisi, u lidh fejesa. Ndėrsa pėr Cenin bari, megjithėse ishte mė i madh nė moshė, ende nuk po gjendej nuse. Vonesa kishte ndodhur, jo pėr shkak se ai ishte disi allēak, pasi nė fshat ishte martuar edhe ndonjė torollak me torollaken qė meritonte tė njėjtin fat. Por sepse Cen bariu nuk kishte pėlqyer ēdo lloj vajze. Ai thoshte se e donte nusen, pėrveēse tepėr tė bukur, edhe tė mos kishte hipur asnjėherė nė makinat apo autobusėt qė pėrshkonin rrugėn automobilistike pėrfund luginės. Pasi qarkullonin fjalė, se tė rejat bukuroshe tė fshatrave tė thellė malorė u besonin paksa si tepėr shoferėve, me tė cilėt shpresonin se mund tė martoheshin nė qytet.
Pas gjashtė muajsh fejesė, pa arritur tė shkėmbehen takime tė dhėndrit me nusen e largėt nga Zdrajshi, u pre dita e dasmės mė 14 shtator. Sė fundi ishin plotėsuar gatitjet familjare dhe nusen e sollėn nė Prevallin majė malit me njė kalė tė bardhė, tė cilit i kishin shtruar mbi samar njė velenxė tė leshtė me xhufka. E shoqėruar me pak krushq, ajo ishte stolisur fund e krye me njė mori xhingla minglash, tė cilat tringėllinin hareshėm, sa herė kali hidhte hapat nėpėr rrugėt e ngushta drejt majėmalit. Kishte veshur xhoke leshi tė hollė me ornamente shumėngjyrėshe, jelek tė punuar me fije ari dhe ishte mbuluar me njė shami mėndafshi tė shtrenjtė. Nusja u prit nė shtėpinė e Cen bujkut me tri daulle zhurmėmėdha, me lėkura dhie tė shtrėnguara fort, qė jehonin deri tutje luginės. Mė pas ajo u vu pranė oxhakut nė konakun e grave tė nusėronte siē ishte zakoni e mbuluar me napė tė bardhė.
Rretheqark shtėpisė, burrat e ftuar kėrcenin valle dyshe dhe ngjanin me ato luhatjet e tyre krahėhapur, sikur ēifte shqiponjash provonin fuqinė e flatrave tė njėra-tjetrės nėn klithmat e pipėzave dhe kumbimin e daulleve qė gufonin pareshtur mbi gjokset e tyre. Prapa shtėpisė piqeshin nė hell tri dhi dhe katėr kecėr tė njomė pėr meze. Terjaqinjtė e rakisė prej kumbulle te dhoma e burrave, tė shtruar kėmbėkryq, pėrcillnin te njeri tjetri dollitė me shume shėndete dhe kėndonin me fytyra tė kuqėluara.
Dy baballarėt vėllezėr, kishin bėrė tė gjitha pėrgatitjet e nevojshme, qė dasma e Cenit tė parė nė familjet e tyre vėllazėrore tė mbahej mend nga i tėrė fshati. Dhe ashtu po ndodhte vėrtetė, sepse ushqimi i bollshėm, rakia qė derdhej lumė dhe hareja gjėmimtare, nuk pushuan deri vonė. Me afrimin e mesnatės, kur kumbimi i daulleve dhe rakia kumbullore ua kishin bėrė dasmorėve kokėn daulle, dy burrat e ngarkuar nga i zoti i shtėpisė, shkuan tė futnin dhėndrin te konaku, ku do tė flinte me nusen. Ata u ndalėn te korridori i errėt para derės, ku pritej Cen bujku tė provonte plorin e parmendės sė vet te nusja e re dhe e thirrėn ēakėrrqejf:
- Or Cen !
- Ou ! - u gjegj Cen bariu, i ndodhur aty pranė me gojėn e lėngėzuar, pasi kishte hedhur njė sy te e ēara e derės, nė ēastin kur nusja e kushėririt po zhvishte rrobat e rėnda tė dasmės, duke zbuluar kofshėt e rrumbullta pėr tė veshur kėmishėn e natės.
- Eja kėtu, or qafir, se s’kena lanė vend pa tė kėrkue! - Dhe me sytė tė turbulluar e pa i kėrkuar shpjegime mė tej nė atė errėsirė korridori, ata e kapėn pėr krahėsh dhe e shtynė me forcė brenda dhomės me dopjoshtratin e shtruar tė nuses. Pastaj njėri nga burrat ēakėrrqejf, qė kishte drynin nė dorė, mbylli derėn, futi ēelėsin nė xhep dhe i tha Cenit nga e ēara mes kanatave:
-Veni rezen e hekėrt derės nga brenda dhe hajt me nji kokorroē mashkull nė krye tė vitit!
Pastaj tė lehtėsuar pėr detyrėn e kryer, ata shkuan tė vazhdojnė orgjinė e shėndeteve qė kishin lėnė pa pėrfunduar.
Daullet jehonin pa pushim dhe njerėzit nėn ēatitė e dy shtėpive gėzonin. Pas kalimit tė mesnatės, njėri nga burrat ēakėrrqejf, qė futėn dhėndrin te nusja, shkoi te zjarri ku piqej keci i fundit pėr sofrat kryesore tė konakut tė burrave. Dhe kur dalloi aty Cen bujkun, teksa pėrtypte njė copė mish tė ofruar nga pjekėsit para se te futej te nusja, gati sa nuk i plasėn sytė e nuk luajti menē! Njė ēast dyshoi se mos ai kishte dalė i zhgėnjyer nga dėlirėsia e vajzės, me tė cilėn ishte martuar. Por kur pa se dhėndėri po pėrtypej me oreks tė madh e pa kurrfarė shqetėsimi nė fytyrė, e pyeti me ankth:
-Cen, mor jahu, pse paske dalė prej konakut tė nuses?
Cen bujku hapi sytė para zjarrit bubulak, sa iu dukėn kokėrdhokėt si dy qershi tė kuqe nga habia.
-S’kam shku ala ke nusja, or burrė i dheut, ēa je tue thanė?...
Burri i u mendua njė ēast duke u bėrė krejt esėll nga tronditja dhe pa lėnė shkak pėr sherr mes dy Cenėve, vrapoi te dera e nuses.
- Or, Cen !?
Heshtje. Asnjė pipėtimė brenda konakut nusėror.
- Or, Cen, dil shpejt, se tė kena fut kabim !
Heshtje....
- Dil, or Cen, se pėr atė zot, je tue ba gjynah, nusja nuk ashtė jotja, po e kushėrinit tat!
Asnjė pėrgjigje.
- Ēil rezen e derės, or budall, se kena lan nam pa dashun!
Mė nė fund zėri i Cenit allēak u dėgjua si pėrmes njė qypi:
- Ku di gja unė, vetė mė keni futė!...
- Kena hangėr, me nder, m...
- Ju baftė mirė, pra!- u gjegj ai me gjuhėn e vet allēakēe.
- Dil, shpejt, po tė thona, or damaluk, se po na merr nė qafė kotnasikot!
- Nuk dal, pėr atė zot, jo!... Na tė dy me nusen i kena ba adetet tė tana e s’kena faj!... Vetė na keni bashkue me forcė. Kjo nuse tash ashtė fati i em dhe unė fati i saj!...
Pa menduar tė shqyej derėn nė mėnyrė skandaloze, ai shkoi i pėshpėriti nė vesh tė zotit tė shtėpisė pėr hatanė e madhe qė kishte ndodhur:
-Ēa ka ba katuni qė i ka thirr tė dy ēunat Cen e ēa kena ba na dy budallėt qė i patėm lanė sytė ke faqorja e rakisė...
- Hė, pra fol, ēa keni ba!?- shqeu sytė nga habia babai i dhėndrit.
- Ka dy sahat kena fut ke nusja Cenin tjetėr, qė na shpėlaftė mortja!...
- Ku ashtė Ceni im? - pyeti ai i tronditur.
- Te zjarret, tue hang mish!...
Dy baballarėt vėllezėr u tėrhoqėn mėnjanė krejt tė mahnitur dhe e pleqėruan ngjarjen me gjakftohtėsi vėllazėrore. Sė fundi, mes gjėmimit tė daulleve i dhanė dorėn njėri-tjetrit, pa alarmuar dasmorėt dhe thirrėn dhėndrin pa fat. E bindėn atė, se kjo ishte njė ngatėrresė qė nuk mund tė ndreqej kurrsesi me sherr e mėri nė vėllazėri. Por do tė zgjidhej shpejt, duke i gjetur atij njė nuse tjetėr brenda vjeshtės. Dhe i thanė tė vazhdonte tani tė hante mish tė pjekur, se kėtė nuse e paskish pasur fat Ceni qė pėlqente mishin e gjallė.
Dasmorėt festuan tė kėnaqur dhe nė tė gdhirė u shpėrndanė pa marrė vesh se nė atė dasmė ishte martuar Cen allēaku i shkathėt. Ndėrkaq, bariu ndjehej i lumturuar fund e krye, me bindjen e plotė tė provės, se nusja nuk kishte hipur nė asnjė mjet me katėr rrota. Por atij i kishte ardhur keq vetėm se nga ajo dasmė iu pakėsua tufa e dhive.
Nusja syzezė e vetullzezė u tha grave tė nesėrmen nė drekė, se nuk do tė kishte dashur njė Cen ndryshe nga ai qė pati fat dhe nuk i kishte mbetur merak pėr tė parin, pėrderisa atij nuk ia mbante mend as fytyrėn.

 

Gruaja ēapraze

Tregim

Mė kishte ndodhur shpesh, kur kthehesha nė mesditė nga puna, shihja te hyrja e katit tė parė tė pallatit pranė apartamentit tim, njė grua qė mė ndiqte vėshtrimndezur nga pėrzemėrsia. Ajo kishte portretin e njė femre afėr tė dyzetave, me gjoks tė shėndetshėm, qė i binte nė sy nga dekolteja e hapur. Mė buzėqeshte rregullisht dhe mė pėrshėndeste vetė e para. Madje kur kaloja ndonjėherė pa e pasur mendjen, ēohej pėrgjysmė, nė shenjė respekti, ndonėse nuk kisha me tė ndonjė njohje apo prezantim direkt. Dija vetėm se ajo ishte gruaja e njė shefi nė bashki. Dhe kaq.
Pas disa pėrshėndetjeve entuziaste tė saj, fiksova bindjen e plotė, se kisha tė bėj me njė zonjė tė sjellshme pėr ta pasur zili. Dhe pėr tė mos e lėnė tė mė pėrshėndeste gjithmonė ajo e para, fillova tė gatitem, me t’u afruar nė atė segment rruge, ku isha i detyruar tė kaloja patjetėr pėr nė shtėpi, tė tregoja dhe unė mirėsjelljen time. Nė kėtė rast, ajo mė pėrgjigjej me njė pėrkulje tė thellė e plot gaz, nga stoli ku zakonisht qėndronte duke u marrė me punė dore. Mė duhet tė them gjithashtu, se gjithēka nga ana ime ishte vetėm mirėsjellje. Sepse nuk mė kishte shkuar nė mendje absolutisht asnjė ndjesi tjetėr, pėrveē respektit pėr atė zonjė tė nderuar qė mė kishte bėrė pėrshtypje tė mirė. Madje e quaja shefin bashkiak, njeri me fat qė kishte lidhur jetėn me njė grua tė tillė.
Ajo ēuditėrisht ishte pa punė, ndonėse me burrin nė bashki, ku mund tė gjendeshin pėr tė variante punėsimi. Por kjo ndodhi vetėm pas disa muajsh, kur rastėsisht e pashė tė rrethuar nga njė kub xhamash, te arka e farmacisė kryesore tė lagjes sonė. Mora vesh mė vonė se kishte njė emėr me tingėllim tė ēuditshėm, quhej Qefsere dhe pėr shkurt gratė e thėrrisnin Qefe.
Shkova njė ditė nė atė farmaci pėr tė marrė barnat e njė recete tė gruas sime, e cila e mbėrthyer keqas nga dhimbjet e nervit shiatik, kishte zėnė shtratin e po lėngonte. Kjo gjendje e pazakonshme mė kishte trishtuar mjaft. Sepse veē merakut pėr vuajtjet e saj, po rėndohesha sė tepėrmi edhe duke kryer tė gjitha punėt e shtėpisė, nga gatimi, deri te larja e teshave.
Qefja mė pa tė trishtuar, me kokėn mbi dorėn tė mbėshtetur te banaku, teksa farmacistja shkoi te aneksi i brendshėm tė pėrgatiste recetėn dhe mė pyeti:
- Ē’ke zotrote qė qenke i mėrzitur?
- Ah, moj zonjė, kam gruan shumė sėmurė. - i thashė shkurt, pa i kushtuar vėmendje bisedės me tė.
- Ē’ka gruaja jote? - ngulmoi ajo.
- Ėshtė bllokuar nė shtrat nga shiatiku, e mė ka zėnė halli!
Ajo qeshi dhe ma ktheu nė ēast:
- E, ore e, te shtrati i saj e ke hallin! Ti je pallosh, tė... edhe nė kėmbė! - tha ajo copė, pa kurrfarė druajtje, duke u shprehur nė njė mėnyrė qė nuk e kisha marrė as me mend se mund tė fliste njė femėr, madje njė tip fare pa afėrsi konfindenciale me mua.
Krejt i pa pėrgatitur tė dėgjoj fjalė tė tilla nga goja saj, nė ēastin e papritur m’u duk sikur mė bėnė veshėt dhe e pyeta sėrish pėr t’u siguruar:
- Ēfarė the, moj, ēfarė the?
- Ti (tė bėn) nė kėmbė! - pėrsėriti ajo me gojėn plot, duke qeshur me zė.
M’u duk sikur mė ra mbi kokė tavani i farmacisė e mė zuri nėn vete. Kaq tė rėnda mu dukėn atė ēast ato fjalė tė pabesueshme tė dilnin nga goja e saj. Ndryshe tė dėgjuara nga ndonjė tjetėr, mund tė mos mė bėnin aq pėrshtypje. Sepse me figurėn e jashtme, ajo kishte zėnė vend nė trurin tim, si simbol i gruas sė edukuar me dėlirėsi dhe plot mirėsjellje femėrore.
- Ik, moj gojė ēapraze!- ia ktheva me mllef sapo mora veten.- Tė dija goxha zonjė, po paske qenė kaq e ulėt!
Fjalėt e mia nuk bėnė asnjė efekt pėrmirėsues nė fjalorin e saj. Pėrkundrazi, ajo qeshi me sarkazėm dhe vijoi:
- Gjoja, s’ta ka qejfi ty!...
- Mbylle atė dreq goje, se i vure kapak balte tė gjithė respektit tim!
Ajo vijoi tė qeshte paturpėsisht dhe shtoi mė tej:
- Shko shitju ndonjė budallaqje nė vend tjetėr, se unė tė kam kuptuar ty qė nga maja hundės!...
Atė ēast doli farmacistja nga aneksi me pakon e barnave dhe me shpjegimet e pėrdorimit tė tyre, nuk mė la hapėsirė kohe t’i jap pėrgjigje tjetėr. Por kur dola jashtė, isha i tėrbuar e mė erdhi plasje qė nuk munda t’i them edhe ca fjalė siē e meritonte, pa bėrė skandal qė ta merrte vesh farmacistja. Sakaq mendova, medet, sikur kėtė opinion pėr mua ta kishin edhe gra tė tjera qė mė njihnin e nuk shpreheshin dot hapur si ajo.
Sapo arrita nė shtėpi, ia tregova gruas sime gjithė bisedėn e poshtėr qė bėra me tė, duke i shprehur edhe mahnitjen time pėr ato fjalė tė papritura qė dėgjova nga goja e saj.
Por nė vend tė errėsimit qė prisja nė fytyrėn e saj, pėrkundrazi, gruaja ime nėnqeshi lehtas.
- Asaj i ka plasur cipa, - mė tha me ton tė qetė. - Po pse, nuk e njihje Qefen ti?
- Si mund ta njihja? - i thashė me habi. - Ajo mė ėshtė treguar deri sot si kancelarja gjermane Anxhela Merkel...
- Qefen e njeh gjithė lagjja, - vijoi gruaja. – Ajo edhe kur e pyesin si e ke emrin bėn shaka, duke u thėnė: “Po tė ta them emrin,ti do fillosh tė besh qef me mua.” Por nuk kisha dėgjuar, se ka raste qė fjalė tė tilla u thotė edhe burrave. Megjithatė, ajo nuk bėn kushedi se ēfarė, vetėm se nuk ka turp fare dhe lėshon nga goja fjalė tė pista siē i teket.
Shtova me keqardhje:
- Mė tha se mė ka kuptuar si pusht qė nga maja e hundės, kur unė nuk e kam as hundėn tė madhe tė bie nė sy, dreqi ta hajė...
- E ke ashtu siē duhet, pėr veten tėnde dhe pėr mua, po mos u bėj merak nga llafet e Qefes! - mė tha ime shoqe qetas.
- Po sikur tė mos jenė thjesht fjalėt e saj, ky opinion do tė na krijonte shqetėsime tė dyve...
- Tė njoh vetė unė, s’kam nevojė tė mė thonė bota, - u shpreh ajo pėr ta mbyllur atė bisedė dhe hapi pakon me barnat qė i ēova.
Por historia e banaliteteve tė Qefes nuk u mbyll me aq. Sepse pėr gojėn ēapraze tė saj, dėgjova edhe mė vonė, kur njė miku im nga njė lagje tjetėr, mė tha me sy tė ndriēuar nga zbulimi i beftė:
- Atje te ju ka shumė femra tė dorės, qė tė provokojnė vetė!
- Ē’i ke kėto fjalė!?- ia preva nė ēast. - Pėrkundrazi, te ne femrat janė tė ndrydhura nga opinioni dhe nuk ta zgjatin as nė rrugė as nė mjedise pune.
- Ja fut kot!- ma ktheu ai me bindje tė plotė e paksa i acaruar. - Dashke tė bėsh edhe avokatin mbrojtės tė kuēkave tė lagjes tėnde! - Unė ndala makinėn te vendpushimi para asaj farmacisė sė madhe dhe njė grua te arka prej xhami, sa i hodha sytė, mė shkeli syrin disa herė.
Qesha me zė.
- O, ho, ho, Qefja ėshtė njė ekzemplar i rrallė i gruas me gojėn ēapraze! - dhe i shpjegova se ashtu quhej pėr shkurt. - Por thonė se ashtu siē ka emrin, ka edhe shumė qejf tė pėrqeshė burrat, duke vėnė nė lojė dobėsinė e tyre pėr t’u vardisur grave tė martuara! E them kėtė, sepse deri tani, nuk kam dėgjuar njeri tė thotė se ka arritur qėllimin final me Qefen. Por gjithsesi, bota e grave, ashtu si bota jonė e burrave, ka patjetėr edhe veēantitė tipike. Me sa kuptoj unė, ajo ėshtė njė tip i lirė femre, pa kurrfarė frenimesh, qė nuk e ēan kokėn e nuk bėn llogari ē’thonė tė tjerėt pėr tė, miku im... Dhe ndoshta ajo ka ecur disi mė pėrpara, drejt njė lirie pa caqe nė fjalė e nė mendime, ku po shkon bota e sotme...
- Bota e dhier! - e mbylli ai dhe iku i ēakorduar nga pėrqeshja e saj.

 

Ē’bėre, o bir!...

Tregim

 

Pas gjashtė orėsh udhėtim, dalja nga toka greke dhe hyrja nė superstradėn Kakavi - Gjirokastėr, iu duk Simonit njė ēlirim shpirtėror i vėrtetė. Nga kjo anė rruga ishte krejt bosh kėtė mesnatė dimri dhe flluskat e shiut tė ndriēuara nga projektorėt e bencit, ngriheshin mbi asfalt si njė re e dendur fluturash..
Gruaja e tij, te ndenjėsja e prapme flinte gjumin e thellė tė lodhjes nga udhėtimi i gjatė dhe i kishte i detyruar tė dy babė e bir mos bisedonin me zė. Nga ky shkak, djali student pėrkrah tij, dremiste nga pak e zgjohej herė pas here, pėr tė mos e lėnė tė atin ta zinte gjumi.
Teksa xhami i parė rrihej pa pushim nga purtekat e zeza tė fshirėseve, qė shtynin rrėketė e ujit me zemėrim, Simoni, me zė tė ulėt dhe pa i larguar sytė nga timoni, i pėshpėriti tė djalit se po i afroheshin Gjirokastrės.
Ndėrkohė Altini mendonte me habi, se i ati kishte vėrtetė nerva ēeliku. Ai nuk ishte mposhtur nga gjumi pėr ta ndalur makinėn tė pushonte diku pas gjithė atyre kilometrave tepėr tė lodhshme. Ndonėse ishin nisur vonė nga Athina dhe i ati kishte pirė pak atė mbrėmje para ndarjes me miqtė e familjes nė Greqi.
Pikėrisht nė kėto ēaste, sikur mendimet e Altinit tė kishin qenė ndjellakeqe, ndodhi hataja. Burri qė kaloi si hije e zezė para bencit, ndanė fshatit Sofratikė, ishte zhdukur nga rruga papritmas. Rrotat e tėrbuara e kishin rrufitur si me magnet, pėr tė kaluar sipėr tij, si mbi njė kufizuese shpejtėsie tė butė, qė e luhati makinėn fare pak. Simoni vetėm sa rėnkoi njė ēast dhe pa i thėnė tė birit asnjė fjalė, vijoi udhėtimin drejt Gjirokastrės, pėr tė mos u zgjuar gjakprishur e shoqja prapa.
- E palose, o babi ! - i tha Altini duke zėnė kokė me duar.
- Shėėėt!...- i pėshpėriti i ati i tronditur. - Nuk dihet, mbase ka mbetur i plagosur! - Po, ti sus, tė mos marrė vesh mami qė ėshtė me zemėr!...
Djali heshti i i tmerruar dhe Simoni po mallkonte brenda vetes fatin e keq, qė atė natė skėterre i nxori para rrotave njė njeri aq tė pakujdesshėm, pėr t’i prerė rrugėn shpejtėsisė sė tij marramendėse.
Ende pa gdhirė mirė, pėrshkuan qytetin e fjetur dhe ngjitėn kalldrėmin e gurtė te shtėpia e tyre nė lagjen Palorto. Gruaja me tė birin u shtrinė tė bėnin gjumin e copėtuar. Por jo Simoni, qė bashkė me njeriun, kishte vrarė pėr vdekje edhe gjumin e tij. Gjatė gjithė kohės risillte nė pėrfytyrim aksidentin vdekjeprurės. Dhe nė mendje i vėrtitej njė gjeratore e frikshme, se ēdo tė ndodhte pas natės tragjike, kur tė dy me viktimėn ishin fajtor. Por kryesisht ai njeri i ēuditshėm qė i preu rrugėn marrėzisė sė rrotave, nė atė orė kur dhe vetė nata po flinte e qullur nėn shi...
Tė nesėrmen nė mesditė, mjetet e informimit bėnė tė ditur se gjatė natės sė kaluar ishte aksidentuar me vdekje njė gjashtėdhjetepesėvjeēar, te banesat ndanė rrugės sė fshatit Sofratikė nė aksin Kakavi - Gjirokastėr dhe policia hetimore ishte vėnė nė kėrkim pėr tė identifikuar mjetin dhe drejtuesin e tij.
Simoni, mendoi me zemėr tė ngrirė, se ai nuk mund tė ishte i vetmi zog nate qė kishte fluturuar nėpėr atė rrugė. Nė arteriet e degėzuara tė saj, zgjatnin dejet prej gome drejt veriut nė ēdo orė natės, veē Greqisė edhe Saranda me Delvinėn. Pra, s’kishte pse hija e dyshimit tė binte vetėm mbi tė dhe makinėn e tij. Ky arsyetim sikur ia zbuti disi frikėn qė po e mundonte pareshtur.
Kaloi java pa asnjė sinjal tė frikshėm dhe Simoni doli pėr tė pėrcjell tė birin te autobusi i Athinės, ku ai vazhdonte studimet pėr tė drejtė ndėrkombėtare. Gjatė kthimit, nė hyrje tė qytetit, policia rrugore i kėrkoi dokumentet e makinės dhe papritmas i bllokoi bencin pėr hetim. Ata i bėnė tė ditur se nga regjistri i kalimit kufitar nė orėt e vona, figuronte edhe emri i Simon Ndrekos me bencin e tij me targė tė Gjirokastrės.
Megjithatė, nga kontrolli i kujdesshėm i pjesės sė poshtme tė shasisė sė mjetit, nuk u zbulua asnjė gjumė gjaku. Gjithēka ishte fshirė nga gurgullimat e shiut tė asaj nate, tė shpėrndarė fuqishėm nga rrotat dhe nga larja me sprucim tė fortė qė i kishte bėrė ai tė nesėrmen te lavazhi. Por pas dy ditėsh tė tjera, ndonėse mendja e autorit tė krimit mund tė pėrgjumej nga ky mbulim fakti, vdekja e njeriut rrinte zgjuar derisa tė gjendej fajtori.
Simonin e arrestuan dhe e morėn nė pyetje tė rrepta. Ai e kundėrshtoi kategorikisht krimin, si nė prokurori ashtu edhe nė gjykatė, ku nuk kishte pėrmendur prezencėn e tė birit nė atė udhėtim, pėr tė mos i krijuar Altinit telashe me shkollėn. U thirr dėshmitare e shoqja, por dhe ajo u betua disa herė me gjithė shpirt pėr kokėn e djalit tė vetėm, se atė natė nuk kishte ndodhur gjė prej gjėje.
Kėshtu, pas dy seancave gjyqėsore, u arrit nė pėrfundimin, se ai mund tė lirohej nga paraburgimi pėr mungesė provash. Por gruaja e vetėdijshme, qė vėrtetė nuk kishte ndjerė asnjė pipėtimė pėr krimin, lėshoi padashur nga goja tė vėrtetėn, pėr tė cilėn thuhet, se vonon por nuk mungon. Kur u pyet pėrse kishin qenė nė Greqi, pėrmendja e prurjes sė djalit pėr pushime nė shtėpi, bėri qė tė thirrej nė njė seancė tė tretė edhe Altini nga shteti fqinj.
Gjykata e rrethit gjyqėsor tė Gjirokastrės e solli atė pikėrisht ditėn e gjykimit tė tretė dhe e nxori pėrballė tė atit qė ndodhej brenda kafazit prej hekurash. Altinit iu kėrkua tė betohej e tė nėnshkruante se do tė tregonte tė vėrtetėn dhe vetėm tė vėrtetėn. Pikėrisht, kėtė kishin kėrkuar prej tij edhe i ati mė tė ėmėn qysh nė vegjėli, tė tregonte gjithmonė tė vėrtetėn dhe vetėm tė vėrtetėn.
Pėr disa ēaste ai heshti paksa i menduar, duke sjellė ndėrmend, se gjatė gjithė kohės sė kthimit nė Greqi nuk i hiqej nga mendja lemeria e asaj nate me njeriun fatkeq, tė cilit i kishin marrė jetėn. Kufoma e imagjinuar dhe kuja e njerėzve tė familjes, i shfaqeshin nė gjumė dhe i rėndonin nė shpirt, duke e bėrė tė ndjehej nė ēdo kohė rob i dhimbjes sė fshehur. Mė sė fundi ai mori guxim dhe foli me sytė nga fytyra e tė atit qė kishte filluar tė zverdhej:
- Tė thashė, o babi, qė atė natė, se ishe pak me shpejtėsi dhe pak kishe pirė, kur u nisėm!...
Simonit iu ngritėn qimet e kokės pėrpjetė nga kjo e papritur e tmerrshme dhe e ėma shqeu sytė mbi tė birin.
Kaq ishte dashur, qė trupi gjykues tė tėrhiqej pėr tė caktuar dėnimin e vėrtetuar nga ky dėshmitar okular tepėr i besueshėm. Dymbėdhjetė vjet burg pėr aksident tė rėndė me pasojė vdekjen e viktimės. Seanca pėrfundimtare u mbyll me njė heshtje varri pėr tė gjithė te pranishmit.
Duke zgjatur duart pėr vėnien e prangave brenda kafazit tė hekurt, Simoni e shoqėroi tė birin me ca sy tė llahtarshėm qė i pikuan lėng tė hidhur, derisa e nxorėn nga salla e gjyqit.
- Ē’bėre, o bir? - mundi t’i thotė e ėma e tmerruar ende pa dalė nga dera e gjykatės.
Altini psherėtiu njė ēast me dhimbje dhe mė pas u gjegj me trishtim:
- Babi ėshtė gjallė dhe atje brenda do hajė njė pjatė supė, moj nėnė, po ai i mjeri qė do hajė dhé derisa tė tretet nėn tokė!?
- Pėr njė fjalė goje, le nė burg babanė tėnd, qė tė kishte si syrin e vetėm!
- Po tė kisha gėnjyer, babi do lirohej, po do mbeteshin tė burgosur pėrjetė tė tre shpirtrat tanė. Kėshtu shkon haka tek i zoti dhe secili nga ne e ka shpirtin tė lirė, moj nėnė!...

 

Falja e kotė

Tregim


Ashtu si besimtari, qė kur i vjen ora e shenjtė kėrkon patjetėr njė kishė apo xhami pėr t’u falur, edhe Agroni, miku im letrar, mė kishte bėrė mua altarin e faljes sė tij.
Ai erdhi njė ditė, krejt papritmas, i ngarkuar me emocione tė forta, si ajo reja qė nxin e mezi pret tė shkarkojė ngarkesėn e vet tė ujshme.
-Do tė tė tregoj njė gafė qė kam bėrė e nuk ia fal dot vetes! - ia nisi ai me njė dridhje tė lehtė nervoze tė muskujve tė fytyrės sė tij me pamje burrėrore tė hijshme.
- Gafa jemi, njerėz bėjmė! - bėra lojė fjalėsh pėr t’i dhėnė impuls rrėfimit tė tij.
Por pa ia varur shakasė sime, ai vijoi gjithnjė i tensionuar nga shtysa e shqetėsimit tė brendshėm qė e mundonte:
- Para ca ditėsh, - pata njė rast tė shkėlqyer me njėrėn, qė po ta shihje ti, do mė thoje, si ka mundėsi tė erdhi nė dorė ajo alamet femre!...
- Po, dhe e arrite qėllimin tėnd prej hamshori tė lidhur me kapistėr nė stallėn e krijimit letrar?
- Atje dua tė dal, po duro! - vėrejti ai me njė shprehje pakėnaqėsie te dukshme nė fytyrė, qė i ndėrpreva rrjedhėn e rrėfimit.- Qė thua ti, vėlla i dashur, ajo mė erdhi deri te shtrati i dhomės sime, pėr tė marrė njė libėr qė ia kisha pėrmendur si tė rrallė. Kishim prej kohėsh afeksione tė dyanshme tė njė simpatie tė dukshme. Por pėr vetė kushtet familjare nė tė cilat ndodheshim, asnjėri nga ne nuk pretendonte lidhje serioze, pėrveē dėshirės qė ajo kishte tė puthej me mua dhe unė me tė gjithashtu. Ndaj dhe me atė rast, u puthėm e u puthėm, gati sa nuk i thithėm gjakun njėri-tjetrit. Vura re se asaj i digjnin faqet si prush dhe mua gjithė trupi mė pėrvėlohej. Temperaturat tona shkuan nė gradacione furre, qė mund t’i shuante vetėm njė lumė. Ēast ky, kur qeniet njerėzore nuk mund tė ndalen kurrsesi pa rėnė nė mėkatin e ngasjes epshore qė u ka dhėnė natyra nė trup. Nė kulmin e atij momentit tė artė dhe aq tė paduruar, tentova me ngut ta shtrija nė shtrat e t’i hiqja tė mbathurat. Por femrat paskan aftėsinė qė pėr njė sedėr ēasti, mund tė dalin pa u djegur edhe nga furra e pėrvėluar. Ajo krejt befas e nė mėnyrė instinktive, si e komanduar nga ndonjė fuqi e mbinatyrshme qė mund tė shuante edhe zjarrin qė djeg me flakėrimė njė pyll tė tėrė, mė ndali dorėn:
-Mos! - tha prerazi njė fjalė tė vetme.
Fjalė kjo, qė nė atė ēast tė papritur mė tingėlloi si ajo thirrja “Ndal!” e rojės me helmetė nė njė postbllok ushtarak. Kėtė ”mos !” tė zakonshėm frenimi, e kisha dėgjuar edhe mė parė nė rini, nga ndonjė femėr, e cila mė pas, pa e zgjatur shumė, e kishte hequr vetė ambalazhin e “thesarit” tė saj. Por nė kėtė rast tė shumėpritur nga tė dy, u ndjeva i habitur.
-Pse shpirt?- i thashė me njė zė grykor tė mekur nga padurimi.
- Jo, jo, deri te ajo punė nuk mund tė shkojmė sot!
- Pse zemra ime?
- Se ashtu ėshtė puna!...
Kjo pėrgjigje enigmatike mė bėri tė mendoj se mos ajo ishte me ato lulėkuqet mujore. Dhe pėr tė vėrtetuar kėtė dyshim, kalova me marifet dorėn sipėr fustanit, deri poshtė rrafshultės sė saj fundore. Por aty nuk kishte asnjė send pritės pėr rrjedhjen e zakonshme femėrore.
-Ja, - i thashė me afsh tė nxehtė, - je fare nė rregull, ndaj mos mė pengo tė bėj detyrėn time, pėr tė shijuar kėnaqėsinė e dyanshme qė na mundėson ky rast i rrallė!
-Jo sot, jo!...
- Kur, moj xhan, mund tė ishte mė e domosdoshme se sot?...
-Do gjej unė njė rast tjetėr! Njohja jonė nuk mbaron me kaq! - tha ajo duke u tėrhequr mbrapsht, nė dukje vendosmėrisht, por tashmė disi mė e freskuar nė temperaturėn trupore.
Mendova tė zakonshmen e kundėrshtimit tė femrave, tė cilat rezervohen tė dorėzohen qysh nė rastin e parė tė afrimit tė kontaktit. Ose si inerci e instinktit vetėmbrojtės ndaj rrezikut mashkullor, ose pėr tė kryer atė ritin idiot tė tyre, se gjoja nuk janė tė djegura pėr mashkull. Dhe unė e lashė. E fala. Ndonėse padurimi mė mundonte shumė, pasi ndjeja dhimbje nė organet e mia, nga eksitimi i zgjatur. Por ajo mė kishte premtuar njė rast tjetėr, tė cilin unė e besova dhe nuk mund tė ngulmoja nė mėnyrė tė njėanshme, si ai demi pėrēor, kur tėrbohet nga era trazimtare e mėshqerrės.
-Pra, kjo ishte gafa? - nuk m’u durua mua ta pyes pėrsėri.
- Prit! - ma preu Agroni rreptas. - Ashtu siē mė tha ajo, edhe unė prita rastin tjetėr. Nė mėnyrė qė gjithēka tė kryhej me kėnaqėsinė e pėrbashkėt. Kėsisoj, pas dy javėsh e takova nė rrugė krejt vetėm dhe pas pėrshėndetjes sė zakonshme, i thashė:
- Rast mė tė volitshėm se sot, pėr ta ēuar deri nė fund mrekullinė e lėnė pėrgjysmė, nuk besoj se mund tė gjejmė sėrish!...
Por teksa prisja njė pėrgjigje pozitive tė mirėpritur prej saj, ajo mė tha krejt papritur:
-Ti kėnaqesh me pak !... - dhe mė zgjati dorėn, duke nxituar pėr aty ku ishte nisur.
Mbeta i stepur nė mes tė rrugės, si ndonjė hu gardhi i ngulur aty rastėsisht. Mu rrotullua hapėsira para syve, sikur tė kisha pirė njė kile raki dhe duke mallkuar veten pėr atė falje tė kotė, shfryva me duf: - Ah, moj, ah, veē mos mė rėnē dhe njė herė tjetėr nė dorė, pa ta tregoj fare mirė si kėnaqem unė!...
Padashur e ndėrpreva Agronin sėrish, duke qeshur me zė, se m’u kujtua ai proverbi i miut tė rėnė nė kazanin e rakisė, qė i tha maēokut, mė nxirr nga ky lėng pėrvėlues, pastaj mė ha kur tė duash dhe sa u shkund pakėz, ia mbathi nė vrimėn e vet.
-E qė thua ti, miku im, - vijoi ai pa ndryshuar humorin nga gazi im, - zjarri i ndezur mes nesh, qė donte njė lumė tė tėrė pėr tu shuar, nuk u ndez mė. Sepse duhej qė lumi tė sillte barrė tė tėra me dru, tė shkulura nga ndonjė vėrshim mė i fuqishėm. E, ja, kėtė budallallėk bėra. Tani fol ti e mė thuaj ē’mendon pėr gafėn timen prej trapi?!...
U mendova pak pastaj i thashė sipas bindjes sime:
- Ti e di, unė nuk kam shumė pėrvojė me femra tė tjera. Se jam kapur mat qysh nė fillim me atė qė mora. Dhe tani ajo mė shtrėngon fort me ca fije zemre tė pazgjidhshme, tė cilat nuk mė lėnė tė ushtrohem me tė tjerat. Por di tė them, se mbase duhej tė kishe vazhduar ta bindje, derisa tė kalohej caku i druajtjes sė saj. Sepse ne meshkujt nganjėherė i drejtojmė kėrkesat tona, me thjeshtėsinė e lypjes sė copės sė bukės, duke kujtuar se ato e kanė po aq tė lehtė dhėnien e donacionin qė presim. Me pak fjalė, nuk mund tė bėsh asgjė kundėr dėshirės sė femrės dhe aq mė keq forcėrisht, siē thua, nėse ajo tė vjen sėrish. Kur tė refuzon femra energjikisht, asaj nuk mund t’i japėsh tė hajė as bakllava me mjaltė, pa e pranuar me dėshirėn e saj...
- Pikėrisht, atė bėra. Se edhe falltar tė kisha qenė, nuk mund tė kuptoja dėshirėn e saj pėrderisa kundėrshtonte. Po, ah, veē mos mė ardhtė edhe njė herė, se ia tregoj unė si velem vetėm me erėn e saj!...- pėrsėriti ai i penduar keqas nga falja qė i rėndonte nė sedėr.

 

Mos ma puth vajzėn

Tregim


Po ta shihje Kazazin me sy tė zakonshėm e pa i kushtuar vėmendje figurės sė tij, ai tė jepte pėrshtypjen e njė fshatari tė humbur, i cili sapo i kishte mbaruar punėt e mbjelljeve nė brazdat e veta dhe po dridhte cigare nė heshtje. Kur e vėreje me kujdes, duke mbajtur kutinė e duhanit nė njėrėn dorė dhe letrėn e hollė nė tjetrėn, nuk mund tė mos tė mos vije re lėkurėn e rrjepur nėpėr gishta, nga alergjia nė ēdo fillim pranvere. Pastaj po tė pyesje dikė qė e njihte, merrje vesh se ai ishte njė intelektual me arsim tė lartė qė kishte punuar disa vjet nė ambasadėn shqiptare tė Gjermanisė.
Mė ra rasti tė punoj me tė, duke qenė bedel, pėr tė bėrė punėt e tij, nė mėnyrė qė ai tė merrte rrogėn. Sepse nuk ia thoshte fare nė detyrėn e drejtorit tė muzeut, ku e kishin vėnė pas kthimit nga Gjermania. Madje mė thoshte shpesh pėr tė mė dhėnė kurajė: “Mua mė ke sa tė tė mbaj me muhabet, tė mos mėrzitesh, se pėr punė tė tilla jam fare nul. Kur ta shohėsh qė t’u lodhėn veshėt e tė pengoj, mė thuaj pa druajte, ik o Kazaz, mos mė ēaj kokėn mė tepėr dhe mua nuk mė ngel hatri, pėr kokėn e vajzės sė vetme !” Kaq i sinqertė, mirėnjohės dhe shpirtmirė ishte ai njeri.
Kazazi kishte njė vajzė gjashtė vjeē, njė manare flokėverdhe e vetullverdhė, si e ėma, e cila e veshur bukur si kukull e ndiqte tė atin pas. Ndonėse ai nuk e pėrkėdhelte asnjė herė dhe nuk lejonte askėnd ta bėnte kėtė gjė. Kur e putha sė pari pėr ta marrė me tė mirė e pėr t’i bėrė qejfin tė atit, Kazazi mė vėrejti ashpėr dhe pa u rezervuar aspak nga unė qė isha bedel i tij, mė tha me ton tė prerė:
- Tė lutem, mos ma puth vajzėn!...
- Pse? - e pyeta krejt i habitur e pak hatėrmbetur, qė edhe pėrkėdheljen aq tė zakonshme pėr fėmijėt, ma ndaloi me ton tė pazakonshėm.
Atėherė ai buzėqeshi pėr tė mė zbutur dhe mė tregoi ngjarjen e mė poshtme. Njė ndėr rrėfimet “kokėēarėse”, qė kanė zakonisht njerėzit e ardhur nga jashtė, i cili mė ka mbetur i paharruar pėr tėrė jetėn.
-U sėmura nga njė ftohje, - e filloi Kazazi ngjarjen e tij.- Mjeku i trupit diplomatik, mė rekomandoi pas kurimit, tė shkoja nja dy javė, pėr ta marrė veten shpejtė te njė kamp malor nė kufi me Zvicrėn. U nisa menjėherė, pėr t’i ēuar deri nė fund kėshillat e tij. Bujtina ku u instalova, nė njė hyrje pėr persona pa familje, ishte me tre kate dhe me dhoma tė drunjta tė mobiluara mjaft mirė. Pasditen e asaj dite qė sapo u rehatova nė dhomėn time, vura re se te apartamenti pėrballė zuri vend njė ēift familjar, me njė vogėlush tė bukur, flokėkaēurrel biond, siē janė shumica e fėmijėve gjermanė.
Duke qenė tepėr i pėrmalluar pėr vajzėn time katėrvjeēare qė lashė nė Berlin, pasi kisha qenė tri javė larg saj nė spital dhe tani sėrish nė kamp verimi, mė tėrhoqi shumė shpirtėrisht pamja e atij djali gjerman qė ngjante si vėllai i sime bije. Pra, malli im pėr fėmijė dhe dėshira e atij vogėlushi pėr tu argėtuar nė mjediset e jashtme tė atij kampi, sikur takuan njėri- tjetrin, tė thirrur nga njė telepati e ēuditshme. Unė i putha faqet dhe i fėrkova kokėn flokėbutė, si e njė qenushi tė lezetshėm dhe ai mė erdhi pas, te stoli ku ulesha zakonisht nė lulishten pėrballė diellit. Mė ndiqte pas e nuk me shqitej me fjalėt e tij tė lezetshme, duke dashur ta shoqėroja nė lodrat me topin e vet shumėngjyrėsh qė nuk e lėshonte nga duart. Luajtėm bashkė gjithė paraditen e ngrohtė, me atė diellin alpin, qė as tė digjte as tė linte tė mėrdhije, ndonėse ishte korrik. Pasdite sapo u zgjua nga gjumi, vogėlushi u shpėtoi prindėrve nga duart me kundėrshti tė dukshme dhe erdhi direkt tek unė, tashmė krejt buzagaz si tė ishim miq tė vjetėr. E putha dhe i lėmova kaēurrelat si zakonisht, duke i dhėnė edhe njė ēokollatė qė kisha nė xhep, tė blerė posaēėrisht pėr tė nė dyqanin e kampingut. Ai e mori dhe e hėngri nė ēast, duke pėrcjellė edhe nė fytyrė shijen e kėnaqėsisė sė tij. Luajtėm bashkė sėrish deri afėr mbrėmjes, kur prindėrit mezi e shkulėn nga stoli ku qėndronte pranė meje. Ndonėse unė i thashė ėmbėlsisht disa herė: “Shko tani bukurosh me mamin dhe babin se u bė vonė!”
Tė nesėrmen nė mėngjes ai i ēua nga gjumi mė herėt se ditėt e tjera dhe erdhi direkt te stoli ku isha ulur pėrballė rrezeve mėngjesore, qė mė binin pėrsipėr nga qielli si njė tufė e verdhė mėndafshi. Filluam nga lodrat me figurat qė i bėja, duke kaluar gishtin lehtas mbi rėrėn e shkrifėt tė rrugicave te lulishtes dhe ai dallonte nė ēast lepurin nga peshku apo zogun nga macja. Pastaj i pasoja topin sa here e gjuante lehte drejt meje dhe nė njė ēast kur u lodha sė tepėrmi e desha tė pushoja pak, ia fsheha pas shkurres dekorative, kur nuk e kishte mendjen.
-Ku ėshtė topi? - e kėrkoi ai nė ēast.
-Humbi ! - i thashė pėr tė zgjatur sadopak kohėn e ēlodhjes.
-Ku humbi? - pyeti duke picėrruar sytė si dy rruzuj sedefi tė bardhė.
-E mori xhaxhi kusari!- i thash unė.
-Ē’domethėnė “kusar” ? - u interesua ai me habi.
-Ėshtė ai xhaxhi qė vjedh topat e kalamajve dhe i shet nė treg... - i thashė pa i peshuar fjalėt. Por kur ktheva kokėn, vura re se tė dy prindėrit e tij, qė po pinin kafen nė ballkonin sipėr nesh, po na ndiqnin me kujdes.
- Ku ėshtė tregu tė shkojmė t’ia marrim?- tha vogėlushi ngulmues.
Atėherė unė zgjata dorėn pas shkurres, nxora topin dhe ia dhashė. Ai qeshin i gėzuar dhe tha:
- Ti xhaxhi je “kusar” ?...
- Jo, unė, jo, ai xhaxhi qė e vodhi e iku fshehtas! - i thashė pėr ta mbyllur atė dreq bisede qė hapa padashur. Pa ditur se ai fėmijė tepėr kureshtar, nuk dinte ē’ishte vjedhja, tė cilėn ne nė Labėri e mėsonim nga prindėrit qėkur lindnim, sa herė flitej pėr vjedhjet e bagėtive nė kopetė e fshatit dhe ēmonim hajdutėt si guximtarė tė mėdhenj.
Tė nesėrmen nė mėngjes herėt, kur ēela derėn pėr tė dalė nga dhoma ime, pashė pėrballė nė korridor ēiftin me valixhet gati pėr ikje. Ata mė prisnin pėr tė mė pėrshėndetur para largimit.
- Mirupafshim, zotni i nderuar!- mė tha i ati i fėmijės, njė intelektual me sqimė nė veshjen e tij elegante, duke mė zgjatur dorėn miqėsisht.
Krejt i habitur pėr ikjen e tyre tė parakohshme qysh ditėn e tretė tė ardhjes aty, pyeta:
- Si ka mundėsi, ju sikur thatė pardje, se e keni prenotuar hyrjen pėr dy javė?
- Nuk mund tė vazhdojmė mė tej, kemi probleme familjare, pėr tė cilat na duhet tė shkojmė patjetėr! - tha ai, teksa e shoqja mbante djalin pėrdore qė tė mos turrej tek unė.
- Dėshiroj shpirtėrisht tė mos ketė ndodhur ndonjė fatkeqėsi nė rrethin tuaj familjar ! - ia ktheva me sinqeritet.
- Jo, asnjė fatkeqėsi nuk na ka ndodhur...
- Atėherė, si?
- Meqė po ngulmoni tė dini arsyen, po ju them se kemi problem vazhdimin e qėndrimit tonė kėtu.
- Pse? - u habita unė ca mė tepėr.
Duke heshtur pakėz, pėr tė renditur fjalėt sa me qetė, ai tha:
-Djali ynė u lidh me tepėr nga ē’duhet me ju e me pėrkėdheljet tuaja tė pa praktikuara pėr edukimin e tij. Ne pėrpiqemi qė nė kėtė moshė delikate tė formimit tė karakterit tė fėmijės, tė rritim njė njeri me dinjitet, jo njė qen qė lėpihet pas tė zotėrve, gjithashtu tė nxjerrim mes njerėzve njė krijesė tė pastėr, qė tė mos dijė se ekziston vjedhja e sendeve tė tjetrit...
Mbeta i hutuar pėr njė ēast, por e pėrmblodha veten shpejt. E kuptova thellė tė gjithė gabimin tim trashanik, aq tė pakujdesshėm.
- Ju lutem qėndroni, tė shkoj unė, qė ju shkaktova kėtė shqetėsim! - u thashė i turpėruar dhe i zėnė ngushtė.
-Jo, jo, kurrsesi, mirupafshim! - tha ai vendosmėrisht duke mė zgjatur dorėn pėrfundimisht, pastaj bashkė me tė shoqen ngritėn valixhet dhe dolėn, duke tėrhequr pėrdore vogėlushin qė mbante kokėn pas, me sy tė lotuar drejt meje.
E ndjeva veten aq keq sa nuk e kisha ndjerė ndonjėherė gjatė gjithė viteve nė atė vend. Dhe qė nga ajo ditė e ikjes sė tyre, pėr tė qenė larg nga unė, sikur tė kisha sėmundjen e tmerrshme tė leprozės, vura mend e nuk e putha mė vajzėn time. Por nuk lejoj edhe asnjeri tjetėr ta puthė e ta pėrkėdhelė. Prandaj tė lutem, mos m’u zemėro!...

 

Burri i pesė grave

Tregim

Epiteti Don Jovani, qė i kam pėrngjitur emrit tė kėtij njeriu, pėrputhet tėrėsisht, jo vetėm me karakterin e tij tejet feminist, por edhe me tingėllimin fonetik tė Don Zhuanit, aq tė njohur nė veprimtaritė e veta mashtruese me gratė.
Don Jovani ishte njė shofer shtatshkurtėr nga Palasa e Himarės. Ai nuk kishte as ndonjė pamje tėrheqėse pėr tė joshur aq shumė femrat, si Don Zhuani i famshėm. Por kishte njė natyrė prej zamke, qė u ngjitej atyre me ngulmin e pashkėputur, me gazin e paperėnduar nė buzėt e tij dhe me njė zė nanuritės, aq tė ėmbėl, sa mund tė prekte telat e zemrės delikate tė disa grave tė ndjeshme.
Me Jovanin, tepėr larg profesionit dhe pasionit tim letrar, mė lidhėm dy fije tė padukshme tė dobėsisė sime tė hershme: Himara e bukur pranė vendlindjes dhe gjuha greke, qė pata mėsuar nė Sarandė qysh nė vegjėli. Duke vėnė re se nė parcelėn gjuhėsore tė trurit, po mė thaheshin disa fjalė tė paprashitura prej kohėsh, Jovani ishte njė rastėsi e mirė ushtrimore, jo vetėm pėr tė stėrvitur gjuhėn, por edhe pėr tė mėsuar disa pasurime tė reja nė fjalorin bashkėkohor tė greqishtes.
Nejse, ajo qė dua tė tregoj nuk ėshtė ky informacion i thjeshtė, por fakti se prototipi i pushtit shqiptar, qė mė befasoi duke me treguar jetėn e tij, kishte pesė gra dhe njė tufė fėmijė me secilėn prej tyre. Punonte shofer autoambulance nė spitalin qendror tė Tiranės dhe kjo i jepte mundėsi tė shkonte nė ēdo lagje e shtėpi, ku thirrej urgjenca shėndetėsore. Ne u takuam rastėsisht, teksa e dėgjova tė fliste greqisht me njė person nė afėrsi tė pallatit tim, ngjitur me spitalin, ku pėr disa net me radhė parkonte makinėn. Jo se spitali nuk kishte parkim pėr mjetin e tij, por sepse nė kėtė pallat atij i kishin mbetur sytė edhe te njė vajzė katėrmbėdhjetėvjeēare, me tė cilėn ishte njohur gjatė thirrjes sė urgjencės pėr njėrin nga prindėrit e saj.
Pra, ai kishte lėnė gruan e parė tė ligjshme me pesė fėmijė, nė shtėpinė e vet dykatėshe nė Palasė. Tek e cila shkonte rrallė, sa pėr tė mos e lėnė djerrė, sikur barku i saj tė ishte njė parcelė, ku ai mund tė mbillte ēdo dy vjet nga njė kokėlakėr tė re. Sepse pėr fėmijėt e harruar qė linte pas, nuk e merrte malli. Donte vetėm sa ta shihte fshati, se ajo familje kishte burrė dhe gruaja tė vazhdonte tė mbante lidhur gurėt e vjetėr tė mureve tė shtėpisė sė tij. Ashtu siē kishte qenė zakoni me gratė e kurbetllinjve tė atij bregdeti, qė ktheheshin vetėm kur fillonte t’u harrohej emri. Ndėrkohė bashkėjetonte me njė kuzhiniere tė shėndetshme nė Tiranė, me tė cilėn kishte bėrė tre fėmijė, pasi ajo e kishte pranuar tė banonte nė shtėpinė e saj. Kishte dy fėmijė me njė infermiere, tek e cila shkonte pėr tė fjetur disa net nė javė, me pretekstin se netėt e tjera gjendej nė gatishmėri urgjence. Kishte shtuar pjellėn e tij edhe me dy fėmijė tė tjerė te njė grua nė Sauk. Kishte dy vjet qė ishte bėrė baba i paligjshėm me njė punėtore tė kombinatit ushqimor. Dhe tani sė fundi te pallati im, bėnte dashuri fshehtas me njė adoleshente, e cila dilte nga kati i parė, kur prindėrit e saj bėnin gjumin e mesnatės dhe i shkonte te shtrati portativ qė mbante Jovani nė autoambulancė.
Dy pyetjeve tė mia konfindenciale, nė mėnyrėn habitore, ai u ishte pėrgjigjur kėsisoj:
- More Vani, ēfarė i shijon ti asaj fėmije?
- E para, ajo ka qejf vetė, - qeshi ai me kėrcėllimė. - Pastaj puna ime kuptohet, maēokut tė vjetėr i shijojnė mė shumė minjtė e njomė!...
U preka shpirtėrisht nga kėto fjalė mizore, sepse nuk mund te qeshja me poshtėrsinė e tij.
-Po kėshtu si e ke zėnė ti, more varvat i himarjot, mund tė bėhesh me dyzet gra dhe tė formosh njė batalion me kopilė tė paligjshėm!...
- Kurani mysliman, nuk thotė kot, se burri mund tė ketė deri nė shtatė gra...
- Por ama Bibla jote nuk ta lejon kurrsesi, - ia ktheva me tė njėjtėn monedhė.
Ai nuk u mendua fare pėr tė mė dhėnė pėrgjigjen qė meritoja:
- Unė nuk shkruaj libra, - tha krejt i qetė e buzagaz. - Nė kėtė botė njeriu ka dy qėllime, o tė shpjerė botėn pėrpara me shkencė, o t’i shtojė botės popullsinė. Unė mund tė bėj vetėm tė dytėn, pėrderisa karburatori ma shpie currilin e naftėn tė digjet mirė nė ēdo motor...
Mirėpo adoleshentja pa pėrvojė femėrore i hapi telashe tė papritura dhe Jovani, si rrallėherė m’u duk tejet i mėrzitur kur ma zunė sytė sėrish.
- E mbusha aksidentalisht!- tha kur e pyeta pėr shkakun atij trishtimi qė shprehte fytyra e tij.
- Ti je i ēmendur! - i thashė i tronditur me ton tė ashpėr.
- Jam i menēur dhe i specializuar pėr kėto punė aty ku punoj, - tha ultas. - Lepurin nga barku ia nxjerr asaj edhe sikur tė shkojė tre muajshe, por kam problem njė shuk me para pėr maminė, qė tė pranojė ndėrhyrjen e abortit nė shtėpinė e saj. Tani pres mos na japin ndonjė shpėrblim pėr Vitin e Ri, se rroga nuk mė mjafton...
Atė ēast m’u kujtua se pėr tipa tė tillė njerėzish sharlatanė, ka njė shprehje qė pėrdorin zakonisht gratė: “Tė qafsha me lot e me qurre! “
Tri javė rresht, Jovani ishte tym dhe nuk u duk pėr tė kaluar mesnatėn pranė pallatit tim. Javėn e katėrt, nė prag tė Vitit tė Ri, ai i ra borisė teksa po nxitoja hapat pėrgjatė rrugės “Bardhyl”
- Jasu, patridha! - lėshoi dy fjalė tė vetme, duke nxjerrė kryet nga dritarja e makinės, me atė gazin e tij kėrkėllitės, kur ishte me qejf.
- Hė, - i thashė gjithė merak, - ē’bėre pėr atė hallin e madh!
- To petakse ! (e hodhi!) - tha greqisht.
Mora frymė thellė dhe sikur u lehtėsova nga keqardhja qė kisha ndjerė kur ma tregoi fillimisht.
- Po mė dėgjove mua, mos bėj budallallėqe tė tjera me tė dhe as me ndonjė tjetėr, se do gjesh belanė mė keq!- e kėshillova pėr tė bėrė sadopak detyrėn qė mė takonte.
- Po s’bėra, vdes! - tha duke qeshur dhe i dha gaz makinės drejt spitalit.
Njė copė herė me bėri sėrish tė mendoj thellė ky njeri i ēakorduar nė ndjenjat e tij noprane.
Por, duke u marrė me telashet e punėve tė mia familjare gati e kisha harruar, kur pas ca kohėsh mė doli parasysh papritmas, si fanti spathi i ngjyrės sė zezė. Ai ndali makinėn ndanė rruge, me njė pamje krejt tė zbehtė, tė tretur nga vuajtja e thellė shpirtėrore.
- Mė ka ndodhur hataja e tė gjitha hateve! - lėshoi fjalinė e parė duke marrė frymė thellė, sikur i mjaftonte ajri.
- Ē’dreqin ke katranosur pėrsėri, mor jahu? - i thashė duke mos pasur aspak dėshirė tė zgjatem nė bisedė me tė.
- Unė tė dėgjova ty, patridha, dhe kam bėrė ca frena kohėt e fundit, - tha me zė tė mekur. - Po gruaja nė fshat, pas kaq kohėsh i mori vesh tė gjitha qyfyret e mia. Ajo nga inati u bė e marrosur, spėrkati shtėpinė me benzinė, i vuri flakėn dhe i dogji tė tėra me kuē e me maē, pastaj shkoi me gjithė fėmijėt te prindėrit e saj. Mua mė la vetėm njė gėrmadhėn me gurė tė zinj, qė edhe miliona po tė kisha, nuk bėhet mė kurrė siē ishte. Tani kam mbetur si ai huri i shkulur nė mes tė udhės dhe zoti e di se ku do ngulem kur tė dal nė pension. Se edhe ajo kuzhinierja qė mė mbante nė shtėpinė e saj, i kishte shkuar infermieres, dhe duke bėrtitur “kurve!”njėra e “kurvė!”tjetra, i kishin shkulur flokėt njėra-tjetrės...
Nuk m’u durua mė tej, prisha edhe unė gojėn me tė:
- Do vijė dita qė edhe ti, si kurvar i tyre, tė mos kesh mė asnjė fije floku. Se do mblidhen tė tėra bashkė me gjithė fėmijėt dhe do tė t’i shkulin qimet e kokės njė nga njė. Atėherė ē’farė do bėsh, more qyqar?!...
- Do ia heq vetes, ose do pi bar miu, se minj tė njomė nuk do ha dot mė! - tha dhe tėrhoqi kėmbėt zvarrė drejt autoambulancės.
Dukej tamam, sikur ishte nėn efektin e barit tė miut, ende pa pirė helmin shfarosės.

 

Dashuri e verbėr

Tregim

Isha mėsues nė shkollėn e mesme, kur u njoha rastėsisht me inspektorin e ri tė arsimit. Ai ishte njė djalė shpirtpastėr dhe simpatik me kuptimin e plotė tė fjalės. Me shtatin e derdhur, flokėt e zinj dhe me fytyrėn pakėz tė zeshkėt, tėrhoqi si me magnet brenda njė kohe relativisht tė shkurtėr sytė e tė gjitha vajzave pėrqark. Emri i tij Visi, pėrcillej sa te njėra, te tjetra, duke ndezur te secila njė buzėqeshje tė ėmbėl. Nuk di ē’i pėlqeu atij pėr tu afruar tek unė, qysh nė takimin e parė me filxhanėt e kafes pėrpara. Ndoshta biseda e ēiltėr dhe sqarimet qė i bėra si i ardhur rishtas nė atė detyrė.
Takoheshim herė pas here krejt rastėsisht dhe mė ftonte ose pėr kafe, ose kishte dėshirė ta zgjaste paksa bisedėn nė rrugė. Por dhe unė, duke parė se i kisha ngjallur interes me natyrėn time tė shqiptimit troē tė dukurive, si mė i madh nė moshė prej tij, mundohesha ta kėnaq me mendime intelektuale, tė cilat vėreja se i lakmonte.
- E kam grurė me shefe Kėzen!- ishte konstatimi i parė qė mė shprehu ai pėr detyrėn e re.
Ky konstatim i tij mė kėnaqi, ndonėse duke e njohur ftohtėsinė autoritare tė shefes edhe mė habiti paksa.
Pas tre muajsh kontaktesh tė kėsaj natyre, Visi kėrkoi tė mė fliste pėr njė shqetėsim tė dukshėm edhe nė sytė e tij dhe zumė vend nė njė tryezė tė veēuar, te njė bar-kafe ku ai mė ēoi me ngulm.
- Mė ka gjetur belaja me shefen!... - e nisi ai shpalosjen e hallit tė vet.
Shefja e arsimit pėr tė cilėn po mė fliste, ishte njė beqare e staxhionuar, mbetur pa martuar deri te tė dyzetat, pėr shkak tė fytyrės paksa burrėrore, me faqe tė fishkura dhe me sy shigjetar, qė mė tepėr tė tronditnin, se sa tė afronin pėr t’u ndalur para autoritetit tė saj tė trashėguar qysh nė lindje.
- Qė ditėn kur hyra i emėruar inspektor nė zyrėn e arsimit, ajo mė caktoi tė punoj nė tryezėn pėrballė vetes dhe u deklaroi tė gjithė inspektorėve tė tjerė, se nė mungesėn e saj, do ta zėvendėsoja unė pėr ēdo problem zyre. Ndonėse isha mė i riu nė moshė mes inspektorėve. Madje edhe nė, prezencėn e vet, ajo i drejtonte tek unė drejtorėt e shkollave apo mėsuesit me ankesa, duke mė prezantuar si krahun e djathtė tė saj. Kuptohet, edhe unė pėr kėtė vlerėsim tė madh qė po mė bėnte, qysh nė fillimet e ushtrimit tė detyrės sime, u vura para detyrimit shpirtėror tė tregohesha sa mė i ngrohtė e mirėnjohės nė marrėdhėniet e vartėsisė me shefen. Veē buzėqeshjes sė stampuar nė fytyrė, qysh nga krijuesit e mi, i bėja tė gjitha respektet shoqėrore. Madje deri te blerja e byrekėve tė ngrohtė, pėr t’i ngrėnė nė zyrėn e pėrbashkėt, ku ajo mbyllte derėn, derisa sa tė mbaronim sillėn e mėngjesit. Mė fliste me entuziazėm dhe i pėrgjigjesha me pėrzemėrsi, duke krijuar kėsisoj nė zyrė njė atmosferė tejet gazmore. Madje duke e pasur dhomėn time prej beqari te njė apartament nė largėsi, ku e kapte syri i saj, ajo mė thoshte tė nesėrmen kur shkoja nė zyrė edhe orėn nė tė cilėn kisha fikur dritėn pėr tė rėnė nė gjumė atė natė. Pas ca kohėsh, kur shkova nė shtėpi, i thashė edhe mamasė sime, se mė ishte bėrė nėnė e dytė shefja, e cila mė gjendej pranė me shqetėsimin dhe pėrkujdesjen e njė nėne tė vėrtetė. Prindėrit u qetėsuan mjaft shpirtėrisht pėr fatin tim tė mirė nė jetė, menjėherė pas mbarimit tė studimeve pėr matematikė e fizikė...
- Sa mirė! - ndėrhyra unė, duke ditur se Kėzja nuk para shtrohej nė miqėsi tė tilla me vartėsit e saj, siē po dėgjoja kėtė pėrjashtim.
- Dale, se ky ishte fillimi! - mė ndali Visi pėr tė vijuar shpalosjen e shqetėsimit tė tij mė tej. – Me kalimin e kohės, vura re, se femrat dhe sidomos mėsueset e reja qė hynin nė zyrė, jo vetėm nuk i drejtonte tek unė pėr zgjidhje problemesh, por ua priste shkurt dhe i pėrcillte pa arritur tė kthenin as kokėn drejt meje. Megjithatė, ende nuk kisha zbuluar tėrėsisht natyrėn dhe karakterin e saj, pėr tė dalė nė njė pėrfundim logjik dhe pėr tė nxjerrė rrėnjėn katrore tė llogaritjeve tė mia, pėr mbulesėn qė po mė bėnte ajo me V -nė e saj krahėzgjatur, ku po e vendoste kėtė rrėnjė. Besoj e ke parasysh...
- Po, po, e kuptova krahasimin tėnd me shkronjėn V, nėn sqetullėn e sė cilės vendoset rrėnja katrore, se dhe unė i letėrsisė, kam bėrė ca matematikė nė gjimnaz.- i thashė pėr tė mos u zgjatur me shpjegimet e tij nė kėtė fushė.
- Por gjithsesi, nuk mund tė mė shkonte mendja kurrsesi pėr ndjesi tė tjera mes nesh, veē njė shoqėrie tė sinqertė mes kolegėsh tė njė zyre. Mirėpo erdhi njė ditė, kur shefe Kėzja, mė kėrkoi t’i jepja tė paketuara kėmishėt dhe tė brendshmet e mia pėr tė t’i larė e hekurosur. Kjo mė vuri disi nė dyshim dhe veē kėsaj u ndjeva tejet i rėnduar pėr kėtė pozicion tė panatyrshėm, qė shkonte pėrtej shoqėrisė prej kolegėsh, nė tė cilin po vihej ajo. Megjithatė ende isha larg zbulimit tė sė vėrtetės. Madje ndodhėn edhe disa raste tė tjera, qė nuk ia vlen tė zgjatėm, por do ndalem te ngjarja e fundit. Ne erdhėm bashkė pardje, nė atė mbrėmjen e vallėzimit qė na kishte ftuar drejtori i gjimnazit tuaj me rastin pėrvjetorit tė shkollės. Nė orėn e vonė kur dolėm dhe e shoqėrova shefen deri afėr pallatit tė saj, ajo mu afrua krejt papritmas dhe duke ma shtrėnguar kokėn fort me tė dy duart, mė puthi me njė lloj pasioni tė dridhshėm qė mė mahniti, aq sa mė la pa gojė pėr disa ēaste...
Mua mė shpėtoi njė gaz i papritur, i cili detyroi Visin tė heshtė pėr pak sekonda.
- S’kishte faj e gjora shefe, paskishte rėnė nė dashuri qyqarja dhe e mori nismėn e para, duke menduar se ty tė mungonte guximi! - i thashė krejt i befasuar.
- Pikėrisht. - pohoi ai dhe vijoi: - Me thėnė tė drejtėn mua mė erdhi ndot kur mė la nė gojė jargėt e dhėmbėve tė saj tė prishur, me ato buzė tė fishkura prej gjysheje dhe pėshtyva anash. - Ē’farė po bėn, shefe Kėzja? - i thashė tejet i tronditur nga gjesti i saj tashmė krejt i kthjellėt, sepse aty te mbrėmja juaj, nuk kishte pirė asnjė gllėnjkė verė, qė mund tė mendoja se ishte e pavetėdijshme.
-Pse, ti nuk mė dashuron, siē tė dua dhe unė?!- pyeti ajo me njė zė qė nė atė heshtje nate, m’u duk si bubullima e shkreptimės qė sapo ndjeva te sytė, nė ēastin kur mė puthi me forcė.
- Si mund tė dashuroj nėnėn time! - i thashė ende i tronditur nga sjellja e saj pėr tė mė bėrė dashnor me zor, kur mė silleshin pėrqark gjithato mėsuese tė reja aq marramendėse dhe u bėja bisht pėr tė mos abuzuar me detyrėn...
Mirėpo kur dėgjoi fjalėn “Nėnė” me tė cilėn e emėrtova, ti nuk do tė mė besosh, se si ajo lėshoi njė turfullimė tė egėr, e cila m’u duk gati si angullima e njė arushe tė sėmurė nė thellėsi tė pyllit.
- Nėna jote unė?!...- shqeu sytė ajo, aq sa kokėrdhokėt i ndritėn si dy vezė zogjsh.
- Po, - i thash me zė tė dridhshėm, unė jam njėzetedy vjeē dhe aq sa ju, zonja shefe, kam mamanė time!...
Ajo mori frymė thellė dhe gati duke mė gllabėruar me sytė e saj tė egėrsuar, klithi:
- Shporru, dhe mos mė dil mė pėrpara syve! - pastaj iku pėr te pallati i saj si e tėrbuar.
- Kam dy ditė qė nuk shkoj dot nė zyrė! - rėnkoi i riu Visi me zė tė dridhshėm, gati duke lotuar.
-Mos u mėrzit, djalosh! - i thashė duke i fėrkuar krahėt. - Merre shtruar, se nė jetė ke pėr tė pasur edhe raste tė tjera, kur eprorė tė tillė verbohen nga fjalėt “urdhėro !”, “ si urdhėron!” tė vartėsit pėr t’iu bindur karriges, apo nga ngritja e dorės sė ushtarit pėr tė nderuar gradėn e tyre dhe i marrin ato pėr dashuri!...

 

Trėndafila nė zemėr tė vajzės

Tregim

 

       Odeta nėntėmbėdhjetėvjeēare kishte dhėnė shenja tė mjafta se e kishte zėnė qymyri. Nuk dihet si ka mbetur kjo shprehje frazeologjike e papėrshtatshme pėr rėnien nė dashuri, njėsoj siē mund tė intoksikohesh nga gazi karbonik i qymyrit. Kur fare mirė mund tė thuhej: i kishin ēelur trėndafila nė zemėr.

        Vajza nėntėmbėdhjetėvjeēare, me fytyrėn bardhoshe, me vetullat si dy vija tė hequra me karbon tė zi nė zgrip tė ballit, me sytė si dy kokrra ulliri tė zinj dhe me flokėt, njė varg bukletsh si tubeta spiralesh rreth kokės, ulej rregullisht pėr tė ngrėnė drekėn te njė tryezė pėrballė Bardhylit. Gratė e shtypshkronjės nė karriget pranė saj, e nxitnin tė hante. Por ajo u pėrgjigjej se nuk kishte oreks, teksa nuk ia ndante sytė ushtarit simpatik.

        Bardhyli, qė punonte prej dy muajsh disenjator nė Tipografinė Ushtarake, e vuri re me vonesė vėshtrimin e ngulitur tė kėsaj vajze dhe pėr tė mos rėnė nė sy, ndėrroi vend te njė tryezė e  largėt, prapa shpinės sė saj. Por ajo filloi tė kthehej sėrish nė pozicionin pėrballė dhe shkonte nė mencė pikėrisht kur pikaste vajtjen tė djaloshit me mustaqet spic pėr tė drekuar. Pasi ky nuk reagoi edhe nė kėtė rast, ajo filloi tė dilte gjatė punės nga reparti i libėrlidhjes, gjoja pėr tė shkuar te banjat, rruga e tė cilave kalonte pėrbri dritares ku punonte Bardhyli. Ai sėrish vuri re se Odeta shkonte deri te lavamani, shpėlante duart dhe kthehej mė vėshtrim tė ngulitur te dritarja e hapur. Pasi u pėrsėrit disa here ky ritual ndjenjash tė papėrfillura, ajo hodhi brenda dritares njė copė pusullė, ku kishte shkruar vetėm dy shkronja ”T.D” dhe iku me vrap.

         Bardhyli u mendua thellė. Vajzat tiranase ishin tė guximshme. Por zgjatja me skenat e ndjesive tė saj tė eksituara dhe lehtėsisht tė kuptueshme nga tė tjerėt,njerėzit do tė merrej vesh patjetėr nė atė kolektiv. Mė e keqja, do tė humbte shansin pėr punė ta pavarur e trajtim tė veēantė ushqimor nga drejtori i Tipografisė, qė e kishte  kėrkuar nė  komandėn e tij pėr dekorimin grafik tė sallės sė mbledhjeve. Punė, pėr tė cilėn eprorėt i kishin thėnė qysh nė fillim, tė kishte kujdes nė atė kolektiv me shumė gra e vajza,. Pra, nė kėto kushte, vardisja e pafajshme e kėsaj vajze, bėhej pėr tė njė minė me shpėrthim tė rrezikshėm. Pėr tė ndėrprerė trashjen e kėtij idili saj  tė njėanshėme, dhe pėr tė mos e lėnė atė adoleshente tė vuante shpirtėrisht, bėri edhe ai njė copė pusullė, ku shkroi: “Bisedojmė sot padite ora 4 te Parku  Rinia”. Nė ēastin kur ajo u kthye nga lavamani i banjave, ia hodhi te palosur te kėmbėt. Vajza e rrėmbeu si zogu thėrrimen e bukės dhe vrapoi gjithė gėzim te reparti libralidhės ku punonte. “ Ah, moj zogės e vogėl, - mendoi atė ēast Bardhyli i impresionuar nga entuziazmi i saj, - mos u gėzo aq shumė, se nė atė thėrrime ka pėr ty vetėm helm !”

         Pasdite ai e priti te njė stol nė cep tė lulishtes, pėrballė hotel “Dajtit”. Ajo shkoi direkt nga puna, siē tregonte edhe koha e llogaritur pėr tė shkuar deri aty. Bardhyli i dha dorėn dhe vuri re se nga emocionet, asaj i dridheshin vetullat si krahėt e dallėndyshes qė bėhet gati pėr fluturim. Ato vetulla ajo i kishte mė tė zeza se mustaqet e tij spic, pėr tė cilat ai kishte menduar disa herė t’i priste qė tė mos bėheshin lak pėr sytė e femrave dhe pėrsėri i kishte ardhur keq.

          Odeta me buzėt e thara nga vapa, ndoshta priste prej tij njomjen e tyre me njė puthje tė shumėpritur, dhe dukej aq engjėllore nė ato ēaste, sa mund tė magnetizonte trurin e ēdo mashkulli. Por nė mendimet e kontrolluara tė Bardhylit, kėto lloj nepsesh, ishin nepėrka qė duheshin mbyllur nė kavanoz me kapak.  

- Hė, moj Odeta, si ia ēon, a je mirė? - e pyeti ai buzagaz sa pėr tė hapur bisedėn.

- Mirė. - tha ajo me gjysmė zėri duke pėrdredhur gishtėrinjtė e djersitur.

- Mė thuaj tė vėrtetėn, ke dashur ndonjė djalė?...

- Asnjė, pėr kokėn e mamasė !

- Pse, djem ka sa tė duash?!

Ajo heshti pak, kapi me gishtėrinj dhe filloi tė pėrdridhte njė lidhėse tė varur nga jaka rrethore e bluzės sė hollė.

- Mė duken budallenj...

- Edhe unė budalla, jam, bile mė i madh se ata qė ke parė ti! - i tha Bardhyli.

- Jo, - tha ajo duke e shoqėruar fjalėn edhe me lėvizjen kundėrshtuese tė kokės.

- Ku e kupton ti ?

Nuk foli, mbeti njė grimė si e turpėruar.

-Tė shoh e tė dėgjoj pėrditė...

- Megjithatė unė mund tė jem njeri i keq.

- E thonė gratė, qė je i mirė e duarflori...

Bardhyli kishte dėgjuar edhe vetė lavdėrimet e grave, kur shihnin punėt piktorike te salla dhe thonin, “Lum ajo qė do ta marrė kėtė djalė!” por nuk kishte dashur tė hapej me to nė bisedė.

- Gratė nuk dinė gjė, - i tha ai me ton serioz dhe vijoi: - Mund tė jem duarflori, por jam zemėrkatran. Jam kryetari i maskuar i horrave tė Tiranės dhe i tė gjithė Shqipėrisė. Kam mashtruar njė tufė me vajza. Njė pjesė e tyre kanė pėrfunduar nė psikiatri, ca tė tjera janė mbytur nė liqenin artificial. Habitem si ke guxim tė mė afrohesh!...

Ajo qeshi dhe sytė i patėn njė pėrshkėnditje tė dukshme.

- Pse tallesh? - i tha me naivitet.

- S’ke dėgjuar qė kanė ndodhur?

- Po, por nuk je ti ai...

- Jam pikėrisht unė dhe ca tė tjerė si unė qė ti nuk mund t’i njohėsh aq lehtė.

Odeta e vėshtroi Bardhylin ngultas dhe nėnqeshi sėrish me mosbesim.

- Vazhdon tė tallesh me mua! - tha pėrsėdyti me keqardhje.

- E kam seriozisht. Unė jam i martuar me njė nuse po kaq tė bukur sa ti, e cila mė ka bėrė dy fėmijė.  

Nga shprehja e fytyrės sė saj, u kuptua se deklarimi i tij nė vija tė trasha, krejt nė kundėrshtim me opinionin qė kishte thithur ajo nė rrethin e vajzave, ku ishte nxitur tė mos ia kapnin shoqet gjahun mė shpejt, e bėri krejt mosbesuese.

- O, hu, leri shakatė, se s’ka lezet ! - tha e mėrzitur tashmė.  

     Hej bela, mendoi Bardhyli. Fiksimi i sė pavėrtetės, bėhet nganjėherė xham i trashė  i ngjyrosur, qė nuk e lė njeriun tė shohė, edhe sikur t’ia tregosh tė vėrtetėn me gisht.

- Dėgjomė me kujdes dhe mė kupto, moj vajzė, se mund tė isha edhe unė njė prej atyre tipave qė tė thashė. Tė pėrfitoja nga rasti yt, po tė mos mendoja se kam motėr vetė dhe vajza nė farefis qė u gėnjehet syri kėshtu si ty.

      Ai i shpjegoi se ishte martuar tamam nė moshėn e saj, pėr tė mos tradhtuar dashurinė e parė dhe e kishin marrė ushtar pasi ishte bėrė me fėmijė. Pastaj nxori portofolin nga xhepi dhe i tregoi fotografitė, ku kishte dalė pėrkrah gruas dhe dy fėmijėve, kur kishte shkuar nė shtėpi pėr Vitin e Ri.

Ajo pėrpėliti sytė njė copė herė mbi atė realitet tė pakundėrshtueshėm. U mbush me njė frymėmarrje dridhėse, qė ia tronditi njė ēast krejt gjoksin e njomė dhe uli kryet, pa ditur si tė vepronte pėr momentin.

- Faleminderit ! - tha pas pak me njė turp mirėnjohės.

- Qofsh me nder e me mend nė kokė, tė zgjedhėsh njė djalė tė mirė siē je vetė! - ia ktheu Bardhyli i lehtėsuar, qė mė fund arriti ta ē’aktivizojė mekanizmin shpėrthyes tė asaj mine, e cila mund tė vriste jo vetėm Odetėn, por edhe familjen e tij, qė mezi e priste tė kthehej nė shtėpi.

      Ajo i dha dorėn e lagėshtitur nga sikleti dhe iku me vrap.   

 

 

VULLNET MATO
Rruga "Ali Baushi" pall. 3 shkalla 7 hyrja 66
Tel: +355 4 2365201 & Cel: 069 2275145
E mail: vullnetmato@hotmail.com
Tirana, ALBANIA