Make your own free website on Tripod.com

krijimtariaime800x150.jpg

Porta e shqyer

Home
Ajo qė fjeti me tė panjohurin
Dashuria brenda varrit
Dashuri para provimeve
Gruaja e spiunit
Haka e grave
Kėngetarja fatkeqe
Kosa qė kositi koka
Zemėr guri
Pėllumbat e dėnuar me vdekje
Para lamtumirės
Porta e shqyer
S'ka pėrdhunim tek pėr tek
Tė kesh zili tė ēmendurin
Tė vėrtetat e plakės Rabie
Tė bėhesh kriminel
Armiq tė dashuruar
Klithmat e atyre vajzave
Ndarja
Pėrtej durimit
Kur del Dana nė ballkon
Prova sekrete e vajzės
Ēifti i heshtur
Ngatėrresa e pandreqshme
Gruaja ēapraze
Ēbėre, o bir!...
Falja e kotė
Mos ma puth vajzėn
Burri i pesė grave
Dashuri e verbėr
Trėndafila nė zemėr tė vajzės
Dashuri e verber
I shėmtuari misterioz
Kopsa e varur
Forumi i kuq
Porta e leprozit
Nepėrka dhe nusja
Njė vajzė magnetike
Shpulla e embel

Tregim

 

Altini dhe Mada ishin njohur prej disa muajsh dhe ishin lidhur me njė dashuri tė lindur nga afėrsia e pėrditshme. Ata punonin bashkė nė shtypshkronjėn "Iliria", ku ai shėrbente ndihmėsmakinist dhe ajo libralidhėse. Altini ishte njė djalosh fytyrėqeshur, energjik dhe shpatullgjerė. Kurse Mada kishte pamjen e njė vajze tė mbushur me krenari, delikatesė dhe zhdėrvjelltėsi.
Pas disa takimeve nėpėr lokale, pėr tė rrufitur ndonjė kafe, apo pėr tė shijuar ndonjė akullore, ata vendosėn tė shkojnė tė dielėn nė malin e Dajtit. U kishte gufuar gjoksi nga ndjesitė drithėruese pėr njėri-tjetrin dhe ishin puthur disa herė. Por tashmė, qė secili kishte fiksuar besimin e plotė te afrimi shpirtėror i dyanshėm, u kishte lindur dėshira e pashprehur, se kishte ardhur koha tė afroheshin edhe fizikisht. Altini mendonte, se pėrveē atij mjedisit tė gjelbėruar nė majėn e malit tė Tiranės, ku kryeqyteti do tė shtrihej nėn kėmbėt e tyre tė ngėrthyera, nuk kishte ku bėhej mė mirė dashuri. Por edhe Madės i kishte pluskuar ndėr mend, se atė ditė dhe nė atė vend tė qetė, larg ēdo syri tė mundshėm familjar, mund t'i dorėzohej tėrėsisht dhe pa druajtje tė dashurit tė zemrės. Duke qenė tashmė krejt e gatshme, pas gjithė atyre rasteve tė pėrsėritura, kur ai kishte zgjatur dorėn deri te tė brendshmet e saj.
Hipja nė teleferik dhe ngjitja pėrpjetė malit me kabinė ajrore, ishte diēka mjaft e bukur, romantike dhe kėnaqėsindjellėse. Kabinat e qelqta vinin varg njėra pas tjetrės, si rruaza vigane nė tespihet e plakut Dajt. Prej tyre zbrisnin e ngjiteshin pareshtur vajza me xhinse tė puthitura pas kofshėve dhe djem me flokė tė shpupuritur e tė lyer me xhel. Sot ata tė dy pothuajse fluturonin drejt qiellit dhe kjo gjendje u kishte krijuar emocione tejet tė kėndshme. Aty brenda kabinės ata u puthėn disa herė edhe ato puthje fluturimtare kishin njė shije disi ndryshe, mė rrėqethėse e mė zjarrndezėse.
Mezi duruan sa zbritėn nga teleferiku. Kėrkuan rretheqark njė vend tė pėrshtatshėm, ku mund qėndronin tė vetmuar, nė qetėsi tė plotė dhe pėrballė peizazhit madhėshtor tė Tiranės. Gjetėn njė hije me bar jeshil, tė vesuar nga procesi i fotosintezės sė pandotur prej automobilave dhe pastruan vendin nga gurishtat. Ndonėse gjinkallat i kėndonin vapės sė fundkorrikut, aty ndjehej menjėherė freskia e ajrit transparent tė Dajtit, tė mbushur me cicėrimat e zogjve gojėshqyer tė verės. Shtruan plastmasin e palosur, tė cilin Altini e kishte marrė me vete, i pėrgatitur enkas pėr kėtė qėllim. Ky detaj i thjeshtė, e bėri mė tė plotė bindjen e Madės, se sot ai do t'i kėrkonte patjetėr plotėsimin e dėshirės pėrvėluese qė e digjte prej kohėsh.
Dhe ashtu ndodhi vėrtetė. Si djalė i pakonsumuar nga femrat, Altini filloi shpejt tė japė shenjat e para tė padurimit. Madje, me t'u ulur Mada pėrtokė, ai e shtriu nė ēast dhe filloi me disa veprime tė pakontrolluara, qė tregonin se i kishte hipur gjaku nė kokė. Ajo po vėrente me habi, se si ai lėpinte e thithte i limaksur cicat e saj tė vogla, njėsoj si fėmijėt e gjirit dhe murmuriste, duke rėnkuar me njė pėrgjėrim dashurie tė padėgjuar mė parė:
-Oh, sa tė mira i ke! Dua tė pi nga cicat e tua!… Vdiqa, dua tė pi qumėsht!…
-Po ku kanė qumėsht ato tani! - ia ktheu vajza delikate qė skuqej e dridhej nga turpi, duke u ligėshtuar nė fytyrė nga kilikosjet dhe kafshimet e pareshtura.
Teksa ai po e mbyste me tė puthura nga gjoksi deri te kofshėt, Mada kureshtare hetonte me kureshtje shprehjet e fytyrės sė tij me njė vėshtrim tė mbėshtjellė butė, qė digjej si zjarr i fshehur dhe mezi priste tė ndiente nė trup shqytėn djaloshare. Sakaq dora e tij e dridhshme i hoqi tė mbathurat me ngut dhe sa hap e mbyll sytė trupi muskulor i Altinit u ngjesh mes kofshėve tė saj tė brishta. Pas pak sekondash ajo ndjeu, se ende pa trokitur mirė nė derėn e fshehtė tė trupit tė saj, “vizitori” i ftuar filloi tė sillej si mik i paftuar. Dhe ashtu i fortė si ēekiē i lėmuar po punonte pareshtur, duke synuar tė shkallmonte portėn e brendshme tė kolonadave tė saj tė trandafilta. Por mė kot… Porta e Evės ishte shqyer nga njė Adam tjetėr para tij… Dhe nė ēastin teksa ajo ishte bėrė prush e tėra, sulmi i Altinit u ndėrpre krejt papritmas. Ashtu siē e filloi vrullshėm, ai edhe e mbaroi shpejt, pa arritur tė shuaj dhe zjarrndezjen e Madės.
Shkak u bė ai konstatim krejt i papritur, qė e bėri Altinin tė mos i mbetej fare kohė pėr tė menduar, se dashuria e saj mbeti pa shpėrblyer. Ndryshe nga ē’kishte pritur, ai kishte ndjerė fare qartė penetrimin brenda saj pa kurrfarė pengese dhe pėrfundimin e aktit pa shenjat e dėgjuara prej shokėve pėr vajzat virgjėresha. I shtangur nė njė heshtje plot mendime, Altini mbeti pėr disa ēaste si peshku i sapodalė nga uji, qė mbetet gojėn hapur pėr tė thithur oksigjen. Nė vetėdijen e tij ishte fiksuar vlerėsimi i hershėm, se gjetja prishur e vajzės me tė cilėn mendon tė lidhesh nė jetė, do tė ishte njėsoj si marrja nė dorėzim e njė ndėrtese tė shkatėrruar. Asgjė tjetėr nuk do t’ia kishte tronditur aq fuqishėm ndjenjat e ylberta pėr Madėn, sesa ky fakt i tmerrshėm, qė e bėri tė stepet para saj si mumje egjiptiane.
Mė sė fundi Altini e pėrmblodhi veten dhe pa e kėqyrur Madėn nė sy, i foli shkoqur e me tonin e njė zhgėnjimi tė hidhur:
-Mė fal qė po ta bėj kėtė pyetje, por mė tepėr se u bėra kurioz, me kė ke shkuar para meje?
Kjo pyetje e bėrė prej tij me qetėsi, e gozhdoi nė vend Madėn. Ajo u prish paksa nė fytyrė, duke krijuar pėrshtypjen, se ndjehej disi fajtore.
-Nuk kam shkuar me ndonjė...
-Atėhere, ka shkuar ai me ty.
-Nuk kam pranuar tė shkoj me njeri...
Altini zgurdulloi sytė.
-Epo, ti s’mund tė kesh shkuar me kafshė, de!
Ajo ktheu kryet anash dhe u gjegj pas pak me ton kundėrshtues tė mbytur.
-Po as me njeri s’kam shkuar...
-Po mė ēudit! - ia ktheu Altini me fytyrėn gjithnjė nga Tirana, pamja e sė cilės i dukej tani mjaft e zhyer dhe e mbuluar nga smogu. – Pse e mban te fshehur atė djalė?
-Tė them me sinqeritet, me djalė jo...
-Po me ēfarė atėherė, me plak? - turfulloi ai me njė vėshtrim therės.
Mada mbeti pėr disa ēaste nė gjendje hutimi tė plotė, ngaqė s'dinte si t'ia fillonte historisė sė dhimbshme tė saj.
-Kam pasur njė fatkeqėsi... - murmuriti ajo.
-Ē'do tė thuash me kėtė, se s'po tė marr vesh? -ia ktheu Altini me fytyrė dhe ton krejt tė rėnduar tashmė, duke e kėqyrur me njė vėshtrim depėrtues.
-Mos mė shiko aq vrenjtur, se mė duket sikur jam pėrpara gjykatėsit!...
-Mbase u vrenjta padashur prej fjalės "Fatkeqėsi", po fol, se ja, po qetėsohem!
Mada kėputi njė gjethe dushku, e shkėrmoqi nė duart e saj tė djersitura qė i dridheshin nga emocioni dhe tha si me zor:
-Mė ka pėrdhunuar njė mjek dyzetvjeēar... para ca vjetėsh... kur isha shtruar nė spitalin e Pogradecit nga njė bronkit...
Altini e kundroi ngultas me sy tė zmadhuar tej masės.
-Si ka mundėsi?
-As unė s'e di...
-Kur s'e di ti, kush e di?
-Nuk e pashė kur pėrdori trupin tim... Dhe as ndjeva gjė nė ato ēaste… Sot kuptova ē’ėshtė mashkulli… Altini shfryu njė duf ajri nga habia.
-Do tė thuash, se ishe nė gjumė?
-Isha mė keq se nė gjumė...
-Sidoqoftė t'i s'ishe e ngrirė nė akull qė tė mos merrje vesh asgjė nga ato lloj lodrash qė bėnte burri i botės mbi trupin tėnd! - ia ktheu ai me ironi therėse.
-Isha pa ndjenja. Mė kishte dhėnė njė hipnotik aq tė rėndė, sa pothuajse nuk isha e gjallė. –pohoi ajo me ton shfajėsimi.
Altini u mbush me frymėmarrje tė thellė dhe po e hetonte me sy tė ēmeritur.
-Dhe si?…
Mada pastroi zėrin dhe u shkoi gjuhėn buzėve tė thara nga sikleti.
-Ai mjeku ishte njė burrė i shkurtėr, pak i thinjur nė tėmtha. Dukej shumė i sjellshėm dhe kujdesej mjaft pėr mua. Mė vizitonte shpesh dhe mė pyeste: Si je sot, zogu i vogėl?... Mė mirė, doktor, i thosha unė. Hajt, hajt, se kėtu do bėhesh si nuse e bukur, mė thoshte ai. Mė dėrgonte ushqim tė bollshėm nga kuzhina dhe u thoshte infermiereve e sanitareve tė kujdeseshin veēanėrisht pėr mua, se gjoja mė kishte nga fisi i tij. Bile mė pati sjellė edhe nja dy herė ēokollata. Nuk doja t'ia merrja. Po ai mė thoshte, se nuk mė kishte sjellė vetėm mua, po edhe nja dy djemve qė i kuronte vetė. Gjoja ishte nė metodėn e punės sė tij tė bėnte edhe shpenzime tė tilla pa rėndėsi, pėr tė krijuar besimin e shėrimit tek tė sėmurėt...
-Dhe ti s’kuptoje asgjė?...
Mada heshti njė grimė dhe me dy gishtat e parė pastroi cepat e buzėve.
-Diēka mė ra nė sy, qė mė shihte gjatė e ngultas nga larg dhe kur vinte te shtrati mė binte lehtė faqeve: "Si tė ka babushi ty, zemra?" Po unė budallaēka nuk mendoja kurrė, se ai baba i dy fėmijėve mund tė kishte qėllime tek unė, gjashtėmbėdhjetėvjeēarja dhe i buzėqeshja me mirėnjohje e respekt... Atė mbrėmje ai ishte roje nate. Unė nuk desha ushqim, se kisha ngrėnė frutat qė mė kishin sjellė nga shtėpia para dy ditėsh. Dhe ai para gjumit mė dėrgoi me sanitaren vetėm njė gotė me qumėsht. Kaq... Dhe s'mora vesh asgjė, si kishte ardhur, si mė kishte zhveshur nė dhomėn e veēantė ku mė kishte lėnė ditėt e fundit dhe si mė kishte pėrdhunuar kur isha pothuajse e vdekur. Vetėm nė mėngjes, kur u gdhiva me dhimbje koke, ndjeva se kisha dhimbje edhe nga poshtė dhe isha lagur. Hodha sytė nėnvete dhe pashė, se isha e gjakosur...U mundova tė marr me mend, se kur mė kishin lėnė periodat e fundit dhe u binda plotėsisht, se ajo gjakderdhje nuk ishte e periodave, por... Atėherė kuptova, se ai babushi mė kishte bėrė tė pabėrėn deri atė natė...
-Paska qenė ndyrėsirė! Po ti ēfarė i the kur e pe prapė? - gulēoi Altini i pezmatuar, i kontraktuar dhe i pėrkulur drejt saj nga pesha e rėndė e ngjarjes tronditėse.
-Ē'farė t'i thosha?... Si ti thosha?... Nuk i thashė asgjė. Nuk doja ta shihja mė me sy. E ndjeva veten si zog i mbetur pa pupla, prej atij skifteri qė mė quante “Zogu i vogėl!” Mė vinte pėr tė vjellė kur m’i ngulte sytė nga larg. Ktheja kokėn anash dhe shkoja te lavamani. Lajmėrova menjėherė shtėpinė dhe tė pasnesėrmen erdhėn mė morėn.
-Po atyre tė shtėpisė ēfarė u the? - pyeti Altini i tronditur duke e vėshtruar nė sy.
-Nuk u thashė dhe nuk u kam thėnė edhe sot e kėsaj dite. Se jo vetėm qė do ngjallja sherre, po kur nuk sheh gjė me sy, s'ke as si ia drejton gishtin tjetrit. Poshtėrsinė e tij, ai e bėri aq tė maskuar, sa nuk mė la mundėsi ta akuzoj ose tė ankohem. Pastaj halli i femrės bėhet mė i madh kur ngjarja e saj merret vesh nga tė tjerėt. Tė paktėn ashtu nė heshtje e mbajta brenda vetes atė stres tė tmerrshėm, qė fillova ta vuaj qysh nga ēasti kur ndjeva, se nuk isha mė vajzė. Nuk desha tė shoh mė me sy mashkull nė botė. U bėra tepėr nervoze. Edhe ty nuk doja tė tė shihja nė fillim. Se mė kujtohej tmerri i pėrdhunimit, dhe faji qė duhet tė mbaja pėrsipėr kur ti tė zbuloje atė qė zbulove sot...
Altini mbeti pėr disa ēaste si i ngurosur dhe me njė pėshtjellim tė koklavitur ndjenjash. Qėndrimi i saj i butė, i nėnshtruar dhe i sinqertė e kishte mallėngjyer. Solli ndėrmend ditėt e para tė njohjes sė tij me Madėn dhe tani bėri lidhjen e tė gjitha atyre bishtnimeve pa arsye qė u bėnte ajo vėshtrimeve dhe afrimit tė tij. Befas krijoi bindjen, se ajo kishte shprehur fakte tė sakta dhe krejt tė vėrteta.
-Tani e kuptova, pse mė ktheje krahėt nė fillim, - i tha ai pas pak disi i matur.
Kėto fjalė sikur e zbutėn paksa shpirtin e saj tė tronditur, por balli vazhdonte t’i digjte.
-Vuaja shumė nga dilema. E dija qė s'isha e pastėr siē e meritoje ti, por edhe nuk isha e zhyer me dėshirėn time dhe as fajtore...
-Po pastaj pse pranove tė mė afroheshe?
-Ngaqė besova se ti, si djalė me atė shpirt qė tė kam njohur unė, mund ta pėrtypje fatkeqėsinė time...
Altini u kap mat. Ēasti delikat kėrkonte prej tij tė jepte patjetėr njė pėrgjigje tė prerė, si do tė vepronte nė tė ardhmen. Ndryshe nuk mund ta hapte gojėn asnjė rrokje mė tej. Befas solli ndėrmend, se kishte ndodhur qė vajzat i kishin sjellė djemtė pėrqark deri natėn e dasmės, pėr tė fshehur tė vėrtetėn qė ta bėnin fakt martesėn. Ndryshe kjo vajzė e mirė iu dorėzua fare pa naze qysh nė njohje, duke marrė parasysh edhe riskun e humbjes. Veē kėsaj, sinqeriteti aq i natyrshėm i saj, e bėnte atė mė tė pranueshme nga ēdo femėr tjetėr. Dhe fundja, ēfarė ishte ajo virgjėria, pėr tė cilėn flitej aq shumė? Njė gjendje qė u interesonte vetėm dy vetave dhe shpejt vinte mungesa e saj, siē mund tė kishte ndodhur pikėrisht sot. Pra, mbetej vetėm dashuria. Dhe ai e donte me shpirt. Kishte thurur ėndrra tė bukura pėr jetėn e pėrbashkėt me atė vajzė. Dhe e fundit fare, fatkeqėsinė e saj nuk e dinte askush pėrveē atyre tė dyve...
Kishin kaluar mė se tridhjetė minuta, qė po komunikonin me njėri-tjetrin pėr atė ngjarje dhe ajo i kishte veshur tė mbathurat krejt pa u ndjerė. Atėherė, Altini, i ndodhur para dilemės sė fundit, nė vend tė pėrgjigjes, ia hoqi edhe njėherė, i vari nė njė degė dhe e ēoi deri nė fund ekstazėn e kėnaqėsisė sė dyanshme.
Kur u drejtuan, u veshėn dhe mbėrthyen kopsat tė dy, vunė re se qielli i Tiranės, i blozuar nga smogu, kishte filluar tė pastrohej. Frynte era e ngrohtė jugore, e cila e shtynte mjegullnajėn pluhurore tė bashkuar me gazra drejt fushės sė aviacionit. Atje tej njė avion i bardhė u ngrit lart dhe u drejtua nga Perėndimi. Gjithēka lėvizte, ikte, perėndonte. Harrohej.

VULLNET MATO
Rruga "Ali Baushi" pall. 3 shkalla 7 hyrja 66
Tel: +355 4 2365201 & Cel: 069 2275145
E mail: vullnetmato@hotmail.com
Tirana, ALBANIA